Atvirasis kodas tinklaraščiuose

September 16 d.

opensuse.lt

lietukas.lt – trumpesnis adresas pasiekti „Lietuko“ svetainę

Nuo šiol openSUSE sistemos pilnavertę komplektaciją Lietuvai su KDE Plasma darbalaukio aplinka galite pasiekti trumpesniu ir lengviau įsimenamu adresu – http://www.lietukas.lt 

2018 m. September 16 d. 15:08

September 13 d.

Remigijus Jarmalavičius

Trūksta RAM, bet turite disko vietos?

Įsigijote mažą serveriuką savo mikroservisui, tačiau jam karts nuo karto neužtenka RAM? Dažniausiai tai lengvai išsprendžiama, nes mikroservisams disko vietos dažniausiai būna per akis. Tuo pasinaudojus galima gauti netikros RAM atminties, kuri nors bus lėtesnė, bet vistiek labai naudinga.

Taip, kalbu apie SWAP skirsnius.

SWAP skirsniai, grubiai tariant, veikia taip: jeigu operacinė sistema savo atminties neišlaiko RAM’uose, tai dalį tos atminties gali įrašyti į diską, kad ji nepasimestų. Didžiausias minusas yra tas, kad RAM’ai yra N kartų greitesni už diskus, todėl to pasekoje atminties skaitymas ir rašymas šiek tiek kentės. Bet tai vistiek geriau nei išvis neturėti galimybės paleisti mikroserviso ar mokėti už didesnį serverio planą kai jo tikrai nereikia.

Tikriname ar turite SWAP skirsnių

Dažniausiai jokiuose serveriuose (serveriai.lt, EC2, DigitalOcean) neturėsite SWAP’o. Tą galite pasitikrinti su komanda:

    sudo swapon --show

Jeigu komanda neišvedė jokio turinio - vadinasi SWAP’o nėra, o tai yra gerai.

Kadangi naudosime disko vietą, tai reikia žinoti kiek jos turime ir nuspręsti kiek iš turimo kiekio galima rezervuoti:

    df -h
    udev            968M     0  968M   0% /dev                                                                                                                                                                                                 
    tmpfs           200M  2.3M  198M   2% /run                                                                                                                                                                                                 
    /dev/sda1        40G   28G  9.4G  75% /                                                                                                                                                                                                    
    tmpfs           997M     0  997M   0% /dev/shm                                                                                                                                                                                             
    tmpfs           5.0M     0  5.0M   0% /run/lock                                                                                                                                                                                            
    tmpfs           997M     0  997M   0% /sys/fs/cgroup

Iš pavyzdžio aukščiau matosi, kad turime 9GB laisvos vietos. Todėl RAM’ams galėtume skirti kokius 2GB. Tai reiškia, kad tik 7GB disko vietos liks po rezervacijos.

SWAP sukūrimas

Sukurkime SWAP failą į kurį operacinė rašys atminties informaciją:

    sudo fallocate -l 2G /swapfile

Ties 2G galite nurodyti norimą dydį. Ši komanda sukurs pasirinkto dydžio failą - taip vyksta disko vietos rezervacija.

Toliau, saugumo sumetimais, SWAP failą padarykime skaitomą tik root naudotojui, kad kiti negalėtų skaityti atminties turinio:

    sudo chmod 600 /swapfile

Ir dabar galime užregistruoti failą kaip SWAP skirsnį:

    sudo mkswap /swapfile
    sudo swapon /swapfile

Pasitikriname ar turime daugiau atminties

Pasitikrinti savo naują atmintį galima su:

    sudo swapon --show
    NAME      TYPE SIZE   USED PRIO
    /swapfile file   2G 839.8M   -2

Atmintis dingsta po perkrovimo

Jeigu tokio atminties padidinimo reikia tik vienam kartui (tarkime turite procesą kurį leisite tik kartą ir jis naudoja daugiau RAM atminties nei turite), tai bus džiugu, kad po serverio perkrovimo SWAP’o neliks, o SWAP failą galėsite ištrinti ir taip atgauti disko vietą.

Tačiau jeigu norite, kad mikroservisai (kaip pavyzdys) nuolat turėtų RAM’ą, tuomet užteks skirsnių registracijos metu užregistruoti ir SWAP’ą keliomis komandomis:

    echo '/swapfile none swap sw 0 0' | sudo tee -a /etc/fstab

Failo /etc/fstab atsarginę kopiją visada pravartu turėti.

by Remigijus Jarmalavičius at 2018 m. September 13 d. 9:20

August 9 d.

opensuse.lt

Senos openSUSE Leap 42.3 palaikymas pratęsiamas

Oficialus senos openSUSE Leap 42.3 versijos palaikymas iš pradžių planuotas iki 2019 m. sausio 31 d., tačiau palaikymas pratęsiamas iki 2019 m. birželio 30 d. Taigi iš viso openSUSE Leap 42 serijos palaikymo laikotarpis pailgėja iki 44 mėnesių. Per šį laikotarpį naudotojai kviečiami atsinaujinti savo sistemas į openSUSE Leap 15.0, kuri išleista šių metų gegužę.

Daugiau informacijos anglų kalba: https://news.opensuse.org/2018/08/08/opensuse-leap-42-3-end-of-life-is-extended/

2018 m. August 9 d. 7:42

July 30 d.

Jaroslav Šatkevič

Decentralizuotos sistemos internete – nauja mados banga

Decentralizacija internete – tarsi ta nauja gražuolė mokykloje, su kuria visi nori susipažinti ir susidraugauti.  Investuotojai tiesiog pamišę dėl projektų, kurie mini tokenus, blockchain, decentralizaciją ir pan. Nors ICO rinka smukusi, projektai vis dar pritraukia dešimtis milijonų dolerių pradinėje investavimo stadijoje.

Dar daugiau – į šią rinką atkreipė dėmesį venture kapitalistai. Per pasaulį nuvilnijo milžiniškos konferencijos, pritraukusios tūkstančius venture kapitalistų. Taip, bendrovės galbūt gauna mažiau lėšų per ICO ar crowfundingą. Rinkoje įvyko pokytis:  vis daugiau investicijų gaunama iš venture kapitalistų – pinigai į blockchain technologijas vis dar „eina“ ir jie yra milžiniški, palyginus su standartinėmis investicijomis ir netgi su investicijomis Silicio slėnyje.

Nauja, pamiršta sena

Bet jeigu mes atidžiau panagrinėsime decentralizuotas sistemas, pamatysime, kad decentralizuoti sprendimai gyvena jau dešimtmečiais. pats internetas yra decentralizuotas tinklas. Elektroninis paštas yra  decentralizuotas sprendimas. Nesvarbu, kad daugelis žmonių naudojasi tokiais pagrindiniais tiekėjais, kaip Google, Yahoo ar Hotmail. Aš neprivalau būti Google naudotojas, kad parašyčiau žinutę žmogui, besinaudojančiam Gmail paslauga.

Verslo įmonės gali turėti savo elektroninio pašto serverius ir nepriklausyti nuo tokių gigantų kaip Google ar Microsoft.

Kitas decentralizuotas sprendimas, kuriuo žmonės naudojasi yra GSM protokolas, kurį naudoja  daugelis telekomunikacijų paslaugų tiekėjų visame pasaulyje. Jis reguliuojamas – nes reikia gauti valstybės licenziją veikti – tačiau visiškai decentralizuotas. Net jeigu jis būtų uždraustas vienoje valstybėje, visur kitur GSM vis dar veiktų. Nėra nei vienos valstybės ar organizacijos kuri gali kontroliuoti viso GSM tinklo, klausytis visų pasaulio GSM vartotojų pokalbių…  Aš, kaip vartotojas, neprivalau pirkti iPhone, kad paskambinčiau į „Apple“ telefoną, aš tai galiu daryti iš „Blackberry“ ar „Nokia“. Man nereikia tapti „Telia“ klientu, kad parašyčiau sms žinutę į „Telia“ tinklą.

Įvyko pokytis

Taip pat mes turėjome pokalbių programėles, tokias kaip IRC arba Jabber (pvz. Google Talk naudojo Jabber protokolą). Naudotojai galėjo leisti nuosavus serverius, rinktis iš daugelio skirtingų programų. Įsidiegęs vieną programą, galėjau bendrauti su žmonėmis, kurie naudojasi visiškai kitokiomis programomis. Mus visus jungė bendras protokolas. Bet tam tikru metu įvyko pokytis. Šiandien, atsidaręs savo telefone pokalbių programėlių sąrašą, aš matau  jų dvylika – tam, kad galėčiau bendrauti su žmonėmis. Aš turiu „Skype“, „Telegram“, „Wechat“, „Kakao Talk“, „Google Hangouts“, „Zoom“ ir t.t.

Kas atsitiko? Korporacijos pradėjo naudotis principu: „my application – my protocol“. Aš turiu klausti žmogaus, per kokią programėlę jis bendrauja ir ją įsidiegti. Pavyzdžiui, jei žmogus naudoja „Skype“,, aš privalau įsidiegti „Skype“. Tai labai nepatogu. Be to, pavojinga – aš  nematau tos programėlės kodo, todėl nežinau, ką ji iš tikrųjų daro: ji gali mane sekti, siųsti mano privačius duomenis, bet kada priversti mane už ją mokėti ir taip toliau. Be to, jei man ta programėlė nepatinka, negaliu jos pakeisti kita. El. pašto programą galiu pasikeisti kita, o “Skype” atrodys ir veiks taip, kaip nuspręsta “Microsoft”.

Taigi, korporacijos „uždarė“ mus savo tinkluose ir didžioji dalis interneto pasaulio tapo centralizuotas.

Kaip keitėsi spauda?

Dar įdomesni yra procesai, kuriuose vyko interneto „centralizuota – decentralizuota – centralizuota“  tendencija.

Tai – pirmiausia, spauda. Iš pradžių buvo įvairūs naujienlaiškiai, laikraščiai, žurnalai, paskui – TV. Pavadinkime juos centralizuotomis sistemomis. Tada atėjo blogginimo era: daugybė žmonių rašė savo blogus naudodami „WordPress“, kūrėsi savais vardais. Pavyzdžiui, aš turiu jaro.lt ir čia rašau savo blogą, kažkas turi pukomuko.lt ir ten rašo savo blogą. Per vadinamuosius blogų agregatorius, RSS skaitytuvus, aš galėjau skaityti visus blogus, kurie man patinka, nepaisydamas to, kur jie patalpinti. O kas atsitiko per pastaruosius kelis metus? Beveik niekas daugiau nesinaudoja RSS skaitytuvais, nesikuria nuosavų blogų. Atsirado “Facebook” wall, atsirado„Medium“.

„Instagram“ yra centralizuota sistema. YouTube yra centralizuota sistema.

Tokių centralizuotų sistemų yra labai daug.

Demokratija reiškia laisvę

Vertinant platesniu žvilgsniu – valstybės rėmuose: aš esu šalininkas to, kad valstybėje būtų kuo daugiau smulkaus ir vidutinio verslo, nes tai yra valstybės pagrindas, laisvės pagrindas, demokratijos pagrindas.  Kuo labiau viskas juda link korporacijų, tuo labiau mes prarandame demokratiją. Korporacijos turi didelę įtaką sprendimų priėmėjams ir taip mes pamažu prarandame laisvę. Dėl kurios mes kovojame ir kuri mums patinka.

Decentralizacija internete taip pat yra demokratijos pagrindas.

Kodėl judame link centralizacijos?

Nors žmonėms patinka decentralizuoti sprendimai, centralizuotos sistemos įprastai yra patogesnės naudoti. Kai „Facebook“ pristatė savo FB Messengerį, buvo natūralu pradėti juo naudotis, nes dauguma draugų jau buvo įsiregistravę “Facebook” ir taip buvo patogu pradėti su jais bendrauti.

Žmonės kuria savo video kanalus „YouTube“.  Informacijos eina ieškoti į didžiausius online naujienų portalus, tokius, kaip DELFI ar “15 min”; jie visi turi savo nuomonių skiltis. Jau labai mažai žmonių skaito RSS. Pirmoji priežastis, kodėl viskas juda link centralizacijos, nes tai yra patogu.

Antra,  iš centralizuotų sistemų yra lengviau uždirbti pinigus ir juos kontroliuoti.

Be to, demokratinės sistemos yra mažiau efektyvios.

Jei pažiūrėsime į daugelį korporacijų, daugelyje pasaulio vietų, tai jų valdymas yra labai centralizuotas. Ten nėra demokratijos. Iš esmės ten vyrauja diktatūra. Yra įmonės valdyba ar – kartais – vienas ar keli akcininkai,  kurie nusprendžia, kurlink įmonė eis. Todėl verslo organizacijos yra efektyvesnės už demokratines valstybes.

Dėl šios priežasties centralizuotos  sistemos tiek internete, tiek technologijose gali būti efektyviau kuriamos.

Yra lyderis, kuris „pasako“ – einame ten;  nereikia daug laiko gaišti diskusijoms, įrodinėti visiems, koks protokolo sprendimas yra geriausias ir pan.  Centralizuotos organizacijos „eina“ link kažkokios krypties, jos gali judėti greičiau, bet aš nesu tikras, ar jos juda – geriau.

Open source fenomenas

Geras decentralizacijos pavyzdys yra open source (atvirojo kodo) judėjimas, kuriame labai gausu  technologinio kūrybingumo, nes jis suteikia laisvę. Jei tau nepatinka, kaip kuriama kokia nors technologija, gali “atsišakoti” (fork) ir kurti kita kryptimi. Privalumas tas, kad tau nereikia pradėti “nuo nulio”. Gali paimti tai, kas yra, ir toliau tobulinti (pavyzdžiui, OpenOffice vs LibreOffice; MySQL vs MariaDB).

Visgi, patirtis įrodė, kad geriausi rezultatai gaunami tada, kai kūrybiškai bendradarbiauja keletas programuotojų ir/ar bendrovių.

Pavyzdžiui, operacinė sistema LINUX – labai daug bendrovių visame pasaulyje ją kuria bendrai ir rezultatas – ji tapo pačia populiariausia operacine sistema pasaulyje.

.com“ burbulo pasekmė

Dar vienas pranašumas, kurį turi korporacijos ir centralizuotos sistemos, tai yra žinomumas arba pinigai, skiriami žinomumui sukurti.

Šiuo metu mes turime tiek daug centralizuotų sprendimų internete ne tik todėl, kad juos lengviau ir greičiau sukurti nei decentralizuotus. Didelė „kaltė“ čia tenka venture kapitalistams ir „Dot-Com“ burbului.

„.com“ burbulas pritraukė labai daug pinigų į interneto technologijų kompanijas, kuriuos jos galėjo skirti ne vien technologijoms vystyti, bet, pavyzdžiui, marketingui. Pastaruoju metu pastebima tendencija kad ne tiek svarbu sukurti veikiantį verslo modelį, kiek kuo greičiau užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Puikus to pavyzdys yra UBER, kuris investicijas „kiša“ tam, kad užimtų kuo didesnę rinkos dalį. Nors UBER ima didžiulius pinigus – apie dvidešimt procentų – už kiekvieną kelionę, kompanijos pająmų vis dar nepakanka, kad UBER būtų pelningas. Bendrovė smunka milijardą, kelis milijardus „į minusą“ kiekvienais metais. UBER skiria lėšas marketingui, naujų vairuotojų pritraukimui.  Teikia privilegijų aktyviausiems vairuotojams, už tai, kad jie yra tada ir ten, kur UBER reikia. Jie tiesiog „degino“ investuotojų pinigus Indijoje, Kinijoje – tose šalyse, kur rinkos labai didelės ir jie nori kuo greičiau pasiimti kuo didesnę dalį.

TWITTER net į IPO išėjo būdama dar „minusinė“ kompanija.

Žiauri realybė

Venture kapitalistų  šūkis dažnai yra „pasiskolintas“  iš ABBA – „The winner takes it all“ (laimėtojas pasiima viską).

Venture kapitalo tikslas  yra surasti kompaniją, kuri gali užimti pagrindinę vietą rinkoje ir būt lydere ne su trimis procentais, o su septyniasdešimt procentų.  Jie nori kurti monopolijas – nes iš monopolijų galima geriausiai uždirbti.

Realybė žiauri: decentralizuotus dalykus žmonės kuria iš idėjos, norėdami pasaulį padaryti genesnį, ir jei tik korporacijos pastebi, kad kažkas ima populiarėti, jie ateina į tą rinką, „įmerkia“ venture kapitalo pinigų ir sukelia „sprogimą“ – aplenkia inovaciją sukūrusius žmones.

Pavyzdžiui, kažkas sugalvojo atidaryti kebabinę, jei koncepcija išpopuliarėja, ateina korporacija – ir atsiranda didelis kebabinių tinklas. Ir taip yra su viskuo: kavinėmis, knygų parduotuvėmis, maisto prekybos tinklais.

Iš esmės tas perėjimas internete nuo decentralizuoto prie centralizuoto didele dalimi įvyko „Dot.Com“ burbulo ir VC pinigų dėka.

Blockchain gali viską pakeisti

Bet dabar vyksta daug įdomesni dalykai…

Priežastis, kodėl visiems taip patinka bitcoinas, investuotojams „stogą rauna“  įvairios decentralizuotos sistemos, nes tai yra dalykai, kurie suteikia demokratiją; valstybės  įsikišimas yra minimalus, viskas gali daug laisviau vykti ir LABAI gerai uždirbti.

Šiuo metu nemažai pinigų investuojama į ”įvairaus plauko” ICO projektus. Žinoma, didelė dalis jų yra paprastos centralizuotos kompanijos,  kurios tiesiog įšleidžia “nuosavus pinigus” (tokenus) norėdamos pritraukti investicijų.

Tačiau kai kurie projektai žada sukurti visiškai decentralizuotus protokolus, turinčius savyje gyvybingus verslo modelius (t.y. tinklas viduje turi nuosavą valiutą, rinką, galimybę uždirbti investuotojams, nežiūrint į tai, kad nėra įmonės akcijų ar dividendų). Tokių tinklų naudotojai galės ne vien naudotis decentralizuota sistema, bet ir  siekti pelno teikdami naudą tinklo naudotojams.

Pavyzdžiui, elektroninį paštą buvo labai sunku apmokestinti. Net jeigu nori dėti reklamas, turi būti vienas didelis, pavyzdžiui, kaip Google“, tada sukurti savo reklamos tinklą, kad reklamas pirktų tiesiogiai iš tavęs, o ne iš tarpininkų.

Yra labai daug niuansų, kodėl labai sunku įdiegti atlygio mechanizmus investuotojams,  kuriant decentralizuotas sistemas. Juk, jeigu bankas atidaro sąskaitą, tai jam reikalingas kažkoks juridinis vienetas.  Serveris ar botas pats negali internete paprastai tiesiog paimti už kažką užmokesčio, nes bankinė sistema to neleidžia. Nėra galimybės išmokėti dividendų tiems, kad investavo į protokolo sukūrimą. Neegzistuoja toks dalykas kaip “exit” arba protokolo įsėjimas į IPO.

Bet dabar blockchain technologijos dėka turime bitcoiną ir kitas kriptovaliutas– nekontroliuojamus pinigus – viskas keičiasi.

Nauji investavimo būdai

Aš turiu didelę viltį, kad gali atsirasti nauji decentralizuoti tinklai ir investuotojai, kurie gaus to tinklo dalį. Aš labai tikiu  security tokenais (kaip koncepcija) – kad man priklauso ne dalis kompanijos, kuri kažką kuria, o man priklauso dalis kažkokio tinklo ar protokolo. Aš investuoju, nes tikiu, kad tas protokolas bus kažkas didelio. Ir tas protokolas, už naudojimąsi juo, pats galėtų imti pinigus ir vis dar išlikti nepriklausomas – pačioje pradžioje, pačiame protokole turi būti aprašyta, kaip vykdomi mokėjimai, ir numatyta integracija su blockchain. Nes vienintelis būdas apmokestinti yra kriptovaliutos.

Šiuo metu iš lėto vyksta vertės (value) perėjimas iš aukso, įprastinių valiutų į crypto pasaulį.

Aš visada sakau, kad didžiausia blockchain inovacija yra būtent pinigai.  Neverta“kišti“ blockchain ten, kur jis nėra geriausias sprendimas. Iš esmės jo reikia – pinigams. Nežiūrint į tai, kad blockchain yra labai brangi, labai lėtai vystoma technologija, bet pinigams ji puikiai tinka.

Jei ir atsiras koks nors didelis decentralizacijos bumas, tai bus dėl to, kad žmonės ims naudoti kriptovaliutas; kaip atsiskaitymo priemonę, – kaip vertės priėmimo priemonę.

Kalbant apie centralizuotas ir decentralizuotas sistemas, naudodamėsi “Napster” žmonės apsikeisdavo muzika, bet ją gan greitai uždarė dėl didelio piratinės muzikos kiekio, nes nebuvo būdo, kaip už  tą muziką sumokėti.

Torrentai irgi įdomi technologija, puikus decentralizuotos sistemos pavyzdys, tačiau kadangi ten nėra mokėjimo mechanizmo,  nėra galimybės paimti pinigų, todėl torrentai tapo tik „piratų“ naudojama paslauga. [pamąstymai apie tai kas būtų jeigu bittorent turėtų savo tokeną]

Bet jeigu atsirastų nauja decentralizuota apsikeitimo failais paslauga, kur už failų saugojimą bei persiųntimą (storage and bandwidth) gautum atlygį kriptovaliuta, tai gali nužudyti netgi tokius gigantus kaip Dropbox arba YouTube.

 

by admin at 2018 m. July 30 d. 21:07

July 9 d.

opensuse.lt

openSUSE versijų naudojimo statistika – metrics.opensuse.org

Nuo šiol susipažinti su openSUSE naudojimo statistika galite https://metrics.opensuse.org/ svetainėje. Pateikiama statistika remiasi parsisiuntimų iš http://download.opensuse.org/ svetainės duomenimis, kur vienu unikaliu naudotoju laikomas unikalus zypper užklausos identifikatorius (UUID). Tiesa, dėl tam tikrų nesklandumų nėra turima duomenų nuo 2017 m. gruodžio iki pat 2018 m. balandžio. Apskritai galima pastebėti:

  • nežymią unikalių naudotojų mažėjimo tendenciją (nuo maždaug 500 000 unikalių naudotojų 2011 m. kovą iki maždaug 300 000 unikalių naudotojų 2018 m. birželį); nors pagal pranešimą 2016 m. openSUSE konferencijoje rodyta tendencija apie nuoseklų unikalių naudotojų skaičiaus didėjimą (žr. paveiksliuką ir vaizdo įrašą).
  • kad nuo 2015 m. nuosekliai daugėja openSUSE Tumbleweed naudotojų (iki 2015 m. skaičius svyravo apie 20 000, o 2018 m. birželį buvo 47 000 unikalių naudotojų);
  • kad mažai žmonių naudoja oficialiai neišleistas versijas (alfa, beta, RC);
  • kad daugumą naudotojų atsinaujina savo sistemas per 1–2 mėnesius po naujos versijos oficialaus pasirodymo;
  • kad dalis naudotojų itin ilgai naudojasi netgi senai nebepalaikomomis openSUSE versijomis (netgi 2018 m. viduryje tebeveikia 10.2 versiją naudojanti sistema);
  • per pastaruosius 8,5 metų populiariausia openSUSE versija (pagal didžiausią pasiektą unikalių naudotojų skaičių – virš 250 000) buvo 11.2, po to vėlesnės versijos palaipsniui buvo vis mažiau populiarios; išimtis – 12.3 versija ir po jos išėjusi 13.1 versija; tiesa, įskaitant laikotarpį nuo 2009 m. (iki 2016) ir imant kitą matą – ISO parsisiuntimų skaičių, – pati populiariausia versija būtų 11.1 (žr. paveiksliuką ir vaizdo įrašą), tačiau metrics.opensuse.org neapima tokio seno laikotarpio;
  • per pastaruosius 6,5 metų populiariausia openSUSE versija buvo 13.1 (beveik 210 000 unikalių naudotojų);
  • galima spėti, kad minėtų openSUSE versijų populiarumas susijęs su išplėsto palaikymo Evergreen projektu ir KDE versijų stabilumu – openSUSE 11.1 buvo paskutinė versija su KDE 3.x darbalaukiu, openSUSE 13.1 buvo viena paskutinių versijų su KDE Plasma 4.x darbalaukiu (kartu su openSUSE 13.2, nors pastaroji nebuvo Evergreen dalis).

 

 

Daugiau informacijos anglų kalba: http://release-tools.opensuse.org/2018/06/22/download.o.o-access-metrics.html

Palyginimui sena medžiaga:

  • statistika nuo 2009 iki 2016 metų – video
  • statistika nuo 2010 iki 2013 metų – straipsnis ir video

 

2018 m. July 9 d. 8:11

July 7 d.

opensuse.lt

„Micro Focus“ perduoda „SUSE“ kompaniją į „EQT“ rankas

SUSE kompanija, kuri rūpinasi openSUSE operacine sistema ir bendruomene, pereina iš „Micro Focus“ į „EQT“ rankas, sandorį tikimasi įtvirtinti maždaug 2019 m. pradžioje.

Daugiau informacijos anglų kalba:

https://www.suse.com/c/news/suse-partners-with-growth-investor-eqt-to-continue-momentum-strategy-execution-and-product-expansion/

https://www.eqtpartners.com/news/Press-Releases/2018/eqt-to-acquire-leading-open-source-software-provider-suse/

 

2018 m. July 7 d. 14:07

July 4 d.

Remigijus Jarmalavičius

Vietos atlaisvinimas po darbo su Docker

Kad ir kaip efektyviai dirbsite su Docker - neišvengsite to, kad jis „suvalgys“ daug disko vietos.

Dabar mano projektų kataloge galima suskaičiuoti šimtus docker-compose.yml ir Dockerfile failų. Kai kurie projektai programuojami dažniau - kiti rečiau.

Tie, kurie jau visai užmiršti, guli tiesiog eikvodami disko vietą ir nieko naudingo nedaro. O disko vieta šiais laikais brangus resursas, jeigu kalbėti apie serverius.

Štai keletas komandų kurios padės atlaisvinti diską.

Paprastas apsikuopimas viena komanda

Jeigu norite tik prasivalyti nuo šiukšlių, lengviausiai pavykdyti vieną komandą ir to užteks:

 docker system prune 
 WARNING! This will remove: - all stopped containers - all networks not used by at least one container - all dangling images - all build cache Are you sure you want to continue? [y/N] y [..] deleted: sha256:444ff179082f40ce3b53de4 deleted: sha256:5554d3b9257f76349ec2642 deleted: sha256:d93d2a5931da6a282368079 Total reclaimed space: 2.408GB 

Kaip matote iš išrašo auksčiau - pravalys kešą, nebenaudojamus atvaizdus, interneto prieigas ir išjungtus konteinerius.

Tie, kas nenori valyti konteinerių, gali pasinaudoti pavienėmis komandomis žemiau.

Kaip išvalyti nebenaudojamus atvaizdus?

Išvalyti nenaudojamus atvaizdus galima taip:

 docker image prune -a 
 WARNING! This will remove all images without at least one container associated to them. Are you sure you want to continue? [y/N] y [..] untagged: redis:latest untagged: ubuntu@sha256:91680dba9ee085 untagged: redis@sha256:fb38b203a9488b1 Total reclaimed space: 5.514GB 

Kaip išvalyti neveikiančius konteinerius?

Čia padės šiek tiek daugiau bash magijos:

 docker ps -a | grep Exit | cut -d ' ' -f 1 | xargs docker rm 

Trumpas paaiškinimas:

  • docker ps -a - parodys visus veikiančius ir neveikiančius konteinerius;
  • grep Exit - neveikiančių konteinerių sąraše gale bus užrašas Exited DATA;
  • cut -d ' ' -f 1 - iš konteinerių sąrašo iškerpame pirmą žodį - tai bus konteinerio ID;
  • xargs docker rm - konteinerių ID perduosime xargs komandai kuri prie kiekvieno pavykdys docker rm KONTEINERIO-ID.

Kaip išvalyti nenaudojamus skirsnius (volumes)?

Tai padės padaryti viena komanda:

 docker volume prune 
 WARNING! This will remove all local volumes not used by at least one container. Are you sure you want to continue? [y/N] y [..] faf4ccf09ddff08a11e2527f480d4878619 046006d6601fe4929a0272e218a00e55374 629a4cb272f3913e0c1b5dc3f5d74be343f Total reclaimed space: 2.179GB 

Ar trinti yra saugu?

Konteinerius, kaip ir atvaizdus, trinti yra saugu. Jeigu vėl mėginsite leisti projektą, tai Jums Docker per naujo parsiųs atvaizdus (jeigu to reikia) ir per naujo sukurs konteinerius.

Valydami skirsnius būkite atsargūs - tai Jūsų sukaupti duomenys. Auksčiau aprašyta komanda docker volume prune išvalys tik neprijungtus prie nieko skirsnius (nenaudojamus), todėl komanda yra saugi. Tokius skirsnius visada galite pasitikrinti su docker volume ls -f dangling=true.

Po pusės metų intensyvaus darbo su Docker keliomis komandomis pavyko atlaisvinti daugiau nei 13GB disko vietos.

2018 m. July 4 d. 0:00

June 28 d.

Remigijus Jarmalavičius

Knygos Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė apžvalga

Nors pačią Jameso C. Humes knygą „Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė“ įvertinčiau kokiais gal 4 iš 5 balų, bet vistiek nusprendžiau jai skirti straipsnį, kadangi geresnių knygų apie viešą kalbėjimą kol kas mano arsenale nėra.

„Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė“ knygos viršelis

Kam skirta knyga

Praktiškai visiems žmonėms.

Jeigu nekalbate viešai prieš žiūrovus, tai tikrai kalbate susirinkimuose, prieš klasę, nepažįstamus žmones, darbo pokalbyje ir pan. Ir čia knyga tikrai Jums pravers su daugybe pavyzdžių iš labai gerai žinomų oratorių: Vinstono Čerčilio, Abraomo Linkolno, Margaret Tečer, Napoleono ir pan.

Netgi Hitleris minimams gana dažnai.

Oratoriai ir jų kalbos naudojami kaip pavyzdžiai įprasminti aprašytoms pamokoms.

Kokios tos pamokos

Perskaitę išmoksite daryti trumpas įžangines pauzes, darysite stiprų pradžios įvadą, mokėsite užduoti klausimus, mokėsite atsakyti nepatogius klausimus ir pan. Skiriamas dėmesys ir kitoms detalėms, tokioms kaip išvaizda ar kūno kalba.

Knyga tikrai bus naudinga net ir ne vieną kartą šnekėjusiam viešai prieš salę.

2018 m. June 28 d. 0:00

June 21 d.

Remigijus Jarmalavičius

Kas naujo Raspberry Pi 3 B+ modelyje?

Nedidelę mano namų elektronikos dalį sudaro Raspberry Pi (2 ir 3 modelio) elektronika surišta su keliais davikliais ir rėlėmis, aukštos įtampos reikalaujantiems įrenginiams kontroliuoti. Todėl labai nudžiugau neseniai pamatęs, kad kūrėjai išleido dar vieną versiją - Raspberry Pi 3 B+.

Kodėl namų automatizavimui Raspberry?

Kodėl namų elektronikai nenaudoju daug pigesnio ir tam reikalui sukurtą Arduino? Dėl to, kad kompiuterį ir jo išvestis daug lengviau programuoti nei kažkokį lust’ą kuris pririša ne tik prie C kalbos, bet dar ir reikalingo atskiro išmanymo tūkstančiams daviklių.

Su Raspberry Pi viskas paprasčiau - atidarei prievadą (angl. „port“) ir bendrauji su kitais įrenginiais. Taip pat ir GPIO (jungtys ant Raspberry platformos kuriomis gali paduoti srovę įrenginiams arba nuskaityti jų duomenis) kontroliuoti kur kas paprasčiau. Kažkas neveikia korektiškai - prisijungi per „ssh“ prie Raspberry Pi įrenginio ir sutvarkai bėdas.

Kadangi Raspberry Pi dažniausiai būna prijungtas prie interneto (nes kokia prasmė automatizuoti namus ir nekontroliuoti jų iš išorės) - lengva pasidaryti monitoringą kur atsidaręs kažkokį web puslapį matytum kaip keičiasi temperatūra name ar garaže.

Kas pasikeitė nuo versijos be pliuso?

Pažiūrėkime kaip atrodo naujasis modelis su pliuso ženklu:

Raspberry Pi 3 B+

Jeigu turite senesnį modelį, tai iškart į akis kris metalinis logotipas ir šiek tiek pasikeitęs procesoriaus čipas. Kas domisi įranga, tai yra Broadcom BCM2837B0, Cortex-A53 (ARMv8) 64-bit SoC @ 1.4GHz čipas.

Šiame įrenginyje yra 1GB RAM, LAN palaikymas, Wifi ir Bluetooth (v4.2). Taip pat yra ir Bluetooth Low Energy (BLE) palaikymas.

Dalykai kurie visiškai nepasikeitė:

  • HDMI jungtis ir vieta.
  • AUX jungtis ir vieta.
  • Micro SD jungtis ir vieta (tam, kad galima būtų iš jos paleisti operacinę sistemą).
  • Keturios USB 2 jungtys.

Nors turėsime tą patį 5V ir net 2.5A pakrovėją, galiu pagirti, kad tai vienas geriausių sprendimų iš autorių pusės. Teko susidurti, kad visokioms FHD kameroms prijungtoms prie Raspberry Pi reikia tikrai nemažai amperų. Tipinis 1A pakrovėjas gali nepavežti prijungtų įrenginių.

Dėl vos vos pasikeitusio procesoriaus greičio (nuo 1.2GHz iki 1.4GHz) turėtume greičio nepajusti. Tą patvirtina ir daug internete padarytų benchmarking’ų.

Didžiausia naujovė - PoE

Naujame Raspberry Pi rasime ir tokią jungtį:

Raspberry Pi 3 PoE

Kai kurie routeriai vaizdo kameroms elektros srovę perduoda LAN kabeliu ir tai vadinama Power over Ethernet. Iš to laimima, kad įrenginiui nereikia dar kažkokio lizdo maitinimui, kurį dėtumėte į elektros lizdą.

Tokią galimybę ir Raspberry Pi 3 B+ turi. Tačiau tam, kad per LAN laidą užmaitintumėte Raspberry dar reikės nusipirkti šiam lizdui (nuotrauka viršuje) PoE Hat įrenginuką. Pastarasis kainuoja kažkur 17€.

Kiek kainuoja Raspberry Pi 3 B+?

Kaip ir anksčiau, Raspberry kainos išlieka labai panašios. Šis įrenginys turėtų kainuoti apie 30 eur. Kiek brangiau iš oficialių parduotuvių (kaip Element14) ir kiek mažiau iš Ebay / Aliexpress.

Ar verta atsinaujinti?

Jeigu automatizuojate namus - tikrai taip. PoE palaikymas geriausias dalykas kas nutiko šiam įrenginiui! Po Wireless ir Bluetooth palaikymo, žinoma.

Jeigu kitoms reikmėms - tikrai ne. Naujovės buvo skirtos su IT susijusioms reikmėms. Namų vartotojai negauna jokio greičio ar kitų privalumų.

2018 m. June 21 d. 0:00

June 14 d.

Remigijus Jarmalavičius

GIT patch'ų siuntimas ir jų pritaikymas

Laikais, kada į GitHubą galima tiesiog supushint’i savo branch’ą ir nesukti sau galvos, turbūt retai kada tenka kam nors generuoti GIT Patch’ą ir jį kur nors siųsti.

Taip retai, kad toks siuntimas tampa galvos skausmu - reikia prisiminti kaip tą daryti (produktyviai) ir kaip vėliau tuos patch’us applyint’i.

Taip nutiko ir man, kai beveik dienai užlūžo Gitlab’as ir reikėjo kažkur pasidėti pakeitimus nes dirbu per kelis kompiuterius.

Gitlab paslaugos neveikimo langas

Kur pasidėti - labai paprasta - Dropbox. Bet kaip juos sugeneruoti ir kaip juos vėliau applyint’i - teko prisiminti. Toliau - trumpa atmintinė visiems (ir sau).

Patch’ų generavimas

Jeigu pirmiausiai šovė į galvą:

git diff > failas.patch 

Tai iškart galiu pasakyti, kad toks generavimas turi krūvas minusų:

  • Neproduktyvu, jeigu norėsite tą atlikti ant kelių ar daugiau komitų.
  • Prarasite binarinius failus (jie nebus įtraukti).
  • Prarasite naujus failus kurie nepridėti su git add.
  • Taip pat galite įtraukti tik dalį pakeitimų, nes yra skirtumas tarp git diff ir git diff --cached.

Todėl produktyviausiu būdu tampa: standartinis darbas (kada komitinat daug mažų pakeitimų) ir:

git format-patch origin/master -o pakeitimai 

Viena komanda, o daro daug:

  • Sukurs katalogą pakeitimai/ kuriame sudės patch’us.
  • Kiekvienas patch’as turės numeraciją: 0001, 0002, …
  • Kiekvienas patch’o failo pavadinimas bus sugeneruotas iš komito teksto, pavyzdžiui: 0001-use-staging-api-for-staging-env.patch

O dėl origin/master ar nereikia repozitorijai būti pasiekiamai? Ne, nes siunčiantis pakeitimus (git fetch ar git pull) GIT’as pasižymi kokie komitai yra kokiose atšakose.

Patch’ų pridėjimas

Applyint’i pakeitimus labai lengva:

git apply pakeitimai/* 

Shell’as turėtų paduoti git apply išrikiuotus failų vardus.

2018 m. June 14 d. 0:00