Atvirasis kodas tinklaraščiuose

August 15 d.

Atviro kodo mokymo centras

Lietuvos policija, perėjusi prie LibreOffice, sutaupys milijoną eurų

Birželio 30 d. buvo ta diena, kai gausybėje Lietuvos policijos kompiuterių savo karaliavimo erą baigė „Microsoft“ programinė įranga. Nuo liepos 1 d. Lietuvos policija ryžtingai perėjo prie atviro kodo programinės įrangos, taip ne tik prisijungdama prie Vakarų Europos valstybėse vis labiau populiarėjančio judėjimo už nemokamą atviro kodo programinę įrangą, bet ir daugiau nei milijonu eurų sumažindama savo išlaidas programinei įrangai.


„LibreOffice“ yra tarptautinės bendruomenės ir ne pelno organizacijos The Document Foundation, skatinamas vystomas ir nemokamai platinamas raštinės programų paketas. Šio fondo nariais jau tapo ne tik daugybė entuziastų, nacionalinių bei tarptautinių organizacijų, bet ir stambios IT bendrovės, tokios kaip „Google“, „Red Hat“, „Canonical“, „Novell“ ir kitos. „LibreOffice“ programų paketą tobulina ir naudotojai, tikintys laisvųjų programų principais ir savo darbo rezultatų sklaidos visiems be jokių apribojimų prasmingumu. Šiuose principuose glūdi pažadas kurti kokybišką, patikimą ir saugią programinę įrangą, suteikiančią veiksmų laisvę, nereikalaujant už tai užmokesčio.

Dar vienas svarbus momentas, kad šios programos failų formatai yra šiuolaikiški. Jie grindžiami XML pagrindu. Jo standartą nustato OASIS standartas, kuris yra kur kas saugesnis nei senasis „Microsoft Office 97-2003“ paketas.

Pasaulyje tai nėra naujovė. Didžiosios Britanijos Vyriausybė priėmė nutarimą, kad nuo 2014 m. skaitmeninių dokumentų apsikeitimas tarp valstybės įstaigų ir žmonių turi vykti būtent atviro kodo dokumentų formatu – ODF formatu, ir būtent šį formatą kaip pagrindinį palaiko „LibreOffice“ paketas. Italijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo 2015 m. spalio mėn. 150 000 kompiuteriu įdiegė „LibreOffice“ paketą, vien tokiu savo žingsniu sutaupydama 26-29 milijonus eurų per artimiausius metus. Yra ir daugiau pavyzdžių Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose Vakarų Europos valstybėse.

Tačiau čia Lietuvos policija sustoti neketina. Kelmės policijos komisariate dėl atsidavusių entuziastų žengtas dar vienas žingsnis – įdiegta ne tik atviro kodo programinė įranga „LibreOffice“, tačiau ir pereita prie atviro kodo operacinės sistemos „Ubuntu“. Kelis mėnesius testuojama operacinė sistema „Ubuntu“ parodė, kad policijos naudojamos informacinės sistemos veikia be trikdžių ir leidžia sutaupyti dar daugiau lėšų, kurios anksčiau buvo skiriamos „Microsoft“ operacinei sistemai įsigyti.

Audituodama policijos IT sistemas, Valstybės kontrolė teigiamai įvertino policijos pastangas pereiti prie nemokamos atviro kodo programinės įrangos bei operacinės sistemos, ši policijos iniciatyva buvo labai gerai sutikta ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitete.

by Sigitas Kalinas at 2016 m. August 15 d. 13:25

August 12 d.

Mantas Malcius

WordPress 4.6 sulietuvinimas

WordPress 4.6 bus išleistas už kelių dienų, taigi jau galite siųstis ir testuotis mano WP 4.6 sulietuvinimą, kas jį naudojat, nes frazės nebesikeis.

Kaip ir praėjusį kartą sulietuvinau tik patį WordPress, o temų ir įskiepių sulietuvinimo failus atnaujinau, bet neišverčiau, nes nebeturiu tam nei laiko, nei motyvacijos. Tiesą sakant, pavargau ir nuo paties WordPress vertimo (tai darau nuo 2009 metų, kai nuo nulio išverčiau WordPress 2.8 versiją), tad nesupykit, jei po kitos ar dar kitos WordPress versijos išleidimo naujo įrašo mano tinklaraštyje nebeišvysit.

Sulietuvinimo instrukcija: atnaujinate WordPress versiją, įskiepius, temas – viską. Ir tik tada į serverį sukeliate naujus mano vertimo failus. Atsidarote administravimo sąsają ir apačioje turite matyti frazę „Išvertė Mantas Malcius“. Jeigu jos nėra, reiškia, naudojate sulietuvinimą iš WordPress repozitorijų, už jo kokybę aš neatsakau. Detalesnę instrukciją rasite sulietuvinimo archyve esančiame informaciniame faile.

Vertimo failų nuoroda: https://sites.google.com/site/mantasmalcius/Home/WP-4.6.zip

Paremti vertėją per PayPal

by Mantas at 2016 m. August 12 d. 12:06

Remigijus Jarmalavičius

VDS tiekėjas negali atstatyti tavo serverio?

Istorijos apie tai, kad kartais, Virtualių Dedikuotų Serverių (toliau - „VDS“) tiekėjai susimauna, ir neturi galimybės atstatyti serverio ir/arba atsarginių kopijų, yra gana retos. Tačiau akivaizdu - vis dar pasitaiko.

Taip nutiko ir man, deja, su vienu populiariausiu Lietuvoje tokių paslaugų tiekėju Interneto Vizija (labiau žinomas adresais serveriai.lt ar dedikuoti.lt).

Serveriai.lt logotipas

Tai ši istorija apie tai, kaip reaguoti į tokias situacijas, kaip tvarkytis su jomis ir jų problemų sprendimo būdus.

Viskas prasideda nuo monitorinimo

Kiekvienas, be išimties, serveris ar paslauga privalo turėti monitorinimą. Nesvarbu ar Jūsų paslaugų tiekėjas tokį turi - privalote turėti ir Jūs. Nes kitaip, apie problemas - sužinosite paskutinis.

Taip, tokį monitorinimą pats turiu - Nagios3. Jis tikrina kelis serverius, daugybę projektų jose, el. paštą, kai kurių svetainių SEO ir kitas tarnybas.

Nagios3 logotipas

Taigi, 05:45 vienas iš serverių nustoja veikti. Gaunu daug el. laiškų apie neveikiančias paslaugas. 49 interneto projektai neveikia, el. paštas ir kai kurios kitos smulkios paslaugos. Pirma mintis kurį šauna į galvą, po to, kai nepavyksta prisijungti prie ssh tarnybos - perkrauti serverį. Aiškintis kodėl taip atsitiko - vėliau.

Jungiamės prie klientams.iv.lt ir perkrauname serverį per jų sistemą. Žinutė, kad tokia operacija bus įvykdyta per 5-10 minučių - nuramina, todėl galima eiti ramiai miegoti.

07:00 Nagios vis dar nepatenkintas

Kadangi Nagios nepraneša apie sėkmingai veikiantį projektą, tikrinam klientams.iv.lt statusą ir gauname maždaug tokią žinutę:

Sisteminė klientams.iv.lt klaida - serveris perkrautas?

Taigi, kadangi jų vidinė sistema neveikia ir problemos sutvarkyti negalima, belieka kreiptis pas paslaugų tiekėją tiesiogiai - rašyti el. laišką.

Laiškas išsiųstas su prašymu paleisti serverį. Kadangi jų darbo laikas prasideda 08:30, profesionaliausias dalykas ką galima šiuo atveju padaryti - įspėti visus klientus kurių projektai/paslaugos yra nepasiekiamos. Juos reikėtų informuoti apie tai, kas vyksta, kodėl įvyko, kada greičiausiai viskas startuos ir, aišku, atsarginį planą, kad esant rimtai bėdai - projektai po pietų veiks iš atsarginio serverio.

08:50 Vis dar nieko iš Interneto Vizijos

Siunčiam dar vieną laišką. Kaip ir pirmame, pažymim - kad skubu.

09:00 Vis dar jokio atsako iš Interneto Vizijos

Tikriausiai vieno sakinio laišką parašyti jiems, kad bėda tvarkoma, buvo per sunku.

Nesulaukus jokios paslaugų tiekėjo reakcijos - skambinam. Patikina, kad problema kaip tik sprendžiama.

Profesionaliausias dalykas ką galima padaryti šioje situacijoje - informuoti klientus, kad bėda tikrai sprendžiama arba bent jau bus sprendžiama po kažkurio laiko tarpo. Tą padariau visiems klientams kuriuos ši bėda taip pat palietė.

10:00 „Priežasties dar neradome“ - dedikuoti.lt

Pirmoji reakcija, vieno sakinio, iš jų pusės.

Kaip pirmas informavimas po 1.5 valandos - gana prastai. Ne tik neaišku kas buvo daroma, kiek tai laiko truko, bet tuo labiau kas toliau bus daroma ir kiek tai truks.

Žinoma, sitaucija bloga. Komunikacija iš paslaugų tiekėjo siaubinga.

Dar kartą informuojame klientus apie tai kas vyksta ir apibrėžiam viską laiko rėžiais. Tai yra, jeigu iki pietų Interneto Vizija taip graudžiai spręs problemas, tai kursime naują serverį, ir kelsime atsarginę versiją. Rankomis, žinoma.

Atsarginių kopijų turiu kiekvieno serverio kiekvienos metų dienos (archyvą retokai trinu). Visgi, ankstesnės dienos projekto versija yra ne taip blogai kaip visiškai neveikiantis projektas, tiesa?

11:00 Vis dar jokios reakcijos

Rašome laišką su prašymu patikslinti kas vyksta.

Tuo metu, pasiruošiame atsargines kopijas (failų ir duomenų bazių) dėl viso pikto. Visgi, praėjo jau 2.5 valandos nuo jų darbo pradžios, o komunikacija iš jų pusės visiškai nevyksta.

11:50 Serverio atkurti nepavyks

Ir gauname pagaliau laišką iš paslaugų tiekėjo:

    deja, tačiau serverio paleisti nėra įmanoma. Šiuo atveju branduolio (angl. kernel)
    atnaujinimo metu buvo perkrauti visi mūsų klientų serveriai, tačiau po perkrovimo
    Jūsų serveris visiškai neatsako į paleidimo komandą. Administratoriams peržiūrėjus
    situaciją nustatėme, kad serveris po perkrovimo nepasileidžia dėl nekorektiškai
    įdiegtų paketų su "force-confdef" parametru:

    Start-Date: 2016-06-17  09:45:52
    Commandline: /usr/bin/apt-get -y -o Dpkg::Options::=--force-confdef -o Dpkg::Options::=--force-confold install libapache2-mod-php5
    Upgrade: [..]
    End-Date: 2016-06-17  09:46:03

    Start-Date: 2016-06-17  09:49:26
    Commandline: /usr/bin/apt-get -q -y -o Dpkg::Options::=--force-confdef -o Dpkg::Options::=--force-confold remove samba-libs
    Remove: [..]
    End-Date: 2016-06-17  09:49:27

    Šiuo atveju galėtume Jums pasiūlyti perrašyti serverio operacinę sistemą
    ir atstatyti serverio duomenų kopiją į serveryje esančią direktoriją.

Kad serverio paleisti nepavyks - viskas aišku. Kritinė situacija. Dabar ją reikia spręsti.

Kaip Kernelio paketai susiję su prieš 2 mėnesius įdiegtais PHP paketais nelabai aišku. Dėl to galima ginčytis iki nukritimo, ypač kai visa programinė įranga yra diegta iš Debian oficialių šaltinių. Bet ginčas - problemos neišspręs.

Interneto Vizijos pasiūlytas sprendimas - perrašyti serverio operacinę sistemą, o atsarginę kopiją visų failų sumesti į kažkokį atskirą katalogą. Iškart akyse pasirodė kiek darbo gali užtrukti programinės įrangos diegimas. 49 projektai, Ruby / Python / PHP projektai, duomenų bazės, el. paštas ir kitos tarnybos. Viską teks įdiegti ranka.

Turbūt pats neprofesionaliausias sprendimo būdas šioje situacijoje, kurį ir padarė Interneto Vizija, nusimesti visą atsakomybę ir problemos sprendimo būdus nuo savęs - parašyti laišką apie problemą, pasiūlyti vieną iš sprendimo būdų ir... Pamiršti apie problemą.

11:55 Skubiai atrašau, kad - NE!

Skubiai atrašau, kad toks sprendimo būdas nepriimtinas. Kad jie nepateikė nei galimų alternatyvų, nei kokios to pasėkmės gali būti - patyliu.

Laiške pasiūlau savo sprendimo būdą, kuris jau yra blogas - atstatykite vakar dienos atsarginę kopiją. Su padariniais pats tvarkysiuosi.

12:20 IV - pietauja?

Negaudamas jokio pranešimo iš Interneto Vizijos skambinu jiems jau trečią kartą ir prašau nukreipti pas žmogų, kuris pasiūlė viską pradėti iš naujo. Deja, bet šiuo metu su juo pakalbėti nepavyks.

Paklausus kada galima pasikalbėti - neaišku ir atsakyti negali. O siaube!

Taip, visi mes žmonės ir galim turėti asmeninių reikalų. Taigi, valandai laiko problema nebus sprendžiama.

Siunčiu laišką, kad man patys paskambintų, nes toks sprendimo būdas jų pasiūlytas - visiškai netinka.

13:00 IV skambutis

Pagaliau man paskambina ir pradeda pasakoti situaciją. Yra kažkokios Open VZ bėdos (technologija kurią jie naudoja).

Pasiūlau atstatyti atsarginę kopiją - sakė, kad bandė, bet paleisti ir jos nepavyko. Jeigu būčiau apie tai jau žinojęs anksčiau - greičiausiai per jų pietų pertrauką būčiau startavęs su kitu serveriu ir projektais. Dabar, dėl tokios komunikacijos - sugaišta valanda per kurią niekas nebuvo daroma.

Taigi, reziume - jokio serverio ir jokių atsarginių versijų. Jokios ir komunikacijos.

Pats blogiausias variantas, kurį tenka priimti buvo jų siūlytas - perrašyti serverį ir kažkur kataloge patalpinti seno serverio failus. Paklausus, kiek tai užtruks, išgirdau, kad apie pusvalandį.

Nieko nepadarysi - tenka rinktis blogiausią variantą.

Taigi, informuojame savo klientus, kas vyksta ir, kad po kelių valandų projektai vėl veiks.

13:50 „Ilgesnis pusvalandis“

Gaunu laišką, kad serveris buvo perrašytas ir failai kopijuojami. Mažiau nei pusė failų jau perkopijuota :(

15:00 ?

Jokios informacijos, kad failai jau baigti kopijuoti negavau. Įprasta, iš Interneto Vizijos, tikriausiai. Diena parodė, kad komunikacija vienkryptė - tau reikia - tu ir skambink.

Panikuoti nereikia, kaip yra taip. Sprendžiam problemą - reikia kuo skubiau paleisti visus projektus.

Profesionalus sprendimo būdas šioje situacijoje - automatizuotas programinės įrangos įdiegimas. Parsisiunčiame „paruoštuką“ programinei įrangai diegti su ansible arba saltstack ir per mažiau nei 10 minučių sudiegiame visą programinę įrangą į serverį.

Atsargines kopijas pats turiu. Jeigu skaitėte mano ankstesnius straipsnius, tai yra ne vienas būdas kaip jas daryti. Šioje vietoje „paėmiau“ tai, ką IV sukrovė į /mnt/ katalogą. Pereiname per /etc, /var, /usr, /home katalogus ir sukilnojame failus/konfigūracijas.

Pasitikriname su apache2ctl -t arba nginx -t konfigūracijas ir jeigu viskas gerai - perkrauname servisus.

15:40 Projektai ir vėl „online“

Profesionalus veiksmas šioje situacijoje - greitai informuojame klientus, kad projektai gyvi; kad imsimės priemonių, kad kitą kartą taip nenutiktų; paaiškiname situaciją ir primename, kad gali būti laikini sutrikimai. Juk negalima pasitikėti automatiniais įrankiais - viską būtina pasitikrinti!

Aišku, visko tikrinimas - trunka labai ilgai.

10 valandų „downtime“

Prisipažinsiu, kad tiek „downtime“ laiko per pastaruosius 5 serverių administravimo metus - neturėjau. Apmaudu, kad taip nutiko. Bet dar apmaudžiau, kad Interneto Vizija, tokia žinoma kompanija, visiškai pro pirštus žiūri į kritiškas situacijas. Ir dar apmaudžiau, kad taip nuvilia paslaugų tiekėjas, kurio paslaugomis naudojuosi kokius 7 metus.

Pabaigai - viską vainikuoja Interneto Vizijos mandagus atsiprašymo laiškas. Kurį galėjau susikurti savo vaizduotėje.

Aš, kad ir kaip vertinti situaciją - atsiprašiau klientų.

Laikas keisti paslaugų tiekėją?

Žinoma, kad ne. Nusivyliau labai komunikacija ir tuom, kad problema buvo sprendžiama kaip kokioj „praktikantų“ firmoje.

Kažkurioje savo skaitytų knygų perskaičiau tokią frazę: "protingas žmogus išspręs problemą jai jau susidarius, išmintigas pasiruoš problemai, kad ji - nesusidarytų“.

Svarbu ne tai, kaip pasiruošę kiti - o kaip pats pasiruošęs.

Pamokos

Nors pats tokiam duomenų dingimui buvau visai neblogai pasiruošęs (neskaitant to fakto, kad paslaugų tiekėjas sugaišo brangias 6 valandas, o man pačiam viską atstatyti truko 40 minučių) priminsiu kaip pasiruošit tokioms katastrofoms.

Visada turėkite atargines kopijas. Ne mėnesio ar savaitės senumo. Jau dienos - yra blogai. Turėkite bent 2 kartų dienoje kopijas.

Nesaugokite kopijų tik viename archyve. Įprastai, aš turiu 3 vietas saugoti duomenis.

Pasitikrinkite savo atsargines kopijas karts nuo karto. Ar jos nėra tuščios (0 baitų), ar jas galima išarchyvuoti. Pasitikrinkite ką Jūs saugojate.

Nearchyvuokite savo kopijų tokiu suglaudinimo lygiu, kad po to išarchyvuoti truktų labai ilgai. Naudokite greičiausią/mažiausią archyvavimo lygį - taip jas galėsite atstatyti greičiausiai.

Būtinai turėkite įrankį, su kuriuo įrašytumėte programinę įrangą per kelias minutes. SaltStack, Ansible ir daug kitų sistemų lengvai tą padės padaryti. Tuo labiau, nebūtina viską daryti patiems - pasinaudokite atviro kodo privalumais. Pasiimkite kieno nors konfigūracijas ir pritaikykite pagal save.

Visada komunikuokite. Būtinai informuokite apie situacijas, net jeigu ir rašyti/skambinti nemalonu. Nepamirškite, kad gera komunikacija tokiose situacijose susideda iš: paaiškinimo, galimų sprendimo būdų, laiko apimties. Kaip Interneto Vizija komunikavo šioje situacijoje - puikus pavyzdys ko nedaryti.

Būtinai turėkite monitorinimo sistemą. Ne Interneto Vizija mane pakėlė anksti ryte - bet mano paties monitorinimo serveris. Monitorinkite viską ką tik galite.

Tvardykitės. Rėkti į ragelį gali visi. Piktai rašyti laiškus - gali visi. Turite būti ne aiškintojais, o problemų sprendėjais.

by Remigijus Jarmalavičius at 2016 m. August 12 d. 5:00

August 5 d.

Atviro kodo mokymo centras

Flatpak: GNOME programų, LibreOffice ir Spotify diegimas

Flatpak yra alternatyva Ubuntu Snap paketams. Anksčiau buvo žinomas kaip xdg-app. Flatpak buvo kuriamas Fedora distribucijai ir Gnome. Dabar Flatpak galima naudotis ir kitose distribucijose kaip Ubuntu, Debian, Arch Linux.


Flatpak ir flatpak-builder diegimas

Fedora 23 ir naujesnė

sudo dnf install flatpak flatpak-builder ostree

Ubuntu 16.04

sudo add-apt-repository ppa:alexlarsson/flatpak

sudo apt update

sudo apt install flatpak flatpak-builder ostree

Debian 8 Jessie

wget -O - https://sdk.gnome.org/apt/debian/conf/alexl.gpg.key | sudo apt-key add -

echo "deb [arch=amd64] https://sdk.gnome.org/apt/debian/ jessie main" | sudo tee -a /etc/apt/sources.list.d/flatpak.list

sudo apt install apt-transport-https

sudo apt update

sudo apt install flatpak flatpak-builder ostree

Arch Linux

sudo pacman -S flatpak ostree

Toliau visose distribucijose tas pats:

wget https://sdk.gnome.org/keys/gnome-sdk.gpg

flatpak remote-add --user --gpg-import=gnome-sdk.gpg gnome https://sdk.gnome.org/repo/

flatpak install --user gnome org.gnome.Platform 3.20

flatpak install --user gnome org.gnome.Platform.Locale 3.20

GNOME programų diegimas

Norint peržiūrėti GNOME programų sąrašą, reikia įvesti:

flatpak remote-ls gnome-apps --app

Norint įdiegti GNOME programą (pavyzdžiui, Gedit), reikia įvesti:

flatpak install gnome-apps org.gnome.gedit stable

Programą paleidžiame per meniu arba komanda flatpak run org.gnome.gedit.

Spotify diegimas

git clone https://github.com/alexlarsson/spotify-app.git

cd spotify-app

make

flatpak --user remote-add --no-gpg-verify local-spotify repo

flatpak --user install local-spotify com.spotify.Client

Spotify paleidžiame per meniu arba komanda flatpak run com.spotify..Client.

LibreOffice 5.2 diegimas

Atsisiunčiame LibreOffice Flatpak paketą ir terminale vedame:

flatpak install --user --bundle LibreOffice.flatpak

LibreOffice paleidžiame per meniu arba komanda flatpak run org.libreoffice.libreoffice.

 

Atnaujinta rugpjūčio 8 d.

Flatpak programų šalinimas

Flatpak programas galima pašalinti šia komanda:

flatpak uninstall --user <flatpak.paketas>

Pavyzdžiui: flatpak uninstall --user org.libreoffice.libreoffice.

Flatpak programų naujinimas

Flatpak programas atnaujiname komanda:

flatpak update

by Sigitas Kalinas at 2016 m. August 5 d. 8:14

August 3 d.

Atviro kodo mokymo centras

LibreOffice 5.2 išleistas

Raštinės paketas LibreOffice 5.2 išleistas. Naujame leidime rasime naujų ypatybių ir atnaujintą išvaizdą.


Video

Naujovės trumpai:

  • Pridėtas lygių priskyrimo dokumentui palaikymas (aktualu verslui ir vyriausybėms).

  • Skaičiuoklė (Calc) turi prognozės funkciją.

  • Rašyklė (Writer) turi vienos įrankių juostos režimą (pagal nutylėjimą naudojama dviguba juosta).

  • Galima keisti kontekstinius langus.

  • Įrankių juostoje pridėta naujų piktogramų.

  • Pridėtas Google Drive palaikymas.

  • Pridėtas Word for DOS senų dokumentų palaikymas.

  • Pagerintas Microsoft Office ir kitų dokumentų palaikymas.

  • Importuojant DOCX ir RTF failus rodomas perspėjimas.

  • Skaičiuoklėje (Calc) pridėtos naujos argumentų reikšmės.

  • Kita.

 

LibreOffice 5.2 galima atsisiųsti ir įdiegti per Snap (Ubuntu 16.04 LTS) ar Flatpak.

by Sigitas Kalinas at 2016 m. August 3 d. 12:31

July 7 d.

Remigijus Jarmalavičius

Kai tingisi skaityti manual puslapius

Kiekvienas programuotojas (arba informacinių technologijų fanas) tikriausiai ne kartą skaitė man puslapius vienai ar kitai komandai. Dažnai nutinka, kad dirbti reikia kuo greičiau, o per naujo skaityti man puslapius nėra laiko.

Tuo labiau, kai Linux komandos dažnai nebūna vienodo formato. Pažiūrėkite į find komandą. Jeigu teko ją daug naudoti - žinosite, kad joje itin svarbus komandos argumentų eiliškumas.

Paprastesnis būdas daryti darbus Linux terminale yra naudoti tldr komandą. Programos nebūtina diegti. Taigi, jeigu sėdite ant kokio Chromebook'o, ant kurio nesinori diegti paketų, galima pasinaudoti web puslapiu.

Ką ši komanda daro? Vietoje nuobodžių tekstų ir didelio turinio pateikia pavyzdines komandos panaudojimo eilutes su trumpais komentarais:

Komandos tldr pavyzdys su dd komanda

Nežinote kokia eilės tvarka komandos argumentus parašyti, kad suarchyvuoti failus arba išarchyvuoti vieną ar kelis failus iš archyvo? Pasinaudokite tldr.

Dar naudingiau šią komandą turėti terminale. Įdiegti galite labai paprastai. Instrukcijos tiesiai iš oficialaus github puslapio:

npm install -g tldr

Ir tuomet galite rašyti tldr <jūsų komandos pavadinimas>.

Pavyzdžiui: jeigu tenka tik kartą per mėnesį naudotis dd komanda, bus lengva pamiršti kur ir ką rašyti. Su tldr bus labai paprasta (žr. nuotrauką aukščiau).

Kartais bus naudinga atnaujinti komandų trumpinių duombazę su:

tldr --update

by Remigijus Jarmalavičius at 2016 m. July 7 d. 9:30

July 1 d.

Atviro kodo mokymo centras

Linux Mint 18 išleista

Linux Mint 18 distribucija, kurta Ubuntu 16.04 LTS pagrindu ir palaikoma iki 2019m. Šiame leidime rasime atnaujintą programinę įrangą bei grafines aplinkas Cinnamon ir MATE.


Bendros naujovės:

  • X-Apps programos pakeitė GNOME programas (pvz. Xed pakeitė Gedit, Xviewer pakeitė Eye of Gnome, Xreader pakeitė Pdf Reader ir kt).

  • Atnaujinimų tvarkyklėje galima pasirinkti naujinimo lygius, atnaujinta i6vaizda, naujas branduolių langas

  • Naujos išvaizdos temos Mint-Y – šviesi ir tamsi.

  • Pridėta terminalo komanda APT.

  • Atnaujintas prisijungimo langas.

  • Pagerintas HiDPI palaikymas.

  • Programų tvarkyklėje pridėtos naujos programos Steam, Spotify, Dropbox ir Minecraft.

  • Ugniasienė Gufw įdiegta pagal nutylėjimą..

Cinnamon:

MATE:

  • Pagerintas GTK3 palaikymas.

  • Liečiamojo ekrano nustatymuose pridėtas kraštų ir dviejų pirštų laisvas slinkimas.

  • Failų naršyklėje Caja atskirtas Python plėtinys.

  • Visi trys lango fokusavimo režimai yra pažymimi.

  • Skydelis turi galimybę pakeisti meniu juostos ir meniu elementų piktogramų dydį.

  • Pranešimus apie garsumą ir šviesumą galima įjungti/išjungti.

  • Atnaujintas vertimas.

Atsisiųsti

by Sigitas Kalinas at 2016 m. July 1 d. 7:54

June 23 d.

Remigijus Jarmalavičius

Kaip pagreitinti HDD disko darbą

Daug anksčiau, kai dar mano asmeniniai kompiuteriai turėjo lėtus HDD diskus, ne kartą tekdavo susidurti su disko greičio bėda. Dabar SSD diskai yra velniškai pigūs todėl nėra nė kalbos apie jų atsinaujinimą.

Tuomet, tokias „lėtumo“ problemas spręsdavau disko katalogą (Linux sistemose) perkeldamas į atmintį (RAM). Tą padaryti galima keliomis komandomis ir net nereikia perkrauti kompiuterio, kad tai išsimėginti.

Pavyzdžiui jeigu Jūs savo visus laikinus failų parsisiuntimus keltumėte į /tmp/ katalogą, tai viskas vyktų greičiau jeigu jį perkeltumėte į RAM. Tokio failo skaitymas ir vykdymas būtų ženkliai greitesnis, nei HDD (pavyzdžiui nešiojamo kompiuterio, kuris veikia 5 tūkstančių apsisukimų greičiu). Komanda:

sudo mount -o size=1G -t tmpfs none /tmp

Viena komanda perkelsite katalogo /tmp/ turinį į RAM atmintį, kurioje rezervuosite 1GB vietos. Tai reiškia, kad turėsite 1GB atminties tuo metu mažiau. Tai anokia bėda, jeigu turite nemažai vietos (bent 4GB ar 8GB).

Tokia komanda gali būti perkelta į /etc/fstab failą ir tuomet, startuojant Linux, automatiškai bus prijungtas katalogas.

Savo prijungtus katalogus galite matyti parašę:

mount # nereikia `sudo`

Bet kaip minėjau, perėjus į SSD toks poreikis dingo. Tačiau komandą vis dar naudoju iki šiol. Kodėl? Nes dažnai būna tokių situacijų serveriuose, kai pritrūksta inodes.

O su tokia situacija tikrai galima susidurti kai tenka atnaujinti operacinę sistemą kokiame sename serveryje neturinčiame daug resursų.

Mažas pastebėjimas, kad mount'inimas neištrina Jūsų failų. Katalogas, žinoma, bus tuščias, tačiau iki tol, kad atsisakysime mount operacijos:

sudo umount /tmp

Ir matysite senus failus.

by Remigijus Jarmalavičius at 2016 m. June 23 d. 9:00

Atviro kodo mokymo centras

Fedora 24 išleista

Išleista nauja Fedora 24 versija. Joje rasime naujų Flatpak paketų palaikymą, grafinius atnaujinimus ir kitas naujoves.

Naujovės trumai:

  • GNOME 3.20.

  • Gnome Software leidžia atnaujinti Fedora versiją. Greitai Fedora 23 naudotojai sulauks Gnome Software atnaujinimo ir galės atsinaujinti Fedora.

  • Naujų saugių Flatpak paketų palaikymas. Manoma, kad šie paketai ateityje pakeis RPM.

  • QgnomePlatform pagerino Qt programų palaikymą.

  • Wayland naudojama pagal nutylėjimą.

  • Kitą.

Atsisiųsti

by Sigitas Kalinas at 2016 m. June 23 d. 7:24

June 15 d.

Atviro kodo mokymo centras

Ubuntu Snap programas jau galima paleisti ir kitose Linux distribucijose

Ubuntu Snap paketai veikdavo tik su Unity 7 ir Unity 8 aplinkomis, tačiau dabar situacija keičiasi. Snap paketus galima paeisti ir ArchLinux, Fedora, Linux Mint, CentOS ir Gentoo distribucijose.

Snap paketai gali tapti de facto Linux programų paketų formatu. Įsivaizduokite, kad tą patį paketą galite naudoti asmeniniame kompiuteryje, serveryje, debesyje ir Android įrenginyje.

Skirtingi paketų formatai visada buvo Linux problema. Mark Shuttleworth žada tai pakeisti. Bus sukurtas Snap paketų portalas, per kurį programas galėsime įdiegti į bet kurią distribuciją.

O kaip su Windows 10? Mark Shuttleworth sako, kad tai visiškai įmanoma. Ateityje Snap paketai gali veikti ir Windows įrenginiuose.

by Sigitas Kalinas at 2016 m. June 15 d. 7:23