Atvirasis kodas tinklaraščiuose

November 5 d.

Remigijus Jarmalavičius

1000 knygų tikslas

Kartą lankydamasis knygyne ir ieškodamas sekančios knygos skaitymui, pamačiau kažkokią keistą knygą pavadinimu „1001 knyga kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“.

Knygos „1001 knyga kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą“ viršelis

Pati knyga yra turbūt skirta tiems, kas mėgsta sąrašus ir skaitymą pagal juos. Ir tai tinka labiau tiems, kas mėgsta tam tikrą knygų žanrą - detektyvus, romanus ir pan. Arba tiems, kurie nori turėti kažkokį skaitymo tikslą…

Ir tada toptelėjo - perskaityti tūkstantį knygų per gyvenimą atrodo visai neblogas tikslas!

Minėtos knygos nepirkau ir nesigilinau kas joje - grožinė literatūra man ne prie širdies. Tik knygos pavadinimas buvo naudingas - aš pats nuspręsiu ką man skaityti.

Kiek perskaičiau iki dabar

Šį tikslą jau tęsiu 6 metus.

Per juos perskaičiau daugiau nei 220 knygų.

Tokiais greičiais tūkstantį perskaityti nebus lengva / greita. Tačiau skaitau savo malonumui - todėl skubėti nėra kur :)

Ar verta turėti knygų skaitymo tikslą?

Skaitau tik asmeninio tobulėjimo knygas. Todėl perskaityti tokį didelį kiekį knygų atrodo labai gera mintis - puiki vieta sužinoti apie laiko valdymą, pinigų kontrolę, plėsti požiūrį ir tobulinti filosofiją į gyvenimą.

Literatūrinių knygų (detektyvų, romanų ir pan.) neskaitau. Tačiau pažįstu daug žmonių, kurie tik tokias knygas ir mėgsta. Pavyzdžiui mano žmona. Neturiu nieko prieš, svarbiausiai - kad tokios knygos būtų skaitomos savo malonumui.

Tiksliai nežinau ar būtų koks nors tikslas turėti skaitymo tikslą kalbant apie literatūrines knygas. Šioje situacijoje, jeigu mėgčiau grožinę literatūrą, gal tiesiog imčiau ir mėginčiau perskaityti pačias populiariausias mėgstamo žanro knygas. Internetas pilnas TOP XYZ literatūrinių knygų sąrašų.

O kam išvis skaityti?

Turiu ne vieną draugą kurie „giriasi“, kad knygų neskaito. Niekada nesakau to garsiai, bet pirma mintis šaunanti į galvą būna - „matosi, kad neskaitai“.

Yra toks populiarus posakis „apsiskaitęs žmogus“. Tokio žmogaus akiratis būna platesnis ir požiūris ne toks kategoriškas, lankstesnis. Tuo pačiu dažniausiai dėl plataus akiračio žmogus tampa daug įdomesnis ir atrodo protingesnis. Tikrai teko ne kartą sutikti tokių žmonių ir įsitikinti, kad žmogus tikrai daug skaitantis.

Neskaitymas - rimta problema

Mokiniai skaityti dažniausiai nemėgsta. Tai daroma labiau per prievartą / vertimą. Buvau ten.

Štai kaip atrodo kelių metų senumo Delfi naujenų portalo antraštė:

52 proc. suaugusiųjų teigia, per savaitę visiškai neskiriantys laiko skaitymui, tuo tarpu televizoriaus nežiūri tik 2,5 proc. gyventojų.

Pats papuolu prie tų skaičių kurie televizoriaus išvis neturi. Bet esu turėjęs prieš ~10 metų ir tikrai žinau, kad lengva išugdyti rutiną grįžus po darbo ir prisėdus bukai spoksoti į ekraną.

Tačiau vakaras gali būti produktyvesnis jeigu paimsite knygą.

O jeigu knygų nemėgstate - internete pilna kursų kurių dėka galite ko nors naujo išmokti, ko nors naudingo. Kas galbūt ir karjeroje praverstų kopiant į viršų.

Kokias knygas rekomenduočiau

2018 metais (po 6 metų skaitymo) geriausias knygas sudėjau į vieną sąrašą kurį pavadinau - knygos kurias būtina perskaityti

O specialioje knygų kategorijoje rasite nemažai įvairių knygų apžvalgų.

by Remigijus Jarmalavičius at 2018 m. November 5 d. 9:28

October 11 d.

opensuse.lt

Microsoft prisijungia prie organizacijų, padedančių Linux bendruomenei dėl patentų kovų, tačiau atviro kodo bendruomenei to nepakanka

Microsoft kompanija ką tik prisijungė prie LOT ir OIN organizacijų, kurios padeda Linux bendruomenei dėl patentų kovų. Prie jų prisijungusi Microsoft kompanija įgauna teisę nemokamai naudotis patentais, kurie priklauso kitoms kompanijoms, palaikančioms atviro kodo bendruomenę. Tačiau atvirojo kodo bendruomenė (tiksliau – Free Software Foundation organizacija) pastebi, kad to nepakanka ir reikalauja, kad Microsoft kompanija imtųsi realių žingsnių: aiškiai paskelbtų, jog nutraukia visus ieškinius prieš Linux (įskaitant Android) dėl patentų; realiai prisidėtų prie to, kad visiems GNU/Linux sistemose randamiems paketams nebūtų taikomi patentų apribojimai (įskaitant problematiškus įvairialypės terpės paketus); prisijungtų prie iniciatyvų, kad programinei įrangai apskritai negaliotų patentai (pvz., kad prisijungtų End Software Patents judėjimo). Jei Microsoft kompanija nesiimtų minėtų veiksmų, o vėliau persigalvotų dėl dalyvavimo LOT ir OIN organizacijų veikloje, tuomet Microsoft kompanijos agresija patentų klausimais būtų dar pavojingesnė. Todėl atvirojo kodo bendruomenė atsargiai vertina Microsoft kompanijos žingsnius (kurie kol kas yra sveikintini) ir žada juos toliau akylai stebėti.

Daugiau informacijos anglų kalba čia.

2018 m. October 11 d. 20:06

October 7 d.

opensuse.lt

TeamViewer 13 Linux sistemose nebesiremia Wine, o funkcionalumas jau beveik toks pat

TeamViewer leidžia nuotoliniu būdu prisijungti prie kito kompiuterio darbalaukio ir palaiko daugybę operacinių sistemų. Jau greitai bus metai laiko, kaip TeamViewer kūrėjai pranešė apie TeamViewer 13 versiją, kuri veikia Linux sistemose nebenaudodama Wine emuliatoriaus (kuris leidžia paleisti Windows programas kitose operacinėse sistemose), o yra sukompiliuota Qt pagrindu būtent Linux sistemoms. Parsisiųsti openSUSE 64 bitų sistemoms skirtą RPM paketą galite iš TeamViewer 13 galite iš <https://www.teamviewer.com/lt/download/linux/>. TeamViewer 13.2 versija Linux sistemoms, kuri pasirodė 2018 m. vasarą, savo funkcionalumu jau beveik prilygsta kitoms operacinėms sistemoms skirtoms versijoms; žadama, kad kita versija jau bus visiškai pilnavertė. Tiesa, naujesnės ir senesnės versijos nėra pilnai susišnekančios: iš kompiuterio su naujesne TeamViewer programos versija jūs galėsite prisijungti prie kompiuterio su senesne TeamViewer versija ir tą kompiuterį valdyti nuotoliniu būdu; bet iš senesnių TeamViewer versijų negalėsite prisijungti prie naujesnių. Beje, ankstesnė TeamViewer 12 versija šiaip ar taip jau nebeveikė naujausioje openSUSE Leap 15.0 versijoje.

2018 m. October 7 d. 11:36

October 5 d.

opensuse.lt

Nėra galimybių deklaruoti siuntų muitinės sistemoje naudojant Linux

Lietuvos gyventojai vis dažniau siunčiasi prekes iš užsienio. Jei siunta viršija 22 Eur, tuomet už ją reiktų mokėti PVM, o jei viršija 150 Eur – gali tekti mokėti ir muito mokestį (daugiau informacijos muitinės svetainėje). Siunčiantis prekes iš užsienio, jas gali tekti deklaruoti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS). Tą galite patikėti daryti muitinės tarpininkams (paslauga brangi) arba bandyti tai daryti patys (jei turite nepaprastai daug laisvo laiko ir kantrybės). Net jei pasirašysite sutartį su muitine, kad galėtumėte prisijungti prie MDAS, jums deklaruoti siuntų naudojant Linux šiai dienai (bent 2018 m.) niekaip nepavyks. Net jei jums pavyksta naudotis elektroniniu parašu jungiantis prie kitų valstybinių įstaigų ar bankų. Nepavyks ne dėl to, kad nebūtų Linux sistemai elektroninio parašo tvarkyklių ar atitinkamų programų. Nepavyks dėl to, kad pačiame specialiame muitinės JAVA priede naršyklėms net nėra numatyta galimybė prisijungti su Linux prie MDAS. Jums būtinai tam tikslui reikės naudoti komercinę operacinę sistemą. Tikėkimės kada nors ateityje situacija pasikeis.

2018 m. October 5 d. 19:10

September 16 d.

opensuse.lt

lietukas.lt – trumpesnis adresas pasiekti „Lietuko“ svetainę

Nuo šiol openSUSE sistemos pilnavertę komplektaciją Lietuvai su KDE Plasma darbalaukio aplinka galite pasiekti trumpesniu ir lengviau įsimenamu adresu – http://www.lietukas.lt 

2018 m. September 16 d. 15:08

September 13 d.

Remigijus Jarmalavičius

Trūksta RAM, bet turite disko vietos?

Įsigijote mažą serveriuką savo mikroservisui, tačiau jam karts nuo karto neužtenka RAM? Dažniausiai tai lengvai išsprendžiama, nes mikroservisams disko vietos dažniausiai būna per akis. Tuo pasinaudojus galima gauti netikros RAM atminties, kuri nors bus lėtesnė, bet vistiek labai naudinga.

Taip, kalbu apie SWAP skirsnius.

SWAP skirsniai, grubiai tariant, veikia taip: jeigu operacinė sistema savo atminties neišlaiko RAM’uose, tai dalį tos atminties gali įrašyti į diską, kad ji nepasimestų. Didžiausias minusas yra tas, kad RAM’ai yra N kartų greitesni už diskus, todėl to pasekoje atminties skaitymas ir rašymas šiek tiek kentės. Bet tai vistiek geriau nei išvis neturėti galimybės paleisti mikroserviso ar mokėti už didesnį serverio planą kai jo tikrai nereikia.

Tikriname ar turite SWAP skirsnių

Dažniausiai jokiuose serveriuose (serveriai.lt, EC2, DigitalOcean) neturėsite SWAP’o. Tą galite pasitikrinti su komanda:

    sudo swapon --show

Jeigu komanda neišvedė jokio turinio - vadinasi SWAP’o nėra, o tai yra gerai.

Kadangi naudosime disko vietą, tai reikia žinoti kiek jos turime ir nuspręsti kiek iš turimo kiekio galima rezervuoti:

    df -h
    udev            968M     0  968M   0% /dev                                                                                                                                                                                                 
    tmpfs           200M  2.3M  198M   2% /run                                                                                                                                                                                                 
    /dev/sda1        40G   28G  9.4G  75% /                                                                                                                                                                                                    
    tmpfs           997M     0  997M   0% /dev/shm                                                                                                                                                                                             
    tmpfs           5.0M     0  5.0M   0% /run/lock                                                                                                                                                                                            
    tmpfs           997M     0  997M   0% /sys/fs/cgroup

Iš pavyzdžio aukščiau matosi, kad turime 9GB laisvos vietos. Todėl RAM’ams galėtume skirti kokius 2GB. Tai reiškia, kad tik 7GB disko vietos liks po rezervacijos.

SWAP sukūrimas

Sukurkime SWAP failą į kurį operacinė rašys atminties informaciją:

    sudo fallocate -l 2G /swapfile

Ties 2G galite nurodyti norimą dydį. Ši komanda sukurs pasirinkto dydžio failą - taip vyksta disko vietos rezervacija.

Toliau, saugumo sumetimais, SWAP failą padarykime skaitomą tik root naudotojui, kad kiti negalėtų skaityti atminties turinio:

    sudo chmod 600 /swapfile

Ir dabar galime užregistruoti failą kaip SWAP skirsnį:

    sudo mkswap /swapfile
    sudo swapon /swapfile

Pasitikriname ar turime daugiau atminties

Pasitikrinti savo naują atmintį galima su:

    sudo swapon --show
    NAME      TYPE SIZE   USED PRIO
    /swapfile file   2G 839.8M   -2

Atmintis dingsta po perkrovimo

Jeigu tokio atminties padidinimo reikia tik vienam kartui (tarkime turite procesą kurį leisite tik kartą ir jis naudoja daugiau RAM atminties nei turite), tai bus džiugu, kad po serverio perkrovimo SWAP’o neliks, o SWAP failą galėsite ištrinti ir taip atgauti disko vietą.

Tačiau jeigu norite, kad mikroservisai (kaip pavyzdys) nuolat turėtų RAM’ą, tuomet užteks skirsnių registracijos metu užregistruoti ir SWAP’ą keliomis komandomis:

    echo '/swapfile none swap sw 0 0' | sudo tee -a /etc/fstab

Failo /etc/fstab atsarginę kopiją visada pravartu turėti.

by Remigijus Jarmalavičius at 2018 m. September 13 d. 9:20

August 9 d.

opensuse.lt

Senos openSUSE Leap 42.3 palaikymas pratęsiamas

Oficialus senos openSUSE Leap 42.3 versijos palaikymas iš pradžių planuotas iki 2019 m. sausio 31 d., tačiau palaikymas pratęsiamas iki 2019 m. birželio 30 d. Taigi iš viso openSUSE Leap 42 serijos palaikymo laikotarpis pailgėja iki 44 mėnesių. Per šį laikotarpį naudotojai kviečiami atsinaujinti savo sistemas į openSUSE Leap 15.0, kuri išleista šių metų gegužę.

Daugiau informacijos anglų kalba: https://news.opensuse.org/2018/08/08/opensuse-leap-42-3-end-of-life-is-extended/

2018 m. August 9 d. 7:42

July 30 d.

Jaroslav Šatkevič

Decentralizuotos sistemos internete – nauja mados banga

Decentralizacija internete – tarsi ta nauja gražuolė mokykloje, su kuria visi nori susipažinti ir susidraugauti.  Investuotojai tiesiog pamišę dėl projektų, kurie mini tokenus, blockchain, decentralizaciją ir pan. Nors ICO rinka smukusi, projektai vis dar pritraukia dešimtis milijonų dolerių pradinėje investavimo stadijoje.

Dar daugiau – į šią rinką atkreipė dėmesį venture kapitalistai. Per pasaulį nuvilnijo milžiniškos konferencijos, pritraukusios tūkstančius venture kapitalistų. Taip, bendrovės galbūt gauna mažiau lėšų per ICO ar crowfundingą. Rinkoje įvyko pokytis:  vis daugiau investicijų gaunama iš venture kapitalistų – pinigai į blockchain technologijas vis dar „eina“ ir jie yra milžiniški, palyginus su standartinėmis investicijomis ir netgi su investicijomis Silicio slėnyje.

Nauja, pamiršta sena

Bet jeigu mes atidžiau panagrinėsime decentralizuotas sistemas, pamatysime, kad decentralizuoti sprendimai gyvena jau dešimtmečiais. pats internetas yra decentralizuotas tinklas. Elektroninis paštas yra  decentralizuotas sprendimas. Nesvarbu, kad daugelis žmonių naudojasi tokiais pagrindiniais tiekėjais, kaip Google, Yahoo ar Hotmail. Aš neprivalau būti Google naudotojas, kad parašyčiau žinutę žmogui, besinaudojančiam Gmail paslauga.

Verslo įmonės gali turėti savo elektroninio pašto serverius ir nepriklausyti nuo tokių gigantų kaip Google ar Microsoft.

Kitas decentralizuotas sprendimas, kuriuo žmonės naudojasi yra GSM protokolas, kurį naudoja  daugelis telekomunikacijų paslaugų tiekėjų visame pasaulyje. Jis reguliuojamas – nes reikia gauti valstybės licenziją veikti – tačiau visiškai decentralizuotas. Net jeigu jis būtų uždraustas vienoje valstybėje, visur kitur GSM vis dar veiktų. Nėra nei vienos valstybės ar organizacijos kuri gali kontroliuoti viso GSM tinklo, klausytis visų pasaulio GSM vartotojų pokalbių…  Aš, kaip vartotojas, neprivalau pirkti iPhone, kad paskambinčiau į „Apple“ telefoną, aš tai galiu daryti iš „Blackberry“ ar „Nokia“. Man nereikia tapti „Telia“ klientu, kad parašyčiau sms žinutę į „Telia“ tinklą.

Įvyko pokytis

Taip pat mes turėjome pokalbių programėles, tokias kaip IRC arba Jabber (pvz. Google Talk naudojo Jabber protokolą). Naudotojai galėjo leisti nuosavus serverius, rinktis iš daugelio skirtingų programų. Įsidiegęs vieną programą, galėjau bendrauti su žmonėmis, kurie naudojasi visiškai kitokiomis programomis. Mus visus jungė bendras protokolas. Bet tam tikru metu įvyko pokytis. Šiandien, atsidaręs savo telefone pokalbių programėlių sąrašą, aš matau  jų dvylika – tam, kad galėčiau bendrauti su žmonėmis. Aš turiu „Skype“, „Telegram“, „Wechat“, „Kakao Talk“, „Google Hangouts“, „Zoom“ ir t.t.

Kas atsitiko? Korporacijos pradėjo naudotis principu: „my application – my protocol“. Aš turiu klausti žmogaus, per kokią programėlę jis bendrauja ir ją įsidiegti. Pavyzdžiui, jei žmogus naudoja „Skype“,, aš privalau įsidiegti „Skype“. Tai labai nepatogu. Be to, pavojinga – aš  nematau tos programėlės kodo, todėl nežinau, ką ji iš tikrųjų daro: ji gali mane sekti, siųsti mano privačius duomenis, bet kada priversti mane už ją mokėti ir taip toliau. Be to, jei man ta programėlė nepatinka, negaliu jos pakeisti kita. El. pašto programą galiu pasikeisti kita, o “Skype” atrodys ir veiks taip, kaip nuspręsta “Microsoft”.

Taigi, korporacijos „uždarė“ mus savo tinkluose ir didžioji dalis interneto pasaulio tapo centralizuotas.

Kaip keitėsi spauda?

Dar įdomesni yra procesai, kuriuose vyko interneto „centralizuota – decentralizuota – centralizuota“  tendencija.

Tai – pirmiausia, spauda. Iš pradžių buvo įvairūs naujienlaiškiai, laikraščiai, žurnalai, paskui – TV. Pavadinkime juos centralizuotomis sistemomis. Tada atėjo blogginimo era: daugybė žmonių rašė savo blogus naudodami „WordPress“, kūrėsi savais vardais. Pavyzdžiui, aš turiu jaro.lt ir čia rašau savo blogą, kažkas turi pukomuko.lt ir ten rašo savo blogą. Per vadinamuosius blogų agregatorius, RSS skaitytuvus, aš galėjau skaityti visus blogus, kurie man patinka, nepaisydamas to, kur jie patalpinti. O kas atsitiko per pastaruosius kelis metus? Beveik niekas daugiau nesinaudoja RSS skaitytuvais, nesikuria nuosavų blogų. Atsirado “Facebook” wall, atsirado„Medium“.

„Instagram“ yra centralizuota sistema. YouTube yra centralizuota sistema.

Tokių centralizuotų sistemų yra labai daug.

Demokratija reiškia laisvę

Vertinant platesniu žvilgsniu – valstybės rėmuose: aš esu šalininkas to, kad valstybėje būtų kuo daugiau smulkaus ir vidutinio verslo, nes tai yra valstybės pagrindas, laisvės pagrindas, demokratijos pagrindas.  Kuo labiau viskas juda link korporacijų, tuo labiau mes prarandame demokratiją. Korporacijos turi didelę įtaką sprendimų priėmėjams ir taip mes pamažu prarandame laisvę. Dėl kurios mes kovojame ir kuri mums patinka.

Decentralizacija internete taip pat yra demokratijos pagrindas.

Kodėl judame link centralizacijos?

Nors žmonėms patinka decentralizuoti sprendimai, centralizuotos sistemos įprastai yra patogesnės naudoti. Kai „Facebook“ pristatė savo FB Messengerį, buvo natūralu pradėti juo naudotis, nes dauguma draugų jau buvo įsiregistravę “Facebook” ir taip buvo patogu pradėti su jais bendrauti.

Žmonės kuria savo video kanalus „YouTube“.  Informacijos eina ieškoti į didžiausius online naujienų portalus, tokius, kaip DELFI ar “15 min”; jie visi turi savo nuomonių skiltis. Jau labai mažai žmonių skaito RSS. Pirmoji priežastis, kodėl viskas juda link centralizacijos, nes tai yra patogu.

Antra,  iš centralizuotų sistemų yra lengviau uždirbti pinigus ir juos kontroliuoti.

Be to, demokratinės sistemos yra mažiau efektyvios.

Jei pažiūrėsime į daugelį korporacijų, daugelyje pasaulio vietų, tai jų valdymas yra labai centralizuotas. Ten nėra demokratijos. Iš esmės ten vyrauja diktatūra. Yra įmonės valdyba ar – kartais – vienas ar keli akcininkai,  kurie nusprendžia, kurlink įmonė eis. Todėl verslo organizacijos yra efektyvesnės už demokratines valstybes.

Dėl šios priežasties centralizuotos  sistemos tiek internete, tiek technologijose gali būti efektyviau kuriamos.

Yra lyderis, kuris „pasako“ – einame ten;  nereikia daug laiko gaišti diskusijoms, įrodinėti visiems, koks protokolo sprendimas yra geriausias ir pan.  Centralizuotos organizacijos „eina“ link kažkokios krypties, jos gali judėti greičiau, bet aš nesu tikras, ar jos juda – geriau.

Open source fenomenas

Geras decentralizacijos pavyzdys yra open source (atvirojo kodo) judėjimas, kuriame labai gausu  technologinio kūrybingumo, nes jis suteikia laisvę. Jei tau nepatinka, kaip kuriama kokia nors technologija, gali “atsišakoti” (fork) ir kurti kita kryptimi. Privalumas tas, kad tau nereikia pradėti “nuo nulio”. Gali paimti tai, kas yra, ir toliau tobulinti (pavyzdžiui, OpenOffice vs LibreOffice; MySQL vs MariaDB).

Visgi, patirtis įrodė, kad geriausi rezultatai gaunami tada, kai kūrybiškai bendradarbiauja keletas programuotojų ir/ar bendrovių.

Pavyzdžiui, operacinė sistema LINUX – labai daug bendrovių visame pasaulyje ją kuria bendrai ir rezultatas – ji tapo pačia populiariausia operacine sistema pasaulyje.

.com“ burbulo pasekmė

Dar vienas pranašumas, kurį turi korporacijos ir centralizuotos sistemos, tai yra žinomumas arba pinigai, skiriami žinomumui sukurti.

Šiuo metu mes turime tiek daug centralizuotų sprendimų internete ne tik todėl, kad juos lengviau ir greičiau sukurti nei decentralizuotus. Didelė „kaltė“ čia tenka venture kapitalistams ir „Dot-Com“ burbului.

„.com“ burbulas pritraukė labai daug pinigų į interneto technologijų kompanijas, kuriuos jos galėjo skirti ne vien technologijoms vystyti, bet, pavyzdžiui, marketingui. Pastaruoju metu pastebima tendencija kad ne tiek svarbu sukurti veikiantį verslo modelį, kiek kuo greičiau užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Puikus to pavyzdys yra UBER, kuris investicijas „kiša“ tam, kad užimtų kuo didesnę rinkos dalį. Nors UBER ima didžiulius pinigus – apie dvidešimt procentų – už kiekvieną kelionę, kompanijos pająmų vis dar nepakanka, kad UBER būtų pelningas. Bendrovė smunka milijardą, kelis milijardus „į minusą“ kiekvienais metais. UBER skiria lėšas marketingui, naujų vairuotojų pritraukimui.  Teikia privilegijų aktyviausiems vairuotojams, už tai, kad jie yra tada ir ten, kur UBER reikia. Jie tiesiog „degino“ investuotojų pinigus Indijoje, Kinijoje – tose šalyse, kur rinkos labai didelės ir jie nori kuo greičiau pasiimti kuo didesnę dalį.

TWITTER net į IPO išėjo būdama dar „minusinė“ kompanija.

Žiauri realybė

Venture kapitalistų  šūkis dažnai yra „pasiskolintas“  iš ABBA – „The winner takes it all“ (laimėtojas pasiima viską).

Venture kapitalo tikslas  yra surasti kompaniją, kuri gali užimti pagrindinę vietą rinkoje ir būt lydere ne su trimis procentais, o su septyniasdešimt procentų.  Jie nori kurti monopolijas – nes iš monopolijų galima geriausiai uždirbti.

Realybė žiauri: decentralizuotus dalykus žmonės kuria iš idėjos, norėdami pasaulį padaryti genesnį, ir jei tik korporacijos pastebi, kad kažkas ima populiarėti, jie ateina į tą rinką, „įmerkia“ venture kapitalo pinigų ir sukelia „sprogimą“ – aplenkia inovaciją sukūrusius žmones.

Pavyzdžiui, kažkas sugalvojo atidaryti kebabinę, jei koncepcija išpopuliarėja, ateina korporacija – ir atsiranda didelis kebabinių tinklas. Ir taip yra su viskuo: kavinėmis, knygų parduotuvėmis, maisto prekybos tinklais.

Iš esmės tas perėjimas internete nuo decentralizuoto prie centralizuoto didele dalimi įvyko „Dot.Com“ burbulo ir VC pinigų dėka.

Blockchain gali viską pakeisti

Bet dabar vyksta daug įdomesni dalykai…

Priežastis, kodėl visiems taip patinka bitcoinas, investuotojams „stogą rauna“  įvairios decentralizuotos sistemos, nes tai yra dalykai, kurie suteikia demokratiją; valstybės  įsikišimas yra minimalus, viskas gali daug laisviau vykti ir LABAI gerai uždirbti.

Šiuo metu nemažai pinigų investuojama į ”įvairaus plauko” ICO projektus. Žinoma, didelė dalis jų yra paprastos centralizuotos kompanijos,  kurios tiesiog įšleidžia “nuosavus pinigus” (tokenus) norėdamos pritraukti investicijų.

Tačiau kai kurie projektai žada sukurti visiškai decentralizuotus protokolus, turinčius savyje gyvybingus verslo modelius (t.y. tinklas viduje turi nuosavą valiutą, rinką, galimybę uždirbti investuotojams, nežiūrint į tai, kad nėra įmonės akcijų ar dividendų). Tokių tinklų naudotojai galės ne vien naudotis decentralizuota sistema, bet ir  siekti pelno teikdami naudą tinklo naudotojams.

Pavyzdžiui, elektroninį paštą buvo labai sunku apmokestinti. Net jeigu nori dėti reklamas, turi būti vienas didelis, pavyzdžiui, kaip Google“, tada sukurti savo reklamos tinklą, kad reklamas pirktų tiesiogiai iš tavęs, o ne iš tarpininkų.

Yra labai daug niuansų, kodėl labai sunku įdiegti atlygio mechanizmus investuotojams,  kuriant decentralizuotas sistemas. Juk, jeigu bankas atidaro sąskaitą, tai jam reikalingas kažkoks juridinis vienetas.  Serveris ar botas pats negali internete paprastai tiesiog paimti už kažką užmokesčio, nes bankinė sistema to neleidžia. Nėra galimybės išmokėti dividendų tiems, kad investavo į protokolo sukūrimą. Neegzistuoja toks dalykas kaip “exit” arba protokolo įsėjimas į IPO.

Bet dabar blockchain technologijos dėka turime bitcoiną ir kitas kriptovaliutas– nekontroliuojamus pinigus – viskas keičiasi.

Nauji investavimo būdai

Aš turiu didelę viltį, kad gali atsirasti nauji decentralizuoti tinklai ir investuotojai, kurie gaus to tinklo dalį. Aš labai tikiu  security tokenais (kaip koncepcija) – kad man priklauso ne dalis kompanijos, kuri kažką kuria, o man priklauso dalis kažkokio tinklo ar protokolo. Aš investuoju, nes tikiu, kad tas protokolas bus kažkas didelio. Ir tas protokolas, už naudojimąsi juo, pats galėtų imti pinigus ir vis dar išlikti nepriklausomas – pačioje pradžioje, pačiame protokole turi būti aprašyta, kaip vykdomi mokėjimai, ir numatyta integracija su blockchain. Nes vienintelis būdas apmokestinti yra kriptovaliutos.

Šiuo metu iš lėto vyksta vertės (value) perėjimas iš aukso, įprastinių valiutų į crypto pasaulį.

Aš visada sakau, kad didžiausia blockchain inovacija yra būtent pinigai.  Neverta“kišti“ blockchain ten, kur jis nėra geriausias sprendimas. Iš esmės jo reikia – pinigams. Nežiūrint į tai, kad blockchain yra labai brangi, labai lėtai vystoma technologija, bet pinigams ji puikiai tinka.

Jei ir atsiras koks nors didelis decentralizacijos bumas, tai bus dėl to, kad žmonės ims naudoti kriptovaliutas; kaip atsiskaitymo priemonę, – kaip vertės priėmimo priemonę.

Kalbant apie centralizuotas ir decentralizuotas sistemas, naudodamėsi “Napster” žmonės apsikeisdavo muzika, bet ją gan greitai uždarė dėl didelio piratinės muzikos kiekio, nes nebuvo būdo, kaip už  tą muziką sumokėti.

Torrentai irgi įdomi technologija, puikus decentralizuotos sistemos pavyzdys, tačiau kadangi ten nėra mokėjimo mechanizmo,  nėra galimybės paimti pinigų, todėl torrentai tapo tik „piratų“ naudojama paslauga. [pamąstymai apie tai kas būtų jeigu bittorent turėtų savo tokeną]

Bet jeigu atsirastų nauja decentralizuota apsikeitimo failais paslauga, kur už failų saugojimą bei persiųntimą (storage and bandwidth) gautum atlygį kriptovaliuta, tai gali nužudyti netgi tokius gigantus kaip Dropbox arba YouTube.

 

by admin at 2018 m. July 30 d. 21:07

July 9 d.

opensuse.lt

openSUSE versijų naudojimo statistika – metrics.opensuse.org

Nuo šiol susipažinti su openSUSE naudojimo statistika galite https://metrics.opensuse.org/ svetainėje. Pateikiama statistika remiasi parsisiuntimų iš http://download.opensuse.org/ svetainės duomenimis, kur vienu unikaliu naudotoju laikomas unikalus zypper užklausos identifikatorius (UUID). Tiesa, dėl tam tikrų nesklandumų nėra turima duomenų nuo 2017 m. gruodžio iki pat 2018 m. balandžio. Apskritai galima pastebėti:

  • nežymią unikalių naudotojų mažėjimo tendenciją (nuo maždaug 500 000 unikalių naudotojų 2011 m. kovą iki maždaug 300 000 unikalių naudotojų 2018 m. birželį); nors pagal pranešimą 2016 m. openSUSE konferencijoje rodyta tendencija apie nuoseklų unikalių naudotojų skaičiaus didėjimą (žr. paveiksliuką ir vaizdo įrašą).
  • kad nuo 2015 m. nuosekliai daugėja openSUSE Tumbleweed naudotojų (iki 2015 m. skaičius svyravo apie 20 000, o 2018 m. birželį buvo 47 000 unikalių naudotojų);
  • kad mažai žmonių naudoja oficialiai neišleistas versijas (alfa, beta, RC);
  • kad daugumą naudotojų atsinaujina savo sistemas per 1–2 mėnesius po naujos versijos oficialaus pasirodymo;
  • kad dalis naudotojų itin ilgai naudojasi netgi senai nebepalaikomomis openSUSE versijomis (netgi 2018 m. viduryje tebeveikia 10.2 versiją naudojanti sistema);
  • per pastaruosius 8,5 metų populiariausia openSUSE versija (pagal didžiausią pasiektą unikalių naudotojų skaičių – virš 250 000) buvo 11.2, po to vėlesnės versijos palaipsniui buvo vis mažiau populiarios; išimtis – 12.3 versija ir po jos išėjusi 13.1 versija; tiesa, įskaitant laikotarpį nuo 2009 m. (iki 2016) ir imant kitą matą – ISO parsisiuntimų skaičių, – pati populiariausia versija būtų 11.1 (žr. paveiksliuką ir vaizdo įrašą), tačiau metrics.opensuse.org neapima tokio seno laikotarpio;
  • per pastaruosius 6,5 metų populiariausia openSUSE versija buvo 13.1 (beveik 210 000 unikalių naudotojų);
  • galima spėti, kad minėtų openSUSE versijų populiarumas susijęs su išplėsto palaikymo Evergreen projektu ir KDE versijų stabilumu – openSUSE 11.1 buvo paskutinė versija su KDE 3.x darbalaukiu, openSUSE 13.1 buvo viena paskutinių versijų su KDE Plasma 4.x darbalaukiu (kartu su openSUSE 13.2, nors pastaroji nebuvo Evergreen dalis).

 

 

Daugiau informacijos anglų kalba: http://release-tools.opensuse.org/2018/06/22/download.o.o-access-metrics.html

Palyginimui sena medžiaga:

  • statistika nuo 2009 iki 2016 metų – video
  • statistika nuo 2010 iki 2013 metų – straipsnis ir video

 

2018 m. July 9 d. 8:11

July 7 d.

opensuse.lt

„Micro Focus“ perduoda „SUSE“ kompaniją į „EQT“ rankas

SUSE kompanija, kuri rūpinasi openSUSE operacine sistema ir bendruomene, pereina iš „Micro Focus“ į „EQT“ rankas, sandorį tikimasi įtvirtinti maždaug 2019 m. pradžioje.

Daugiau informacijos anglų kalba:

https://www.suse.com/c/news/suse-partners-with-growth-investor-eqt-to-continue-momentum-strategy-execution-and-product-expansion/

https://www.eqtpartners.com/news/Press-Releases/2018/eqt-to-acquire-leading-open-source-software-provider-suse/

 

2018 m. July 7 d. 14:07