Ubuntu 13.04 Raring Ringtail finalinė beta versija išleista. Tai yra pirmasis ir paskutinis nestabilus Ubuntu 13.04 leidimas. Sekanti versija bus stabili.
Video
<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/ySJhFCtVTUQ" width="560"></iframe>
Unity pakeitimai:
Kiti pakeitimai:
Numatytosios programos:
Atsisiųsti Ubuntu 13.04 Beta (nestabili versija)
Stabili versija laukiama balandžio 25 d.
Straipsnio komentaruose žmonės klausė kaip įdiegti šią programą „windows“ OS, komentatoriai nesivargino pažiūrėt kas ir ką atsakė į jų komentarus, todėl jog jie klausė apie windows yra tik mano prielaida.
Šio įrašo tikslas parodyt kaip įdiegti „KDE“ aplinkos programas „windows“ sistemoje. Aprašysiu tik kaip įdiegt „Klettres“, apskritai apie „kde“+„windows“ būtų galima prirašyt daug ir nuobodžiai, bet aš nieko apie tai nežinau ir apskritai aš linux naudotojas tai man ta tema nerūpi.
Visų pirma reikia įdiegti „KDE“. Nueiname http://download.kde.org/stable/kdewin/installer/kdewin-installer-gui-latest.exe.mirrorlist ir parsisiunčiame „KDE“ diegyklę, tada įdiegiame.
„Windows“ naudotojams: next, next, next… pažymėkit „kde-edu/klettres“ ir „kde4-l10n-lt“
„Linux“ naudotojams nusprendusiems patestuoti kde ant linux: skaitykit ką rašo diegyklė ir rinkitės tai ko jums reikia
Baigus diegimą „Klettres“ bus tarp visų kitų programų „start menu“ (aš naudoju XP, nežinau kas ten naujesnėse windows versijose). Dabar reikia nustatyti jog „KDE“ naudotų lietuvių kalbą:
Faile „%APPDATA%/.kde/share/config/kdeglobals“ (%appdata% = „C:/Documents and Settings/naudotojas/Application Data“ taipogi tai yra ant XP, gal naujesnėse versijose kitur) su betkokiu teksto redaktorium (pvz. notepad) apačioj prirašom:
[Locale] Country=lt Language=lt
Failas turėtų atrodyt maždaug:
[$Version] update_info=kded.upd:kde3.0 [KShortcutsDialog Settings] Dialog Size=600,480 [Locale] Country=lt Language=lt
Įdiegiam lietuvių kalbą į „Klettres“ (kaip tai padaryti aprašyta anksčiau minėtame straipsnyje). Viską padarius paleidžiam „Klettres“:
paleidžiam kdewin-installer-gui-1.0.0.exe ir vėl next, next... ir pažymim reikalingas programas.
P.S. Parašiau kiek įmanoma paprasčiau, kad suprastų visi windows naudotojai. Pažengę naudotojai ir be mano instruktažo suras kaip kompiliuoti programas ir visus kitus niuansus
Visai neseniai buvo išleista Django 1.5.* versija. Man atnaujinimai naujesnės versijos patiko, tačiau praktikoje sukėlė daug nesklandumų bandant produktus atnaujinti iš senesnių versijų į šią. Todėl skubu pasidalinti populiariausių problemų sprendimo būdais ir apskritai papasakosiu apie tai ką galima rasti šioje versijoje.
Pati didžiausia naujiena tai Python 3 versijos palaikymas. Tiesa, kad jį pripažintų kaip stabilų dar reikės palaukti sekančios versijos (1.6.*). Bet įtariu tokiems mėgėjams viską mėginti iš anksčiau, kaip aš, nėra kliūtis ant produkcinio serverio leistis ir šią versiją su Python 3 ;)
Antra didžiausia ir džiugiausia naujiena yra tai, kad pagaliau atsirado galimybė User modelį keisti! Taip, galite arba papildyti seną egzistuojantį modelį be workarround’ų ar patch’inimo kaip esu matęs tą darant programuotojus, bet ir tiesiog naudoti savo modelį. Nuostabi žinia!
Didžiausias pasikeitimas šablonų programavime yra {% url %} tag’as. Dabar jo reikšmes reikės rašyti kabutėse. Aš jau seniai laukiau šio pakeitimo, nes šimtai Django projektų (aplikacijų) nesilaikė šio jau seniai užvesto standarto: kabutėse tekstai, nekintamos reikšmės, o be kabučių kintamieji. Pavyzdžiui {% url "atsijungimas" %} ir {% url entry.slug %}. Beje, toks principas jau seniai galioja beveik visiems tag’ams.
Pasileidau projektus ir iškart užmyniau ant populiarios savo problemos kai adresą iškart atvaizduoji be jokio view’so, o tik su HTML’u. Django kūrėjai atsisakė tokių populiarių „greitukų“ kaip direct_to_template ir vietoje jų skatina pereiti prie Class Based Views programavimo.
Vietoje direct_to_template teks rašyti:
TemplateView.as_view(template_name='kelias/iki/sablono.html')
Pasikeitė simplejson modulio naudojimas. Django jau nebenaudos savo versijos, taigi jau negalėsite pasiekti django.utils.simplejson, vietoje to JSON’o biblioteka teks pasirūpinti patiems. Laimei šią biblioteką pasieksite iš sisteminių bibliotekų, bet dėl versijų skirtumų dabar teks rūpintis patiems.
Gera žinia, kad pagaliau puslapiavimo validatorius tikrins ar atidarytas puslapis yra nurodytame rėžyje. Juokinga klaida (ar galima tai vadinti klaida?).
Anksčiau naudojote „cleanup” management komandą? Dabar jos nebeliko, pervadinkite į „clearsessions“. Apie visas management komandas galite paskaityti mano praėjusiame straipsnyje.
Taip pat teko pastebėti, kad sesijos duomenys neatnaujinami, jeigu Jūsų kode „ištiko“ sisteminė klaida.
Apie labai smulkius atnaujinimus galite paskaityti Django 1.5 release notes. Lauksime naujos Django 1.6 versijos kurioje bus stabilus Python 3 versijos palaikymas. Manau, kad šio atnaujinimo laukia daug ištikimų šio framework programuotojų.
“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.
Šį mėnesį skaitykite:

Aprašysiu kaip paversti shell scenarijų lokalizuojamu.
Scenarijuje tereikia pridėti kelias eilutes:
TEXTDOMAINDIR=/usr/share/locale TEXTDOMAIN=programa . gettext.sh
TEXTDOMAINDIR – kur ieškoti vertimo failo (priimta naudoti /usr/share/locale arba /usr/local/share/locale aplankus)
TEXTDOMAIN – kaip pavadintas vertimo failas (be galūnės „.mo“). Galima nenaudoti ir tą argumentą perduoti funkcijos argumentuose, pvz. gettext -d programa “hello world”
gettext.sh – tame faile aprašytos gettext funkcijos, funkcijos „gettext“ ir „ngettext“ veikia ir be to failo
Žodis kurį reikia versti aprašomas funkcijomis:
1. $”" (pasenęs būdas, bet kodas lengviau skaitomas)
2. gettext, ngettext. Jei eilutėj yra kintamasis reikia naudoti eval_gettext arba eval_ngettext funkcijas, jei nėra, galima naudoti gettext ir ngettext
Galima rašyt:
echo $(gettext "string")
bet lygiai taip pat gerai veiks ir
gettext "string"; echo #gettext grąžina tekstą kuris nesibaigia nauja eilute, todėl reikia pridėt „; echo“
Pavyzdinis scenarijus (programa.sh):
#!/bin/bash TEXTDOMAINDIR=/usr/share/locale TEXTDOMAIN=programa export TEXTDOMAIN . gettext.sh echo $"Hello" #tiesiog tekstas echo $(gettext "world") #tiesiog tekstas, aprašytas su rekomenduojama funkcija num=$(ls |wc -l) #skaičius kuris bus pateikiamas tekstui su daugiskaitos forma echo $(eval_ngettext "in this folder there is 1 file" "in this folder there are \$num files" $num) #daugiskaitos forma echo -e $(gettext "hello \nworld \nmulti \nline string") #kelios eilutės
Scenarijus parašytas, dabar reikia sukurti vertimo šabloną:
xgettext programa.sh
bus sukurtas šablonas „messages.po“, galim naudot ir tokį variantą, bet geriau sugeneruot gražų šabloną (su visa reikalinga informacija):
xgettext --from-code=utf-8 -L shell -o programa.pot programa.sh --copyright-holder=gymka --package-name=programa --package-version=1.0 --msgid-bugs-address=programa@bugs.lt
Atveriam „programa.pot“ su tam skirta programa (poedit, gtranslator, lokalize, ir t.t.), išverčiam, išsaugom kaip „lt.po“.
Dabar reikia įdiegti tą kalbą, kad programa ją rastų:
sudo msgfmt lt.po -o /usr/share/locale/lt/LC_MESSAGES/programa.mo
realioj programoj tai atrodys maždaug taip:
locales="lt ru ja fr it pl" for i in $locales do sudo msgfmt $i.po -o /usr/share/locale/$i/LC_MESSAGES/programa.mo done
taip bus įdiegiamos iškart visos kalbos (lt.po ru.po…)
Kadangi programa išversta ir jos vertimas įdiegtas, galima paleisti:
$ ./programa.sh Labas pasauli šiame aplanke yra 11 failų labas pasauli kelių eilučių sakinys
$ env LANG=en ./programa.sh Hello world in this folder there are 11 files hello world multi line string
Likę pavyzdiniai failai:
$ cat programa.pot # SOME DESCRIPTIVE TITLE. # Copyright (C) YEAR gymka # This file is distributed under the same license as the PACKAGE package. # FIRST AUTHOR <email@address>, YEAR. # #, fuzzy msgid "" msgstr "" "Project-Id-Version: programa 1.0\n" "Report-Msgid-Bugs-To: programa@bugs.lt\n" "POT-Creation-Date: 2013-03-28 13:45+0200\n" "PO-Revision-Date: YEAR-MO-DA HO:MI+ZONE\n" "Last-Translator: FULL NAME <email@address>\n" "Language-Team: LANGUAGE <ll@li.org>\n" "Language: \n" "MIME-Version: 1.0\n" "Content-Type: text/plain; charset=CHARSET\n" "Content-Transfer-Encoding: 8bit\n" "Plural-Forms: nplurals=INTEGER; plural=EXPRESSION;\n" #: programa.sh:5 msgid "Hello" msgstr "" #: programa.sh:6 msgid "world" msgstr "" #: programa.sh:8 #, sh-format msgid "in this folder there is 1 file" msgid_plural "in this folder there are $num files" msgstr[0] "" msgstr[1] "" #: programa.sh:9 msgid "hello \\nworld \\nmulti \\nline string" msgstr ""
$ cat lt.po # SOME DESCRIPTIVE TITLE. # Copyright (C) YEAR gymka # This file is distributed under the same license as the PACKAGE package. # FIRST AUTHOR <email@address>, YEAR. # msgid "" msgstr "" "Project-Id-Version: programa 1.0\n" "Report-Msgid-Bugs-To: programa@bugs.lt\n" "POT-Creation-Date: 2013-03-28 13:39+0200\n" "PO-Revision-Date: 2013-03-28 13:43+0300\n" "Last-Translator: Algimantas Margevičius <margevicius.algimantas@gmail.com>\n" "Language-Team: LANGUAGE <ll@li.org>\n" "MIME-Version: 1.0\n" "Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n" "Content-Transfer-Encoding: 8bit\n" "Plural-Forms: nplurals=3; plural=(n%10==1 && n%100!=11 ? 0 : n%10>=2 && (n" "%100<10 || n%100>=20) ? 1 : 2);\n" "X-Generator: Poedit 1.5.4\n" #: programa.sh:5 msgid "Hello" msgstr "Labas" #: programa.sh:6 msgid "world" msgstr "pasauli" #: programa.sh:8 #, sh-format msgid "in this folder there is 1 file" msgid_plural "in this folder there are $num files" msgstr[0] "šiame aplanke yra 1 failas" msgstr[1] "šiame aplanke yra $num failai" msgstr[2] "šiame aplanke yra $num failų" #: programa.sh:9 msgid "hello \\nworld \\nmulti \\nline string" msgstr "labas \\npasauli \\nkelių eilučių \\nsakinys"
GNOME bendruomenė išleido grafinę aplinką GNOME 3.8. Šis leidimas turi daug naujovių ir smulkesnių patobulinimų.
Video (WebUpd8):
<iframe frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/ete5Us0-IpY" width="560"></iframe>
Svarbiausios naujovės:
Ubuntu 13.04 naudos senesnę GNOME 3.6 versiją, tačiau norintys galės atsinaujinti iki GNOME 3.8 (reikės pridėti PPA).
Operacinės sistemos Ubuntu populiarumas ne tik asmeninių kompiuterių, tačiau ir serverių segmente, taip pat galima invazija į mobilių įrenginių segmentą, paskatino komunistinės Kinijos valdžią imtis gana įdomios iniciatyvos. Pranešama, kad organizacija China Software and Integrated Chip Promotions Centre (CSIP), kuri yra Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos padalinys, oficialiai paskelbė, kad Kinijos etalonine architektūra taps operacinė sistema, kurios pamatine dalimi turi tapti būtent Ubuntu.
Kompanija Canonical, kuri yra operacinės sistemos Ubuntu kūrėja, šiuo metu bendradarbiauja su CSIP ir Nacionaliniu gynybinių technologijų universitetu (NUDT), o tokios partnerystės rezultatu turėtų tapti Ubuntu 13.04 Raring Ringtail. Šioje versijoje atsiras parinkčių, kurios bus naudingas būtent Kinijos vartotojams. Pastarasis funkcionalumas numatys kinų kalendorius, vietos abėcėlės simbolių įvesties metodus, greitą prieigą prie atitinkamų muzikinių tarnybų. Kiek vėliau pasirodžiusi Ubuntu Kylin, kuriose turi atsirasti kinų paieškos sistemos Baidu kartografinė tarnyba.
Po kurio laiko operacinės sistemos Ubuntu Kylin sudėtyje atsiras instrumentai, kurie leis redaguoti nuotraukas, dirbti su WPS sistema, galimybė apsipirkti per el. prekybos platformą Taobao. Tuo pačiu Kinijos valdžios institucijos, akivaizdu, toliau tęsia savo politiką kaip įmanoma toliau atitolti nuo amerikiečių korporacijų kuriamų produktų, kuriuose naudojamos firminės technologijos, o vietoj to bandoma pasinaudoti savais sprendimais, paprastai sukurtais atviro kodo pagrindu.
Šaltinis: OMG! Ubuntu!
Kadangi tai atviro kodo mokymo centras tai pateiksiu medžiagos mokymuisi
Atnaujinau savo orų scenarijų (originaliai dalis kodo buvo rašyta ne mano, dabar viskas parašyta mano rankom). Tai nusprendžiau pasidalint kodu (dar kartą).
Orų scenarijus vaizdžiai:
Kodą pateikiu ne galutiniam naudotojui, bet žmonėms kurie dar tik pradeda naudotis linux ir jiems „Bash“ ir „conky“ tamsus miškas, nagrinėjant kažkieno parašytą kodą žymiai lengviau mokintis nei pradėt rašant savo kodą nuo 0.
Scenarijus pilnai paruoštas naudoti ir nieks netrukdo naudoti galutiniam naudotojui.
Pats kodas: https://github.com/gymka/conky_orai_LT
Parsiunčiam su komanda:
git clone git://github.com/gymka/conky_orai_LT.git
Visa kita yra README faile, todėl čia nerašysiu.
Nuo Ubuntu 13.04 išleidimo ne LTS leidimai bus palaikomi perpus trumpiau.
Bandant sutaupyti laiko ir pinigų, reguliarūs leidimai vietoje tradicinių 18 mėnesių bus palaikomi 9 mėnesius.
Tokį sprendimą kovo 18-tąją per balsavimą priėmė Ubuntu technikos valdyba. Taigi, Ubuntu 13.04 bus palaikoma 9 mėnesius.
Toks laikotarpis laikomas naudotojams tinkamiausiu suteikiant 3 mėnesius atnaujinti Ubuntu versiją.
Sprendimas negali būti pakeistas. Norintiems stabilumo ir ilgesnio palaikymo siūloma naudoti Ubuntu LTS versijas.
Šaltinis: OMG! Ubuntu!
Ubuntu GNOME Remix oficialiai priimtas į Ubuntu šeimą. Tai reiškia, kad projektas nuo šiol galės naudotis prieiga prie infrastruktūros palaikymo ir techniniu viešumu iš Canonical ir Ubuntu bendruomenės.
Iš pradžių projektas vadintas „GNOMEbuntu“, kol GNOME Foundation paprašė pakeisti šį pavadinimą. Šio projekto tikslas – suteikti naudotojams galimybę Ubuntu operacinėje sistemoje naudotis GNOME grafine aplinka ir programomis.
Balandį bus išleista nauja Ubuntu GNOME Remix versija, kuri naudos GNOME 3.6 aplinką. Norintys naudoti GNOME 3.8 galės ją įdiegti i6 projekto PPA saugyklos.
GPG (GNU Privacy Guard) kas tai? Tai yra nemokama ir atviro kodo PGP (Pretty Good Privacy) alternatyva. Kadangi šis tinklapis skirtas FOSS, PGP daugiau neminėsiu, tiesiog turėkit omeny jog tai tas pats tik autoriai skirtingi. GPG tai yra programa duomenų šifravimui ir iššifravimui. Dažnai naudojama el. laiškų pasirašymui ar/ir šifravimui.
Turbūt visi distributyvai savo saugyklose turi paketą „gnupg“ (arba panašiai pavadintą). Kaip diegti nepasakosiu, visi žino.
Yra 3 raktai:
Viešas įkeliamas į kelis raktų saugojimo puslapius, kartais prisegamas prie laiško, dažniausiai paraše būna parašomas tik rakto numeris pvz. GPG: 0x21C70548
Privatus su juo šifruojama/iššifruojama. Neduokdie papuls į blogas rankas.
Atšaukimo raktas, su šiuo raktu atšaukiamas rakto galiojimas, jis pažymimas kaip neveikiantis. Šio rakto prireiks tada jei pamiršite slaptažodį arba privatus raktas pateks į blogas rankas. Jeigu ką, tai laikyt privatų ir atšaukimo raktą toje pačioj laikmenoj visiškai neprotinga
Pačio rakto generavimas
Komanda:
gpg --gen-key
ir atsakom į visus klausimus, numatytosios reikšmės visiškai tinkamos naudoti. Tik aš siūlyčiau nustatyti galiojimo laiką, pvz. 1 metus. Po metų bus galima pratęsti jo galiojimą. Pametus raktą ir jo neatšaukus tikrai žinosime jog jo nepanaudos niekas kitas.
Viešojo rakto failo generavimas
Sugeneravus raktą reikia sukurti viešą raktą:
pirmiausia pažiūrim kokie raktai saugomi raktinėj
gpg --list-keys
matom maždaug:
------------------------------ pub 2048R/21C70548 2011-12-14 [expires: 2016-12-12] uid Algimantas Margevičius <margevicius.algimantas@xxxxxxx> uid gymka <gymka@xxxxxxx> uid archlinux <gymka@xxxxxxx>
mūsų rakto id yra 21C70548 (toliau visur bus naudojamas šis skaičius, o ne „rakto_id“, nes taip lengviau skaityt)
gpg --export --armor -a 21C70548 >21C70548.asc
sukuriamas failas „21C70548.asc“ jį galima dalinti bet kam ir bet kur, pvz. prisegti prie pasirašyto/užšifruoto laiško.
Yra daug raktų serverių, aš siunčiu į šiuos 3:
gpg --keyserver pgp.mit.edu --send-keys 21C70548 gpg --keyserver subkeys.pgp.net --send-keys 21C70548 gpg --keyserver pool.sks-keyservers.net --send-keys 21C70548
Dabar mūsų raktas yra raktų serveryje ir visi kiti žmonės galės patikrinti mūsų raktą turėdami tik rakto ID t. y. „21C70548“, nebūtina duoti failo „21C70548.asc“. Tam skirta programa jį parsiųs iš serverio ir patikrins.
Privataus rakto failo generavimas
gpg --export-secret-keys 21C70548 --output privatus_raktas_iskart_perkelti_i_saugia_vieta
Atšaukimo rakto generavimas
gpg --output atsaukimo_raktas_saugoti_ne_ten_pat_kur_privatus_raktas.asc --gen-revoke 21C70548
ir atsakom į užduotus klausimus. Jei raktas tampa sukompromituotas, pvz. piktavaliai pavagia slaptažodį ar šiaip privatų raktą. Atšaukiam mūsų rakto galiojimą:
gpg --import atsaukimo_raktas_saugoti_ne_ten_pat_kur_privatus_raktas.asc
tada išsiunčiam jį į serverį jog visi žinotų jog šis raktas sukompromituotas:
gpg --keyserver pgp.mit.edu --send-keys 21C70548 gpg --keyserver subkeys.pgp.net --send-keys 21C70548 gpg --keyserver pool.sks-keyservers.net --send-keys 21C70548
Rakto importavimas
Jei reikia importuoti raktą ir to nepadarė jūsų pašto programa ar failų tvarkyklė:
gpg --import raktas.asc
Failo užšifravimas
gpg -o naujas_uzsifruotas_failas_kuri_siusime.txt --encrypt -r 21C70548 failas_kuris_bus_uzsifruotas.txt
Failo iššifravimas
gpg --decrypt naujas_uzsifruotas_failas_kuri_siusime.txt
gpg --edit-key 21C70548
Patenkam į gpg shell, parašius „help“ gausim visas galimas komandas, dėl savaime suprantamų priežasčių aš neaprašinėsiu jų.
Parašom „key“ matom maždaug:
gpg> key pub 2048R/21C70548 created: 2011-12-14 expires: 2016-12-12 usage: SCA trust: ultimate validity: ultimate sub 2048R/803B871A created: 2011-12-14 expires: 2016-12-12 usage: E [ultimate] (1). Algimantas Margevičius <margevicius.algimantas@xxxxxxx> [ultimate] (2) gymka <gymka@xxxxxxx> [ultimate] (3) archlinux <gymka@xxxxxxx>
galima redaguoti ne pagrindinį raktą, bet ir papildomus raktus. Pvz. norint redaguoti tą kuris pavadintas „archlinux“ turėčiau parašyt „key 3“.
Tada parašom „expire“ matom maždaug:
gpg> expire Changing expiration time for the primary key. Please specify how long the key should be valid. 0 = key does not expire <n> = key expires in n days <n>w = key expires in n weeks <n>m = key expires in n months <n>y = key expires in n years Key is valid for? (0)
ir įrašom galiojimo laiką, aš noriu jog mano raktas galiotų metus, skaičiuojant nuo šiandien, todėl parašau „1y“. Patvirtinus pakeitimus išsaugom pakeitimus parašydami „save“. Pakeitimai kol kas yra tik mūsų kompiuteryje, juos reikia išsiųsti į serverį, kad visas pasaulis žinotų kada baigsis mūsų rakto galiojimas.
Savaime aišku yra ir tam skirtų programų kurios gali kurti ir redaguoti raktus ir jos turi GUI. Pvz. „seahorse“. Ten savaime viskas aišku todėl nerašysiu kas ir kaip.
Aš asmeniškai paštui naudoju programą „thunderbird“, ji pagal nutylėjimą nesusitvarko su gpg. Tam yra plėtinys „enigmail“. Įdiegus jį ten viskas aišku kas ir kaip, todėl taipogi nerašysiu kaip naudotis.
Praktiniai panaudojimo pavyzdžiai:
P. S. dar daug ko neparašiau, bet ir taip labai jau ilgas tekstas gavosi. Gali būt jog kada nors parašysiu antrą šio straipsnio dalį, taip sakant pratęsimą.
Slaptažodis – tai žodis ar simbolių kratinys naudojamas tapatybės patvirtinimui, nustatyti ar tai tikrai tas žmogus kuris sakosi esąs.
Jei jūsų slaptažodis „password“, „123456“, „qwerty“, „abc123“ ar panašus tai šis straipsnis skirtas ne jums, tiesiog kai prarasite pašto, žaidimo ar facebook slaptažodį prisiminkite šį straipsnį ir jį perskaitykite, dabar galite neskaityti, nes jame parašytos vienos nesąmonės, nepraktiški ir niekam nereikalingi dalykai. Kuriuos greičiausiai parašė nesaugumo ir paranojos kankinamas žmogus.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo (ir ne tik) patirtimi apie slaptažodžius ir taisykles kuriomis reiktų naudotis kuriant ir naudojant slaptažodžius.
Aš asmeniškai naudoju tris slaptažodžių saugumo lygius:
a) man visiškai nerūpi nesaugumas. Dažnai pasitaiko tokių atvejų jog ieškant informacijos googlėj patenki į forumą kuriame norint parsisiųsti priedą prisegtą prie temos reikia prisiregistruoti, tam puslapy aš registruosiuosi ir prisijungsiu tik 1 kartą, todėl man visiškai nerūpi jo saugumas. Net jei ir kažkas jį atspės man nuo to nei šilta nei šalta, be to aš registravausi su laikinu el. pašto adresu tai ir su manim ta paskyra niekaip nesusiejama. Tokiems atvejam naudoju 1 paprastą slaptažodį, visur tą patį ir niekad nekeičiu.
b) man ne tas pats. Aš turiu milijoną paskyrų, forumai, irc kanalai, etc. Tos paskyros kaip ir nelabai vertingos, bet nelabai norėtųsi jas prarast. Praradus, didelės žalos nepatirčiau. Tokiems atvejam naudoju nesaugius, bet nevisai paprastus slaptažodžius. Paprastai juos sudaro bent 8 simboliai, be spec. ženklų, tik raidės ir skaičiai. Visom paskyrom naudoju 1 iš 5 slaptažodžių. Kadangi paskyrų yra labai daug, kartais pamirštu kur kuris slaptažodis, tai blogiausiu atveju suvedu visus 5 ir vistiek prisijungiu
c) strateginiai objektai. Yra ir trečia grupė kurioje naudoju tikrus (saugius) slaptažodžius. Praradus šias paskyras gali būt problemų, todėl čia naudojami unikalūs bent 12 simbolių slaptažodžiai su visais leidžiamais simboliais, didžiosiomis/mažosiomis raidėmis. Vienas iš tokių objektų yra el. paštas. Piktavaliui pavogus jo slaptažodį jis ne vien perskaitys jūsų laiškus, bet gaus priėjimą prie visų jūsų paskyrų. Todėl čia jau reikia rimto slaptažodžio.
Savaime aišku geriausią slaptažodį gali sugalvot mašina, ji tikrai panaudos visas būtinas ir nebūtinas taisykles. Problema su tokiu slaptažodžiu yra tame jog jį be galo sunku prisiminti. Galima sugalvoti ir savo algoritmą pagal kurį sudarinėsite savo slaptažodį. Pvz. „langas“, „laikrodis“, „spausdintuvas“, etc. nėra sunku įsiminti, nes aš tuos daiktus matau sėdėdamas prie kompiuterio ir nepamiršiu, nes jie visada po ranka (akim). Tokie slaptažodžiai visiškai nesaugūs ir piktavaliui turbūt prireiktų kelių sekundžių ar minučių jį atspėti („bruteforce“).
Dėkui dievui, žmogus turi fantaziją ir tuos slaptažodžius galima užrašyti taip jog jie pataptų saugūs. Pavyzdinis algoritmas: „langas“->balses pakeičiam į atitinkamus skaičius->„l4ng4s“->pirmą raidę užrašom du kartus->„ll4ng4s“->pirmą ir paskutinę raidę užrašom didžiosiomis->„Ll4ng4S“->pridedam nereikalingų simbolių->„…Ll4ng4S,,,“
„langas“ – atspėti slaptažodžiui prireiktų 0.002970344 sekundės
„…Ll4ng4S,,,“ – atspėti slaptažodžiui prireiktų 51 milijono metų
Prisiminti tiek vieną tiek kitą reikia panašiai pastangų, bet piktavaliui tai nežmoniškai didelis skirtumas.
Jei atmintis prasta tai sugalvokit kuo ilgesnį slaptažodį, kad ir iš nesusijusių žodžių „lempaspausdintuvas“ nebus saugus, bet vistiek geriau nei „123456“.
Svetainėse:
http://howsecureismypassword.net/
galima patikrinti slaptažodžio tvirtumą ir sužinoti ko reikia norint sudaryti sudėtingą slaptažodį.
Dauguma puslapių savo duomenų bazėse naudotojų slaptažodžius saugo užšifruotus md5 algoritmu. Jei piktavalis nulauš tą svetainę jis gaus maždaug tokį tekstą: „f447b20a7fcbf53a5d5be013ea0b15af“ svetainės administracija galvoja jog tai neįveikiamas algoritmas ir niekas jo nesugebės panaudoti, bet md5 jau senai nėra saugus. Nueinam pvz. į http://www.md5decrypter.co.uk/ ir gaunam atsakymą „f447b20a7fcbf53a5d5be013ea0b15af MD5($pass.LF): 123456“ ir dabar žinom jog slaptažodis, saugotas duomenų bazėje, yra „123456“ galima jungtis prie tos paskyros.
Googlėj yra begalė svetainių kurios leidžia iššifruoti tekstą užšifruotą md5, dėl visa ko galima užšifruoti savo slaptažodį ir patikrinti ar piktavaliai gavę md5 maišos sumą sužinotų jūsų slaptažodį.
Aš laikausi filosofijos: jei nenori viešint – neužrašyk, neįkelk į kompą, nefotografuok, etc. viskas kas patampa skaitmeniniu formatu anksčiau ar vėliau tampa vieša. Versle turbūt ant kas antro pc monitoriaus užklijuotas lapukas su tekstu „user – antanas; pass – 123456“… be komentarų.
Kitas dalykas programos kurios saugoja slaptažodžius – akmc.lt administracija jas naudoja ir vargo nemato, bet mano nuomone tai visiška kvailystė, dalintis savo slaptažodžiais su kažkuo kažkur, naudojant nemokamą programą, kurios autoriai neturi jokių teisinių įsipareigojimų tinkamai saugot tuos duomenis. Be to kad ir kokia saugi būtų programa visas anksčiau ar vėliau nulaužia, tai klausimas ar jūsų slaptažodžiai taps vieši net nekyla, man tik kyla klausimas „kada jie taps vieši?“. Man ne 60 metų ir tikrai galiu be didelio vargo prisiminti 10-15 slaptažodžių. Jei jau moku 2 užsienio kalbas tai 15 žodžių tikrai ne bėda. Juk visi prisimenam savo vardą, pavardę, kur gyvenam, telefono numerį tai tikrai daugiau informacijos nei visi reikalingi slaptažodžiai.
Kitas dalykas, kad ir koks sudėtingas būtų slaptažodis vien tik jis jūsų neapsaugos, tai yra tik raktas nuo durų. Jei jūsų durys šarvuotos, vagis lips pro langą. Taipogi tas pats vagis gali palaukti laiptinėje kol jūs atrakinsite duris. (turiu omeny duomenų perdavimą ne ssl, phishing attack, slaptažodžio užsirašymą, etc.)
Paėmiau pavogtą(ne aš pavogiau ir išvis aš jos neturiu ir niekad neturėjau) duomenų bazę, lietuviško puslapio, kur nariai lietuviai. Ir pabandžiau iššifruot pirmus 100 slaptažodžių, statistika bauginanti – 51 iš 100 buvo iššifruoti. O jei iš tų 51 bent pusė naudoja tą patį slaptažodį visur…
Slaptažodžiai kuriuos pavyko iššifruoti:
„dbd495“, „ubauba“, „863998707“, „zigmantas“, „19921225“, „zxcvbnm123“, „coolman“, „karolukas“, „karolukas“, „m4zylis“, „drz400“, „710000“, „skaiste“, „pokemon“, „pokemon“, „77777778“, „*123456“, „golfas“, „anomis“, „05051201“, „vikute“, „antaniukas“, „kaunas“, „nanukas“, „manatas“, „18735224“, „lakunas“, „710203“, „manchester“, „adelija1“, „pathfinder94“, „19771211“, „velnias“, „862427985“, „viktoras“, „viktoras“, „viktoras“, „19930108“, „xfailas“, „mantasx“, „olka2003“, „zxcvbnm,./“, „diesel“, „motors“, „manirtau“, „ignasjatas“, „kaktusas“, „subwoofer“, „alibaba“, „milagra“, „19911227“.
Nematai čia savo slaptažodžio? Nekuriem personažam galima net ir paskambinti
P. S. šis straipsnis gimė akmc.lt forume temoje apie keepas, aplankykit ir perskaitysit straipsnius kurie dar nėra straipsniai, o tik atskirų žmonių atskiros mintys
Prie šio straipsnio fundamentaliomis mintimis prisidėjo minde (akmc.lt pilkasis kardinolas).
Paprastai ir suprantamai apie saugumą internete galima paskaityti www.esaugumas.lt
Freetux TV – programa, leidžianti žiūrėti Lietuvos ir kitų šalių internetinius TV kanalus bei klausytis internetinių radijo stočių.
Kaip naudotis programa?
Pirmą kartą paleidus programą atveriamas langas, kuriame galima pridėti norimų šalių kanalus. Aš pasirinkau lietuviškus kanalus:

Spaudžiu mygtuką add ir, programai pridėjus kanalus, spaudžiu close.

Galima bandyti paleisti TV kanalą:

Rodo puikiai.
Diegimas:
Freetux TV galima įdiegti per programų tvarkyklę (ar Ubuntu programų centrą) arba terminale:
sudo apt-get install freetuxtv
Programa naudoja VLC grotuvą. Jei VLC neįdiegtas, Freetux TV diegimo metu bus įdiegtas ir VLC.
Lietuviškos radijo stotys (pridėta 2013-03-05):
Jau galima klausytis lietuviškų radijo stočių. Tereikia pridėti grupę http://database.freetuxtv.net/WebStreamExport/index?format=m3u&status=2&lng=lt&isp=all :
Beto sekanti versija bus išversta į Lietuvių kalbą, kas nekantrauja gali sukompiliuoti pradinį kodą
Oficiali Ubuntu Touch įdiegimo instrukcija yra skirta tik Ubuntu naudotojams, taigi ką daryti windows naudotojams, nes ta instrukcija neveiks jums. Taigi ši instrukcija yra skirta kaip įdiegti Ubuntu Touch naudojant Windows.
Pirma atsisiųskite atvaizdą skirta jūsų telefonui iš čia:
Dabar jau galime pradėti. Aš pats šių instrukcijų nebandžiau, taigi už viską ką darote atsakingi tik patys. O jas parašė Omer Akram kurios rastos per Ubuntu-phone mailing list.
Prieš pradedant, atminkit, kad tai tik bandomoji versiją skirta programuotojams, ir netinka kasdieniam naudojimui! Ir neturi dar kaikurių funkcijų ir yra nemažai klaidų.
1. Atrakinkit savo prietaisą naudodami ŠIAS instrukcijas kurios turėtų veikti ant Galaxy Nexus, Nexus 4, 7 ir 10, taip pat straipsnyje rašoma kaip įdiegti „fastboot“ kurio mums reikės vėliau.
2. (Jeigu ankščiau buvote įdiegę „Clockworkmod“ į andriod prietaisą tai galite praleisti šią dalį)
boatloader mode režime flashinkite tik „recovery“ failą (quantal-preinstalled-recovery-armel+PRIETAISO_KODINIS_PAVADINIMAS.img) kurį turėjot parsisiųsti prieš tai, naudodami Windows terminalą įveskite šią komandą:
fastboot flash recovery quantal-preinstalled-recovery-armel+PRIETAISO_KODINIS_PAVADINIMAS.img
Komandoje pakeiskite žodžius „PRIETAISO_KODINIS_PAVADINIMAS“ į jūsų tel. kuris buvo paaiškintas aukščiau.
3. Perkraukite telefoną ir nukopijuokite failus į savo tel. / planšetę:
4. Perkraukite savo NEXUS prietaisą į „bootloader mode“ režimą ir suraskite parinktį „Recovery“ ir paspauskite išjungimo mygtuką, kad pasirinkti failą. Ir tai pradės Clockworkmod Recovery.
Štai pasirinkite „install zip from sdcard“ po to „Choose zip from sdcard“ ir pirmiausia pasirinkite „quantal-preinstalled-armel+PRIETAISO_KODINIS_PAVADINIMAS.zip“ ir nuflashinkit jį po to atlikit tą patį ir su „quantal-preinstalled-phablet-armhf.zip“
5. Perkraukite prietaisą ir štai viskas baigta!
Šaltinis: webupd8
Visi turbūt ir žinojom, kad tai ilgai netruks, kad koks nors nekantrus programuotojas pritaikys Ubuntu for phones ir kitiems telefonams netik ant nexus telefonų.
Kaip ir matyti nuotraukoje, kad samsung galaxy s3 veikia su Ubuntu.
Tai padarė Rootzwiki narys „Thunderstorm” pritaikęs iš originalaus Ubuntu kodo ant samsung telefono.
Nors Ubuntu galima įsirašyti į galaxy s3 bet pati platforma nėra stabili ir netinka paprastam naudojimui.
Daugiau informacijos galima rasti Rootzwiki forume kurį galima rasti čia
“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.
Šį mėnesį skaitykite:
Ubuntu Touch Developer Preview išleista. Tai apima išeities kodą bei sąsajos atvaizdus telefonams ir planšetėms ir yra skirta programuotojams, todėl tai dar nėra skirta kasdieniam naudojimui. Dar nėra visų galimybių, pavyzdžiui muzikos, PIN / PUK palaikymo ir t.t.

Atvaizdus palaiko Galaxy Nexus, Nexus 4, 7 ir 10.
Norint išbandyti savo įrenginyje Ubuntu Touch Developer Preview, reikia naudoti PPA, kuri palaiko Ubuntu Precise, Quantal ir Raring (instrukcijos – https://wiki.ubuntu.com/Touch/Install).
Įdiegę gausime „shell’ą“ ir pagrindines programas prisijungimui prie GSM tinklo, veikiančius skambučius ir SMS, tinklus, Wifi ir funkcinę kamerą. Be to, kaip ir Android’e, galėsime naudotis adb.
Kartu su Ubuntu Touch Developer Preview, kūrėjai gali atsisiųsti Ubuntu SDK (šiuo metu Alpha), kuris leidžia įdiegti ir vykdyti programas, kaip jos sukurtos, iš IDE.
Apie Ubuntu planšetes žiūrėkite šiuose video:
<iframe allowfullscreen="allowfullscreen" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/b7i6EpOPGR0" width="560"></iframe>
<iframe allowfullscreen="allowfullscreen" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/XkyYKqKUYXA" width="560"></iframe>
Šaltinis: WebUpd8
Ubuntu Linux kūrėjas James McClain parodė kaip veikia jo sukurta balso atpažinimo programa.
Su šia programa bus galima atlikti:
Žemiau galite peržiūrėti vaizdo įrašą kaip viskas veikia.
<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="360" src="http://www.youtube.com/embed/HfrQrjH3AGw?feature=player_embedded" width="640"></iframe>
Programoje yra padaryta apytikslė paieška, o tai reiškia, kad vartotojai gali paleisti programa ar tinklapį naudodami skirtingus terminus. Pvz. „start firefox”, „open firefox”, „run firefox” ir „launch firefox” ir visa tai atliktų vieną veiksmą.
O tai gan protinga, nes leidžia save išreikšti natūraliu būdu. Pvz. Aš juk nesakau „run” firefox, o „open” firefox.
Ir dėlto nereikia prisiminti daugybe komandų.
McClain sako, kad programų kūrėjams bus lengva pridėti savo komandų į žodyną.
Privati Beta versija bus išleista mažai grupei programų kūrėjams, greitu metu.
Canonical pristatė Ubuntu išvaizdą, kuri bus naudojama planšetėse. Pagrindinis dėmesys bus skirtas tam, kad visuose įrenginiuose Ubuntu atrodytų panašiai.
Ubuntu planšetėms (kaip ir Ubuntu versijos telefonams) kūrime naudojama Ubuntu Touch. Taigi, įrenginį bus galima valdyti gestų pagalba.
Ateinantį ketvirtadienį Nexus 7 ir Nexus 10 savininkai į savo įrenginius galės atsisiųsti „flash“ Ubuntu Touch.
Išvaizda ir galimybės
<iframe frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/5_4fXQcxFRs" width="560"></iframe>
Ubuntu planšetėms kūrime naudojamas tas pats kodas, kaip ir versijoje telefonams. Sąsaja planšetėse bus tarpinis variantas tarp telefono ir kompiuterio. Be to, sąsaja leidžia valdyti įprastą aplinką ir per televizorių, jei prie jo prijungtas išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris su Ubuntu OS.
Planšetės turės Ubuntu HUD sąsają, per kurią bus galima valdyti Ubuntu balsu. Savo ruožtu, OS galės palaikyti keletą skirtingų naudotojų paskyrų, taip pat galima bus aktyvuoti ir svečio režimą.
Konvergencija
Canonical skyrė dėmesio į verslą orientuotom programom. Bus galima prijungti klaviatūrą ir pelę, taip pat ir „thin client“, kuris palaiko Windows programas.
“Multitasking” režimas
Kaip Windows 8 turi Snap funkciją, Ubuntu planšetėse turės naują funkciją – Side Stage. Ši funkcija leidžia paleisti kartu programas ir planšetėms, ir telefonams, keisti jų dydį (padidinus vieną – susimažina kita).
Atsisiuntimai
Atvaizdus Google Nexus 7 ir Google Nexus 10 galėsime atsisiųsti, kaip ir Ubuntu Phone, vasario 21-ąja.
Kompanija Canonical, dar šių metų vasario pradžioje anonsavusi Ubuntu Mobile, jau praneša, kad greitai turėtų pasirodyti sistemos išeities kodai ir paruošti testavimui atvaizdai.
Remiantis kūrėjų planais, vasario 21 d. entuziastai, Beta testuotojai ir suinteresuoti gamintojai galės gauti laisvą prieigą prie sistemos branduolio, vartotojo aplinkos ir pirmųjų diegimo atvaizdų. Canonical pranešė, jog tiksliniais įrenginiais taps Samsung Galaxy Nexus ir LG Nexus 4, priklausantys firminei Google Nexus linijai.
Ubuntu Mobile yra skirtas plačiam išmaniųjų telefonų spektrui – tiek įprastiems įrenginiams, tiek ir hibridiniams, leidžiantiems transformuoti įrenginį į pilnavertę darbinę sistemą su docking-stotele. Kūrėjams jau paruošta SDK Beta versija, o taip pat pateiktos rekomendacijos, kaip kurti aplikacijas ir jų dizainą. Ubuntu išmanieji telefonai turėtų pasirodyti 2014 metų pradžioje, o kol kas bus vykdomasis išplėstinis beta testavimas.
Nexus įrenginių pasirinkimas sąlygotas tuo, jog juose yra galimybė gauti laisvą prieigą prie programinės platformos, o tai leidžia įdiegti kitas sistemas, tuo tarpu Google reguliariai viešai publikuota išeities kodus, o taip pat savo nuosavus binarinius failus, išnaudojančius grafikos spartintuvų, daviklių ir radijo modulių galimybes. Canonical praneša, jog teoriškai neprieštaraus Ubuntu įdiegimui į bet kokį kitą Android įrenginį su panašiu funkcionalumu, tačiau kompanija tik du paskutiniuosius Google Nexus serijos išmaniuosius telefonus.
Be to, Canonical jau dabar ragina apsilankyti jos paviljone, kuris bus įrengtas parodoje Mobile World Congress 2013 (vasario 25 – 28 d. Barselona, Ispanija). Čia kompanija atskleis daugiau detalių apie sistemą ir infrastruktūrą, o taip pat Ubuntu plėtros planus, pasitelkiant mobiliojo ryšio operatorius ir įrenginių gamintojus. Priminsime, kad esminiu Canonical partneriu, populiarinant naująją sistemą, turėtų tapti Amazon, kuri pateiks pradinę multimedia turinio platinimo platformą. Aplikacijų platinimas, vartotojų duomenų saugojimas bus įgyvendinamas, pasitelkiant nuosavą „debesų“ tarnybą Ubuntu One.
Šaltinis: Droid Life
My weather indicator (mano orų pranešėjas) -programėlė, kuri Ubuntu skydelyje rodo orus. Programa turi daug savybių – tai prognozės žemėlapis, skydelis darbastalyje ir kitos.
Naujoje My weather indicator versijoje pakeisti orų prognozės centrai. Vietoje senųjų centrų pridėti nauji uždari centrai, kurie reikalauja aktyvavimo (Open Weather Map ir Yahoo orų servisai liko atviri ir jiems nereikia aktyvavimo).
Bent man atvirieji orų prognozės centrai neveikia arba veikia nestabiliai. Taigi, aš naudoju World Weather Online centrą, nes jis praneša penkių dienų orus ir stabiliai veikia.
Registracija:
Registruotis reikia World Weather Online (rekomenduoju) arba Wunderground svetainėse.
Po registracijos patvirtinimo gauname API raktą (World Weather Online raktą atsiunčia el. paštu, o Wunderground atsiunčia tik nuorodą raktui gauti).
Tada atveriame My weather indicator nustatymus, renkamės kortelę orų prognozės centrai ir įvedame raktą. Spaudžiame activate ir pažymime centrą, kuriame užsiregistravome. Nustatymus užveriame paspausdami gerai.
My weather indicator diegimas:
Terminale įvedame komandas:
sudo add-apt-repository ppa:atareao/atareao
sudo apt-get update
sudo apt-get install my-weather-indicator
Ankstesnį mano įrašą kaip naudotis programa rasite čia.
Praėjo labai daug laiko po mano pastarojo straipsnio apie atsarginių kopijų darymą su tar komanda. Nors anksčiau būtent taip šias atsargines kopijas darydavau, dabar jas darau su kitu įrankiu.
Tiesa, kodėl buvau pasirinkęs tar įrankį? Pirmiausiai dėl naudojimo paprastumo. Taip pat dėl to, kad tar komanda yra bet kuriuose Linux'uose. Toks atsarginių kopijų darymas yra labai primityvus, todėl lenga išmokti ir naudotis.
Šiandien kalbėsiu apie kiek sudėtingesnį įrankį, tačiau su juo atsargines kopijas darausi ne tik savo kompiuterių ar serverių, bet dar ir įvairių įrenginių, kaip pavyzdžiui Ipod ar tiesiog USB atmintinių. Kalbu apie komandą kurią taip pat rasite savo Linux'uose - dd.
Komanda dd, priešingai nei tar kuria ne failų archyvą, o visą particijų lentelę sukiša į norima išvestį (dažniausiai failą). Pavyzdžiui jeigu su fdisk -l matome savo USB įrankį su jame esančiomis particijomis:
$ fdisk -l Device Boot Start End Blocks Id System /dev/sde1 63 7887914 3943926 b W95 FAT32
Tai tokios particijų lentelės atvaizdą galime išsaugoti lengvai į failą:
dd if=/dev/sde of=kopija.img
Čia turėčiau paminėti, kad yra skirtumas tarp užrašų /dev/sde1 ir /dev/sde. Jeigu jūs į vieną kopija.img norite sukišti kelias to įrenginio particijas, tai reikėtų saugoti visą medį. Tokiu atveju reikėtų rašyti tiesiog /dev/sde. Tačiau jeigu iš viso medžio reikia Jums tik vienos particijos, rašykite /dev/sde1. Įrenginio ID (mano atveju sde ir sde1) pas Jus gali skirtis, todėl atidžiai peržiūrėkite koks Jūsų ID prieš ką nors darant. Galbūt kuriant atsarginės kopijos atvaizdą tai nėra baisi klaida suklysti, bet suklysti atstatinėjant - siaubinga. Netgi gali baigtis labai svarbių dokumentų praradimu.
Nors pats tokias atsargines kopijas darausi jau gana seniai (bent metus tikrai), bet turiu paminėti keletą minusų.
Pirmiausiai dėl to, kad kopijuojama visa particija (ar visas medis), atvaizdo dydis tampa laibai didelis. Jeigu particija užima 10 GB, o joje yra failų 2 GB, tai sukurtas failas kopija.img svers vis tiek 10 GB. Kadangi į failą reikia įrašyti/perkopijuoti visus baitus, tai toks duomenų kiekis trunka pakankamai ilgai. Pvz viename iš kompiuterių Debian sistemą su 10 GB archyvuoja ~14 minučių (daug!), tiek pat laiko ir atstatinėja.
Kitas minusas - nelabai išeina daryti versijavimo. Tarkime laikyti laikyti kelių dienų atvaizdus dar nieko, bet ilgiau - užims laaaabai daug disko vietos. Taigi, komanda trunka lėtai ir jos išvestis dažnai užima labai daug. Tai kam tokias kopijas darytis?
Pirmiausiai darydamas Debian sistemos atsarginę kopiją esu 100% tikras, kad atstatęs gausiu 100% tokią sistemą, kurią turėjau šios kopijos darymo dieną. Tokias atsargines kopijas jau tikrai bent 15 kartų atstatinėjau įvairiems įrenginiams.
Labai praktišką panaudojimą atradau, kai viename iš draugo USB buvo įrašyta Suse, o man į USB reikėjo įrašyti Debian'ą ir po to atgal Suse. Toks rankinis kopijavimas (pvz. rsync pagalba) būtų velniškai ilgai trukęs, tai dd komandos pagalba per kelias minutes viską sutvarkiau. Pasidariau Suse atsarginę kopiją, pasidariau ko reikia ir atstačiau ją atgal.
O atstatyti prieš tai padarytą kopiją labai paprasta:
dd if=kopija.img of=/dev/sde
Čia vėlgi - prisiminkite ką rašiau apie skirtumą tarp /dev/sde ir /dev/sde1.
Tiesa, dd komanda turi labai daug argumentų ir panaudos atvejų. Būtinai paskaitykite apie tai man dd. Parašęs šį straipsnį supratau, kad ši komanda verta dar vieno, nes panaudos atvejų tikrai daug.
Praėjusiuose straipsniuose skaitėte, kas yra Django ir kaip jį įsidiegti. Šiandien trumpai susipažinsime su Django projektų kūrimo skriptu ir dažnu programavimo pagalbininku - django-admin.py.
Kai įdiegėte virtualenv aplinką gavote Django administravimo skriptą pavadinimu django-admin.py. Jeigu kažkiek esate nagrinėję Django, tuomet įspėju nemaišyti - šis skriptas neturi nieko bendro su Django automatine administracija, apie ką kalbėsime vėliau. Tai skriptas, kurio pagalba galite greitai ir lengvai susikurti bazines aplikacijas savo projektui. Paleidę komandą python .virtualenv/bin/django-admin.py gausite pilną šio skripto komandų sąrašą. Šiuo metu, naujausioje 1.4 versijoje, jis atrodo taip:
Usage: django-admin.py subcommand [options] [args] Options: [..] Available subcommands: cleanup compilemessages createcachetable dbshell diffsettings dumpdata flush inspectdb loaddata makemessages reset runfcgi runserver shell sql sqlall sqlclear sqlcustom sqlflush sqlindexes sqlinitialdata sqlreset sqlsequencereset startapp startproject syncdb test testserver validate
Komandų sąrašas tikrai didelis. Ką ten didelis, žvėriškas tiesiog. Komandos kiekvienai programavimo situacijai. Šių komandų ypač pasigendu kartais programuodamas PHP projektus, nes dabartiniai PHP framework'ai dar tik bando pasiekti šį funkcionalumą. O daugumą framework'ų išvis neturi migracijų ar kelių duombazių palaikymo vienu metu.
Apie kiekvieną komandą galima pasiskaityti plačiau prie jos prirašius argumentą --help. Pavyzdžiui:
python .virtualenv/bin/django-admin.py sqlall --help
Arba:
python .virtualenv/bin/django-admin.py help syncdb
Kad per daug savęs neperkrauti, susipažinkime pirmiausiai su projektų kūrimo komanda:
python .virtualenv/bin/django-admin.py startproject parduotuve
Ši komanda sukurs naują katalogą pavadinimu parduotuve. Jame rasite failą manage.py, kurį galėsite naudoti vietoje django-admin.py ir tokiu pačiu pavadinimu parduotuve dar vieną katalogą. Kodėl du katalogai turi tokį patį pavadinimą, tačiau skirtingus failus juose? Taip yra todėl, kad katalogas parduotuve su failu manage.py yra projekto katalogas. Visa kita, kas yra šiame kataloge, priimtina vadinti aplikacijomis. Natūralu, kad tvarkingai programuojant, yra gerai atskirti projekto logiką ir nekišti jos į pavienių, pernaudojamų, aplikacijų logiką. Pavyzdžiui projekte parduotuve galima turėti aplikaciją krepšelis, vėliau sukurti apmokėjimai ir pan. Laikantis tokios logikos, vieną kartą sukurtą programą dažniausiai galima pernaudoti kitame projekte (kaip tą padaryti kalbėsime vėliau).
Sukūrus parduotuvės projektą, galime jį paleisti (vidinį Django serverį):
python parduotuve/manage.py runserver
Ir savo naršyklės lange išvysime pirmajį Django pasisveikinimo langą surinkę adresą localhost:8000.
Taigi, įsidiegėme virtualią aplinką, įsidiegiame Django ir pasitikrinome, kad Django sėkmingai veikia. Dabar trumpai aprašysiu kiekvieną komandą kurią rasite django-admin.py. Tiesa, kol kas tai bus viskas nauja, bet vėliau prie to galėsime sugrįžti mokydamiesi Django. Taip pat, daugelį jų pamokysiu naudotis kituose straipsniuose. Lai šis puslapis būna „špargalkė“ ateičiai.
Taigi, django-admin.py komandų sąrašas ir trumpas jų aprašymas:
Būtina pabrėžti, kad sakiniai kuriuose yra „tam tikrai aplikacijai“ reikalauja aplikacijos argumento (jis privalomas). Tai reiškia, kad vykdydami komandą turite nurodyti aplikacijos pavadinimą ir ši komanda nėra skirta VISOMS Jūsų projekto aplikacijoms.
Tik primenu, kad kiekviena iš komandų aukščiau išvadintų turi dar ir argumentų sąrašą. Tačiau apie juos jau pasiskaitysite patys, kai jų prireiks. Dabar žinodami komandas galima pradėti kurti savo WEB aplikacijas (nebūtinai WEB). Apie tai - kitame straipsnyje.
Jau penktus metus Utenos raj. Užpalių gimnazijoje mokoma naudotis atvirojo kodo programine įranga. Mokiniai išmoksta dirbti GNU/Linux aplinkoje, naudotis biuro programų paketu LibreOffice, grafikos rengykle Gimp, leidybos sistema Scribus ir kitomis programomis.
Gimnazijoje įrengti du informacinių technologijų kabinetai, viename naudojami Windows terminalai, kitame Ubuntu.
Užpalių gimnazijos kompiuterių klasė
2012-12-12: Vertimas atnaujintas iki galutinės WP 3.5 versijos. Keli neesminiai pasikeitimai WP vertimo failuose.
Panašu, kad per artimiausias 24 valandas bus išleista naujoji WordPress 3.5 versija. Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad esminis dėmesys toliau skiriamas įrenginiams su liečiamais ekranais. Tai galite pamatyti pakeitimų sąraše. O iš mirtingiesiems suprantamų naujovių galima išskirti šias:
Sulietuvinimo atnaujinimai. Šį kartą skyriau šiek tiek daugiau laiko BuddyPress vertimui, kuris ilgą laiką buvo tokioje „naudoti iš bėdos tinkamoje beta stadijoje“:

Atrodo, kad tik neseniai rašiau apie Linux Mint 13, o jau praėjo pusmetis. Tai reiškia, kad turime naują versiją. Šią savaitę pasirodė Linux Mint 14 Nadia. Nors tai yra trumpo palaikymo versija, bet pakeitimai labiau primena klaidų taisymus, o ne esmines naujoves. Penktadienį įsidiegiau į bandymams skirtą disko skirsnį, o šeštadienį perdiegiau ir pagrindinę sistemą, nes jokių nesklandumų nepastebėjau.
Diegiu aš pasileidęs sistemą iš Live USB (kurį pasidarau su Unebootin programa). Prieš diegimą dar pravalau /home skirsnį, kad nesusipyktų senieji ir naujieji nustatymai (bent jau taip anksčiau yra nutikę). Pasilieku tik failus (Downloads, Pictures, Music…) ir kai kurių programų nustatymus. Didžioji dalis programų turi savo aplankus /home skirsnyje, kitos gi slepiasi visokiuose /.config (/autostart, /chromium, /deluge, /midori, /parcellite, /skype, /vlc) ir /local/share (/rhythmbox). Dar maloniai nustebino ir Pidgin programa, kuri kažkodėl nustatymus laiko aplanke ./purple. Jį aš, žinoma, netyčia ištryniau, vėliau iš atsarginės kopijos norėjau nusikopijuoti, bet paaiškėjo, kad prieš kelias dienas naktį daryta atsarginė kopija buvo nepilna – kompiuterio baterija tikriausiai per anksti išsikrovė. Gerai, kad tik tiek ir tepraradau. Bus man trinti failus neperžiūrėjus, ar tikrai atsarginė kopija yra.
Ką naujo pamačiau Linux Mint 14? Man aktualiausia naujovė – pagaliau stabiliai ir greičiau veikianti Cinnamon aplinka, kuri prieš pusmetį buvo gerokai neišbaigta, bet palaipsniui tapo labai nusisekusiu įrankiu. Dar kiek pamalonino atnaujintas MDM prisijungimo įrankis, kuriame nebereikia suvedinėti savo vartotojo vardo, nes jį galima pasirinkti iš sąrašo. Taip pat galima išskirti ir tai, kad atsisakyta nusigrybavusio Nautilus failų tvarkymo įrankio ir jo pagrindu sukurtas Nemo. Visa kita – man visiškai neįdomios smulkmenos.
Tradiciškai, naudojamų programų sąrašas. Žiūriu, kad senstant man jų reikia vis mažiau:
Turiu tik vieną vis neišnykstančią problemą. Kiekvieną kartą įjungus kompiuterį, šviesumas nustatomas į 100%, net nežinau, ar čia Linux problema, ar kažkas giliau. Bet kokiu atveju sprendimas paprastas, į „Startup applications“ reikia įkelti štai tolį kodą:
gdbus call --session --dest org.gnome.SettingsDaemon --object-path /org/gnome/SettingsDaemon/Power --method org.gnome.SettingsDaemon.Power.Screen.SetPercentage 60
Ar verta atsinaujinti? Tikrai taip. Tik persiskaitykite pastabas, nes galite susidurti su Intel tvarkyklių problema.
Viskas, panašu, kad atėjo laikas nutraukti šią įrašų seriją. Linuxai tiesiog veikia. Burbėti apie trūkumus irgi nebegaliu, nes jų iš esmės nebėra. O statistinių įrašų be asmeninės nuomonės rašyti neturiu jokio noro. Gal kada, kai sulauksime kažko labai naujo…
Praėjusiame straipsnyje trumpai aprašiau kas yra Django framework'as ir kodėl jis man patinka. Šis straipsnis bus skirtas tiems, kas pirmą kartą apie šią sistemą girdi ir jos nėra naudojęs. Kaip ir visi kiti geri dalykai, taip ir šis, prasideda nuo diegimo. Laimei jis tikrai paprastas, juk tai Python!
Bet prieš rodant kaip tą padaryti Linux sistemoje siūlau neteršti savo sistemų diegiant paketus į sisteminius katalogus. Vietoje to pasinaudokime senu geru virtualenv'u. Trumpai tariant ši programinė įranga sukurs kataloge virtualią aplinką, kurioje galėsite laikyti visus savo projekto paketus neteršiant sistemos. Vėliau norint išdiegti savo projektą su visais paketais ir priklausomybėmis, užteks tiesiog pašalinti sukurtą katalogą.
Taigi pradėkime. Pirmiausiai sukurkime virtualią aplinką:
$ virtualenv .virtualenv
Bus sukurtas katalogas “.virtualenv” kuriame bus Jūsų virtuali aplinka. Katalogą galite pavadinti kaip tik norite. Su tašku priekyje pats vadinu tik todėl, kad taip greičiau akys randa projektui nepriklausančius katalogus. Tuo labiau, šio katalogo pagal nutylėjimą nerodys failų valdymo programos kaip Dolphin ir Nautilus. Taip pat, su šiuo katalogu retai kada vykdomi kokie nors veiksmai ranka.
Tam, kad diegiant paketus neįdiegti jų į sistemą reikia aktyvuoti virtualią aplinką kurią sukūrėme anksčiau. Reikia įvesti tokią komandą:
$ source .virtualenv/bin/activate
Jeigu Jūsų terminalas „nusikeiks“, kad nėra tokios komandos kaip „source“, tuomet vietoje jo rašykite tiesiog tašką. Kad viskas sėkmingai pavyko turėtumėte pamatyti šalia savo terminalo komandinės eilutės įvesties (PS1) tekstą su virtualios aplinkos katalogo pavadinimu. Mano atveju tai būtų:
(.virtualenv) $
Dabar rašydami tokias komandas kaip „easy_install“, „pip“ ar „python“ viską atliksime virtualios aplinkos rėžiuose. Taigi, įdiekime su pip komanda Django kurį ir norime išbandyti:
(.virtualenv) $ pip install django
Kadangi pip komandai nenurodėme versijos, bus atsiųsta naujausia Django versija, kuri šiuo metu yra 1.4. Norėdami gauti kokią nors ankstesnę tikslią versiją, galime rašyti pavyzdžiui:
(.virtualenv) $ pip install django==1.3.2
Django bus įdiegta į virtualią aplinką (katalogo .virtualenv gilumoje). Ar tikrai Django veikia ir viskas pavyko gerai galime pasitikrinti tokia komanda python konsolėje:
(.virtualenv) $ python >>> import django >>> django.get_version() '1.4'
Taigi patikrinome, kad Django sėkmingai įdiegta į virtualią aplinką, kad Django versija tikrai naujausia (rašant straipsnį versija buvo 1.4).
Šiam kartui tiek. Kitame straipsnyje parodysiu kaip paleisti projektą naršyklėje ir ką pagal nutylėjimą ten rasite.
Data, laikas: 2012-10-26, penktadienis, 17:30 (nepyksim, jei ateisit iki 18:00)
Vieta: "KTU Startup Space", Studentų g. 67, Kaunas
Kontaktinis asmuo: Jurgis Pralgauskis (dz0), jurgis@akl.lt, +370 616 77613
Kviečiame visus besidominčius GNU/Linux ir informacijos laisve!
Pasibūsim iki kokios 21:00... o norintys pratęst galės kokiam kabake.
Numatomas pranešimas:
+ Modernios grafinės aplinkos (ir šiaip apie Ubuntu/Baltix). Mantas Kriaučiūnas
+ "AK grafinio dizaino, animacijos ir video montažo studijose". Algirdas Noreika, CGEX.LT
by Jurgis Pralgauskis (noreply@blogger.com) at 2012 m. October 13 d. 20:59
Projektas Mango, kaip ir visi Blender Institure vykę projektai, gavo realų pavadinimą. Kūrėjai nusprendė jį pavadinti „Plieno ašaros“ arba originalo kalba – „Tears of Steel“. Bet čia senos naujienos. Šviežesnės naujienos yra tai, kad šis filmas baigtas ir išleistas plačiai publikai. Tuo pačiu buvo išleista ir nauja blenderio versija, su didele dalimi pakeitimų, kuriuos „pastūmė“ šis filmas. Nenuostabu, kad didžiausias dėmesys buvo skirtas objektų sekimui, komponavimui (compositing) ir Cycles renderiui. Originali 2.64 versija išleista spalio 3-ią, bet po to sekė, jau tradicine tapusi, „a“ versija, su greitomis defektų pataisomis. Kaip visada, parsisiųsti galite iš blender.org, o kas naujo rasitei pakeitimų tinklalapyje.
Trumpai apie filmą
Net kai filmas dar nebuvo išleistas, tik pasirodžius jo reklamai (trailer), jis jau susilaukė kritikos. Žmonėms kliuvo kai kurių aktorių vaidyba. Tai pat kliuvo ir ne visur tobuli efektai. Bet manes tai nestebino. Paprastai filmus kuria profesionalai. Žmonės, turintys patirties procese, metoduose, naudojamuose įrankiuose. Projektas Mango buvo sukurtas vienam tikslui – pagerinti blenderio priemones spec. efektams kurti. Kiti tikslai yra tik šalutiniai. Taip, aktoriai ne visi savo darbą atliko profesionaliai, bet ne visi jie tikriausiai ir buvo profesionalai. Specialieji efektai pradžioje filmo truputį kliūna. Bet pripažinkime – įpusėjus veiksmui jie tikrai padaro įspūdį. O juk juos kūrė animatoriai-mėgėjai, su ką tik iškeptomis ir nenušlifuotomis priemonėmis. Būtent dėl to nekritikuosiu jau kritikuotų vietų.
Istorija. Nors ir populiarioje, alia post-apokaliptinėje temoje, bet orginalumo įdėta. Tema – grynai žmogiška, kaip dažname mokslinės fantastikos kūrinyje – nesenstanti (scenarijaus neatskleisiu, gal dar kas nematėt). Tai tikrai nėra silpnoji istorijos pusė. Kitas dalykas yra filmo trukmė. Tai trumpas kūrinys, ir fiziškai neužtenka laiko atskleisti daugiau detalių apie herojus, išplėtoti istorijos. Todėl viskas vyksta gan greitai ir glaustai. Net ir pabaiga neišriša visko iki galo, bet gal taip ir įdomiau.
Spec efektai. Kaip jau minėjau, tai filmo arkliukas, jo varomoji jėga. Be efektų šis filmas netektų prasmės. Todėl jų čia įpakuota daug. Tikrai daug. Holografiniai ekranai, erdvinės projekcijos, pakeistas Amsterdamas, sprogimai ir t.t. Į visą kokteilį gerai įsimaišo neblogai parinktas futuristinis garso takelis. Momentais net priminė „Half-Life 2“ takelį, kuris tikrai įpūsdavo papildomo adrenalino žaidimo eigoje. Vien dėl šių dviejų komponentų verta prie ekrano praleisti tas 10 minučių. Ką bekalbėti apie juokelį pačioje filmo pabaigoje
Vaidyba. Ne visada įtikina. Bet blenderis, deja, čia jau niekuo dėtas. Filmui pajudėjus viskas susidėlioja į savo vietas. Labiausiai patikęs herojus – juodaodis snaiperis/smogikas, siurbčiojantis mango sultis. Vienas iš „laborantų“ baltais chalatais, nešdamas savo ant rankos primontuotą ginklą, nutaisęs keistą išraiškėlę. Viskas būtų OK, jei tas kadras nebūtų sulėtintas, odabar tiesiog per daug laiko įsižiūrėti į jo išpūstas akis. Dialogai keliose vietose silpnoki. Patingėjau patikrinti, bet spėju, jog ne visi aktoriai buvo profesionalai. Su tokia efektų gausa filmo tai beveik negadina.
Taigi, jei nematėte, būtinai rekomenduoju pažiūrėti. Niekur toli eiti nereikia, tiesiog paspauskite „Play“
<iframe allowfullscreen="allowfullscreen" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/R6MlUcmOul8" width="560"></iframe>
Ubuntu Release Party Vilniuje, kaip visada, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje...
Pagaliau turiu savo asmeninį laptopą. Iki šiol savo nešiojamojo neturėjau, tai dėl to ir džiaugiuosi. Atrodytų, kas čia ypatingo – tiesiog nešiojamas kompas. Tik vat iškart kuo galiu pasigirt – Lietuvoj tokį gaut vargu ar pavyks. Jei konkrečiai, tai kalba eina apie System76 Lemur Ultra. Kodėl buvau toks mandras, ir panorau būtent tokio? Nes norėjau gero kompiuterio, kuriame be problemų suktųsi mano mėgiama OS – Ubuntu. Vat ir turiu dabar
Tiesą sakant, aš būčiau pirkęs ir kokį paprastesnį (pvz. DELL ar ASUS), bet draugas važiavo į JAV porai savaičių, tai nutariau pasinaudot proga(po to išaiškėjo, kad ne aš vienas), ir paprašiau man parvežt šį žaisliuką. Vat čia ir buvo šiokių tokių nuotykių…
Buvo su draugu sutarta, kad aš prekę užsakysiu pats, nurodęs adresą, kuriuo reikai pristatyti. Aišku, adresą, ir patvirtinimą, kad galiu tai daryti, gavau jau tik iš JAV. Nelabai daug laukęs, užsisakiau. Ėmiau beveik viską, kaip buvo „by default“, tik RAM paėmiau 8 GB vietoj 4. Taip pat kadangi buvo akcija, tai vietoje paprasto 500 GB kietojo disko, turėjau galimybę nemokamai pasirinkti arba 750 GB, arba 500 GB + 4GB SSD Hybrid. Antras variantas man patiko labiau, todėl ir užsisakiau. Nesirinkau nei geresnio procesoriaus, nei nei WiFi modulio, nei jokių papildomų priedų. Viskas kainuoja… Iš pat pradžių nenorėjo priimt užsakymo, kadangi adresas, kur siųsti siuntinį, ir „billing address“, nesutapo. Buvo prašymas nueiti pas kortelės išdavėją, pridėti tą nurodytą adresą prie alternatyvių, paskambinti jiems… Arba nufotografuoti kreditinę kortelę, ir saugiu ryšiu nuotrauką nusiųsti jiems. Ką aš ir padariau. Nuo tada prasidėjo mano kompiuterio „surinkimas“. Kažkodėl galvojau, kad jie ten turi tų kompiuterių ir siuntinėja. Pasirodo, gavę užsakymą surenka, ir tik tada siunčia. Kai keletą dienų statusas nepasikeitė, šiek tiek sunerimau – ar spės jie pristatyt, iki draugui išskrendant? Rugsėjo 11 (antradienį) jis jau turėjo išskrist. Likus mažiau nei savaitei, susirūpinau, paklausiau mane aptarnaujančios vadybininkės – ar spės. Nurodžiau, kada paskutinė data, ir t.t. Patikino, kad penktadienį turėtų jau išsiųsti, bet pasiūlė pasirinkt kitą pristatymo būdą – kad pristatytų sekančią dieną, o ne per keletą dienų. Nutariau, kad primokėt ~100 Lt bus pigiau, nei kad paskui bandyt gaut siuntinį iš JAV, išmuitint, ir t.t. Kaip ji pati teigė, kiek gali, skubina šitą reikalą. Ką tikrai galiu pagirt, tai bendravimą su klientais. Šeštadienį patikrinau – statusas nebuvo pakitęs. Jau supanikavau, kad jei pirmadienį išsiųs, tai ar spės iki draugui išvykstant. Tačiau vakarop gavau SMS, kad yra siuntinys. O pirmadienį statusas pasikeitė į „pilnai pristatytas“. Teliko laukti…
Beveik vidurnaktį lėkiau pasitikti parskridusių draugų, ir palengvinti jų bagažo beveik 2 kg. Kadangi buvo kažkur užkištas, pakrovėjo negavau. Iki šiol jo neatsiėmiau, nes pažadėjau atvykt su pyragais… Tačiau man pasisekė – namuose mėtėsi senutėlis ASUS, o jo pakrovėjo ir kištukas, ir voltai bei amperai atitiko.
Dabar apie patį kompiuterį…
Technines charakteristikas galima rasti anksčiau minėtame puslapyje, bet pagrindines galiu paminėt dar kartą: Intel Core i5, 8 Gb DDR3 RAM, 500 GB 7200rpm SATA Hybrid Hard Drive with 4 GB SSD, Intel HD Graphics 4000. Išmatavimai: 34 cm x 23.5 cm x 2.4 cm ~ 3.2 cm, 2.04 kg. Yra viena USB 2.0, dvi USB 3.0, HDMI, VGA(?), Ethernet ir audio jungtys, atminties kortelių skaitytuvas, 1.3 MP web kamera. WiFi, Bluetooth – čia jau pagal nutylėjimą.
Nėra jis pats ploniausias ar lengviausias, bet rankose laikyti visai patogu. Kas truputį nuvylė, tai nuotraukose korpusas atrodo kaip aliuminis, tačiau iš tiesų tai yra plastmasė. Bet normali plastmasė – nesijaučia kad kažkokia pigiena. Gražiai integruotas touchpad’as – iš korpuso išsiskiria nebent tuo, kad mygtukai toj vietoj yra, tačiau reljefiškai viskas ten lygu. Taip pat džiugina, kad ten veikia scroll’as – dviem pirštais naudojantis. Įjungimo mygtukas iš pradžių nesureagavo – pasirodo, reikėjo normaliai paspaust, o ne tik paliest. Kiek laiko akumuliatorius – nežinau. Dar nebandžiau dirbt nuo pilno pakvorimo iki išsikrovimo. Bet kokias 3 val, panašu, atlaiko. Tiesiog sunku pasitikėt Ubuntu akumuliatoriaus rodikliais – tai rodo, kad liko valanda, perkrovus, arba šiaip po kurio laiko – kad 1.5, arba 30 min…
Ubuntu šiame kompiuteryje užsikrauna tikrai greitai. Turiu darbe kompiuterį, kuris kaip ir geresnis(i7 procesorius), bet OS ten kraunasi žymiai ilgiau. Įtariu, kad tai arba dėl to, kad naujas kompiuteris, arba dėl hibridinio disko. Tikiuosi, kad antras variantas – tada ilgiau išliks greitas
Dar kalbant apie programinę įrangą. Kompuiteris buvo „preinstalled“. Tik įjungus reikėjo įvest vartotojo vardą, slaptažodį ir t.t. Tada baigėsi diegimas. Pasinaudojus keletą dienų buvo porą kartų pakibęs. Bet pašalinau vieną ppa, kurį buvau pats prisidėjęs, ir dabar viskas kaip ir tvarkoj.
Kol kas išvada – nesigailiu sumokėjęs virš 2000 Lt. Gavau gerą daiktą, kuriuos vis dar džiaugiuosi. O šiaip įdomu – ar dar kas Lietuvoj turi kokį system76 kompiuterį?
Pradėsiu ilgą ir nebūtinai nuobodžią straipsnių seriją apie Django framework. Kaip ją įdiegti, naudotis, kokie jos privalumai ir kodėl verta ją mokytis.
Django web framework yra atviro kodo Web 2.0 aplikacijų framework'as parašytas su Python programavimo kalba. O jos programavimas buvo pradėtas kuriant naujienų svetaines. Tiesa, kurį laiką ši sistema dar buvo uždaro kodo, bet 2005 metų liepos mėnesį ji buvo išleista BSD licencija. Pavadinta Django vardu gitaristo Django Reinhardt garbei.
Ir jau po trijų metų, 2008 metais pasauliui buvo pranešta kad naujai susikūrusi organizacija Django Software Foundation nuo šiol programuos Django.
Bet kas visgi tai per dalykas? Pirmiausiai šis framework'as sukurtas palengvinti programuoti sudėtingus sprendimus naudojant duomenų bazę. Nors šiuo metu sistema leidžia net turėti projektus kurie veikia be duomenų bazės. Programuota laikantis MVC architektūros (apie tai kitame straipsnyje). Nors darbartiniais laikais kyla pakankamai daug ginčų dėl kai kurių sistemos vietų, bet šis projektas stengiasi išlaikyti pernaudojamumo ir priderinamumo principus. Todėl Django ateina kaip framework'as ant kurio gali programuoti bet ir prie kurio gali prijungti įvairius komponentus. O jų tikrai daug (apie atskirus komponentus parašysiu vėliau). Taip pat vienas iš svarbių programavimo principų tapo DRY (don't repeat yourself).
Šiuo metu interneto svetainių sukurtų su Django yra ne tik užsienyje daug, bet ir toje pačioje Lietuvoje. Žymiausios pasaulio svetainės naudojančios Django yra Pinterest, Instagram, Dpaste. Daugiau svetainių rasite DjangoSites.org svetainėje. Tiesa, toje pačioje svetainėje lietuviškų svetainių buvo bent kelios. Šiuo metu - tik viena.
Pats jau daugiau nei 3 metus šiuo framework'u naudojuosi ir galiu pasakyti, kad tai yra velniškai greitas, lankstus ir patogus framework'as. Įgyvendinti kritiniai dalykai kuriuos dažnai tenka tvarkyti patiems naudojant kitus frameworkus: apsauga nuo XSS, clickjacking, SQL injections. Duomenų migracijų komponentai, thumbnail komponentai, NoSQL moduliai. Komandinės eilutės programos greitai ir lengvai padės pasiekti maksimalių rezultatų. Šiam framework parašyta nemažai ir knygų (kelias kurias perskaičiau būtinai parekomenduosiu vėliau).
Pradžiai trumpai tiek. Tie kurie nekantrauja daugiau sužinoti ar išbandyti siūlau oficialioje svetainėje djangoproject.com pereiti per 4 dalių žinyną. Jame tikrai labai daug visko apie Django.
Ta proga, kad gavau Kindle Touch ėmiau skaityti e-knygas. Apie patį Kindle Touch galiu pasakyti, kad tai labai gerai padaryta knygų skaityklė:
Taigi iš esmės, jeigu nusiteikę skaityti daug, tai tikrai gera skaityklė.
Dėl knygų aš viską skaitau angliškai ir jei reikės nusiteikęs už gerą knygą ir sumokėti (jei bus pasirinkimas pirksiu iš tų, kurie knygoms nededa bereikalingų apsaugų). Deja ne daug knygų yra gerai išverstų į lietuvių kalbą, bet jei rasiu tokių tai su mielu noru paremsiu lietuvių autorius ir/ar vertėjus.
Iš pradžių pradėjau skaityti nemokamas knygas iš http://www.feedbooks.com/ ir http://www.baenebooks.com/. feedbooks net galima rasti tematinius jus dominančių knygų sąrašus, pvz.: http://www.feedbooks.com/list/22/creative-commons-science-fiction. Taigi, ką skaičiau pastaruoju metu.
Autorius: Yei Theodora Ozaki
Nuoroda: http://www.feedbooks.com/book/4570/japanese-fairy-tales
Metai: 1908
Vertinimas: 5/5
Skaičiau, nes man Japonija įdomi kaip šalis ir buvo įdomu ar tikrai iki XX a. japonai neturėjo žalios spalvos žodyne (ir tokios spalvos nesuvokė). Realiai žodyne jie turėjo žodį "midori", kuris reiškė žalią mėlynos atspalvį ir tik vėliau ėmė reikšti žalią spalvą. Pačios pasakos pakankamai įdomios (ir kitokios nei Europietiškos), tai nežinau ar atidžiai viską sekiau, bet "žalia kaip jūros bangos apačia" nuskambėjo įdomiai.
Autorius: Nick Name
Nuoroda: http://www.feedbooks.com/book/3127/password-incorrect
Vertinimas: 4/5
Trumpų apsakymų rinkinėlis apie tai kaip IT gali paveikti mūsų gyvenimus. Ne itin stipru, bet lengvam atsipalaidavimui tinka.
Autorius: Cory Doctorow
Vertinimas: 5/5
Cory Doctorow straipsnių rinkinėlis apie tai kodėl DRM neveikia. Verta perskaityti.
Autorius: Michael Z. Williamson
Nuoroda: http://www.baenebooks.com/p-662-better-to-beg-forgiveness.aspx
Vertinimas: 3/5
Knygą šiaip taip perskaičiau, bet man asmeniškai tai nebuvo itin įdomi knyga. Jeigu jums patinka karinės bei biurokratinės taktikos ir strategijos tai galbūt jums ši knyga patiks, bet mokslinės fantastikos knygoje ne itin daug.
Autorius: Cory Doctorow
Nuoroda: http://www.feedbooks.com/book/4786/for-the-win
Vertinimas: 5/5
Susiskaitė labai lengvai ir turiu pasakyti, kad tikrai įdomi knyga. Labai patiko, kad viskas laviruoja ant realybės ribos ir dar tuo pačiu šiek tiek pamokina ekonomikos.
Autorius: James Patrick Kelly
Nuoroda: http://www.feedbooks.com/book/651/burn
Vertinimas: 4/5
Knygoje yra momentų, kurie man iš esmės patiko. Būtų galima pavadinti šilta moksline fantastika, bet kažko naujo knygoje neradau.
… jei tokia įsisteigs kada nors pagaliau?
Nes, mano galva, nesu pakankamai radikalus. Kiek paskaitau diskusijas el. pašto grupėje, facebook’e, komentaruose naujienų portaluose, tai dauguma piratų vis tik laikosi tos nuomonės, kad autoriai iš tiesų yra veltėdžiai, gauna milijonus už nieko neveikimą, todėl jei nieko jiems nemokėsi, jie nenukentės, o tie, kurie nesugeba gaut milijonų, yra nieko verti.
Ir kadangi Piratų Partija skelbiasi esanti atvira ir itin demokratiška, bendrą kryptį sudaryt turi ne pavieniai asmenys, bet dauguma. O kadangi dauguma yra tokių, kaip aukščiau minėjau, kryptis daugiau mažiau aiški… Šiaip dabar, kol ten tik ~10 žmonių, yra tokių, kurie siūlo ne daryt viską nemokamai, bet ieškoti kompromisų, diskutuoti su autoriais. Aišku, atsiranda tokių kaip Originalas, siūlančių, jų galva, genialų sprendimą – tegu autoriai patys susiranda naujų būdų kaip platinti savo krybą, o prie vartotojų tegu nelenda. Ir visiškai nekreipia dėmesio, kad skirtingiems autoriams reiktų taikyti skirtingus modelius. Kas tinka pop muzikantams, nelabai tinka akademinės muzikos kompozitoriams, ir visiškai netinka rašytojams. Išvis – dar retas kuris supranta, kad kompozitorius, prodiuseris, muzikantas – skirtingi asmenys. Taip pat žmonės, siūlantys autoriams patiems ieškoti sprendimų, kažkodėl pamiršta, kad tokie sprendimai reikalauja techninių žinių, o muzikantai, rašytojai, dailininkai apie tokius dalykus nė bum bum. O programuotojai irgi autoriai, imantys už savo darbą pinigus. Taigi, jei kultūros veikėjai negaus pinigų, jie neužsakys paslaugų iš techninių sričių darbuotojų, ir užburtas ratas toliau suksis…
Taip pat, nors ir užsienio šalių piratų partijos deklaruoja, kad yra prieš monopolijas bei už atviras technologijas, kai kurie mūsų aktyvistai reikalauja „pamiršti visokius atvirus fufelius“, o svarbiausia, kad paprasti vartotojai neturėtų mokėti už nieką asmeniniam naudojimui. Dar susidaro įspūdis, kad kai kurie ten yra tam, kad savo verslui galėtų sudaryti geresnes sąlygas.
Pas mane pozicija kitokia – atviros technologijos ir kultūra yra gėris. Ir iš to autoriai gali uždirbti. Galima panaudoti tuos pačius torentų puslapius, ir jei jie gauna pelną, LATGA-A visai galėtų sudaryti su jais sutartis ir pasiimti kažkokią dalį. Žinoma, sumos turi būti proto ribose. Taip pat yra visokie transliuojantys puslapiai (Grooveshark, Spotify), kurie irgi galėtų prisidėti prie autorių pajamų, jei tik mūsų autorių gynėjai nebūtų tokie kietakakčiai. Ir šiaip – autoriai, šiltai bendraujantys su savo gerbėjais, net ir tais, kurie piratauja jų kūrinius, pelno daugiau pagarbos, nei tie, kurie tik grąsina. Tačiau išsakęs savo tokią nuomonę(ne vien aš), esu gavęs pastabų, kad ginu autorius, o tai būnant piratu yra labai blogai.
Taigi, kol kas manau, kad Piratų Partiją aš gal ir padėsiu įkurti, tačiau ar ten būsiu, jei politika bus tokia, kuri man nepatinka, tikrai abejoju…
Visada maniau, kad komentarus kode rašo tik pradedantys arba prasti programuotojai. Mano akimis komentarai kode dažniausiai parodo kokia prasta yra projekto architektūra. Nes gero kodo dažniausiai komentuoti nereikia. Tik išskirtiniais atvejais.
Po šios knygos nuomonė ne tik, kad nepasikeitė, tačiau tik dar daugiau priežasčių radau jų nerašyti. Taigi apie ką aš? Ogi apie labai nuostabią knygą „Code Complete“.
Ji tikrai nėra dar vienas pradžiamokslis ateinantiems į pasaulį programuotojams. Tikrai nerekomenduočiau jos skaityti programuotojui kurio patirtis dar nesiekia kokių 3 metų. Nes tokiam žmogui, mano akimis, „pro vieną ausį įeis, pro kitą išeis“. Nuostabi knyga supažindinanti kaip spręsti daugybę problemų ir labai svarbu, kad ją skaitantys būtų bent kartą dirbę komandoje, būtų pamėginę bent kelis programavimo įrankius ar planavimo technikas, „žinotų“, kad programinės įrangos kūrimą sudaro ne vien tik programavimas ir testavimas. Bet tie kas dar tik to mokosi - knyga tikrai ne jiems.
Ši knyga (1 pav.) yra tikrai bent jau dešimtuke labiausiai rekomenduojamų knygų IT specialistams. Ją parašė autorius Steve McConnell ir tai - ne pirmoji jo knyga apie IT pasaulį. Ir jeigu skaitėte bent vieną jo knygą, tikrai manau norėsite perskaityti ir kitas. Mano knygos vertinimas iš 10 balų visi 10 su pliusu. Tiesa, 900 puslapių rimtomis temomis buvo iššūkis. Greitai knyga tikrai nesiskaitė, nes daugelyje vietų reikėjo įsigilinti į skaičius. Ir statistika buvo tikrai vienas įdomiausių dalykų šioje knygoje. O Jūs ar žinojote, kad lėčiausiai ir greičiausiai taisantys klaidas programuotojai jų pridaro daugiausiai?
Programinės įrangos kūrimas neapsiriboja vien tik vienu programavimo etapu. O kokie dar yra etapai? Kokių veiksmų imtis, kad programinė įranga bėgant metams netaptų dideliu ir sunkiu iššūkiu? Ar žinote kiek daug būdų yra valdyti projektų tobulinimo darbus?
Ir iš tikrųjų, knyga mane šokiravo savo „gerų praktikų“ ir įvairios programavimo statistikos kiekiais. Tai šią knygą perskaityti tikrai rekomenduočiau kiekvienam įgudusiam programuotojui. Tikrai nepatingėkite praleisti daugybės valandų lėto skaitymo, jis tikrai atsipirks su kaupu.
Programinės įrangos klaidų pranešinėjimas yra labai įprastas dalykas. Praktiškai visoje programinėje įrangoje būna klaidų/defektų, kurie buvo nepastebėti laiku iki jos išleidimo. Gerai bent jau tai, kad dažniausiai šios klaidos taisomos nemokamai. Tačiau čia labai svarbu padėti patiems programuotojams greičiau išspręsti šias problemas.
Man gaila įmonėse dirbančių support žmonių kurie dažnai susiimdavo už galvos pamatę kokį klientas atsiuntė klaidos pranešimą ir bebandydami su piktu klientu išsiaiškinti kas negerai. Iš tiesų, šis straipsnis skirtas būtent jų klientams :)
Tvarkinga PĮ - klientų pagalba. Klaidų programinėje įrangoje dažniausiai būna visada, jokia nuostaba. Jos nebūtinai atsiranda dėl darbuotojų kompetencijos trūkumo. Tai gali būti laiko, testavimo ar išsiblaškymo problema. Bet jeigu norite gauti tvarkingą PĮ - privalote gerai aprašyti kas konkrečiai veikia nekorektiškai. Taip darbuotojai nepraleis laiko ieškodami kas prastai veikia, nereikės papildomai komunikuoti dėl to paties. Taigi - laikas bus sutaupytas abiems šalims.
Atminties trūkumas? Dažnai pasitaikydavo praktikoje ir matydavau kitų projektuose, kad patys klientai mano, jog Jūs puikiai žinote apie ką eina kalba ir į detales nereikia smulkintis. Todėl klientai vienu dar dviem žodžiais nusako problemą. Tačiau dažnai tie patys programuotojai turi net ne vieną projektą, arba per pastarąjį pusmetį dirbo prie kelių, todėl gali tiesiog neatsiminti smulkių detalių apie Jūsiškį.
Neaiškios nuotraukos. Esu ne kartą matęs, kaip klientai atsiųsdavo langą, kuriame nieko blogo iš pirmo žvilgsnio nesimatė. Ir pasirodo: klientas pamatydavo, kad vienoje eilutėje šriftas kitoks, arba kad kur nors mažytės linijos neprasitęsia per visą reikalingą bloką.
Neaiški problema. Dar viena didžiulė bėda - nepaaiškinimas kur yra problema ir kokia. Tikrai ne kartą esu matęs tokį klaidos pranešimą kaip „Blogai veikia X.“, o atidarius „X“ nerasdavai nieko blogo.
Tai kaip apie jas pranešinėti? Man visada patiko „bug trackeriai“ atviro kodo pasaulyje. Jų formose dažniausiai prašoma tokios informacijos, kas mano manymu, jeigu šią pildytų visi klientai ir formato laikytųsi, klaidos būtų taisomos žymiai greičiau. Ten prašoma atsakyti į tris klausimus prieš pildant klaidos pranešimą. Manau, kad ši informacija yra labai reikalinga efektyviai ir greitai išspręsti problemas. Plačiau apie juos.
Kokie veiksmai iki klaidos buvo vykdomi? Dažnai tai būna operacijų sąrašas iki pamatant klaidos pranešimą. Kokie buvo veiksmai vykdomi, kokiu klientu buvo prisijungta prie PĮ, kokia tvarka buvo vykdomos operacijos, kokia informacija buvo pildyta formose ir pan. Tai turi būti nuoroda kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad atkartoti klaidą.
Kokio rezultato tikėtasi? Būtina nusakyti, kad programa atliktus prieš tai išvardintus veiksmus turėjo lankytojui gražinti konkretų rezultatą X, tačiau...
Koks rezultatas buvo gražintas? Klientas pastebėjęs nekorektišką vietą privalo kuo detaliau ją aprašyti: kas ir kurioje vietoje neteisingai atvaizduojama. Galbūt toks atvaizdavimas nekorektiškas būna ne visada, o tik atliktus kažkokius konkrečius išskirtinius veiksmus?
Kartais klaidos pasirodo tik naudojant tam tikrą operacinę sistemą, kokią nors naršyklę (arba net jos versiją), Internet Explorer (Internet Explorer nėra naršyklė, tai programa neteisingai atvaizduojanti interneto puslapius) arba į kompiuterį įdiegus įvairias programas (pavyzdžiui antivirusines), kurių „pagalba“ blokuojamas kažkoks funkcionalumas.
Klaidų neturi būti. Esu nusistatęs, kad klaidų neturi būti tuo metu, kai kažką darai naujo. Pirmiausiai reikia ištaisyti klaidas - vėliau kurti funkcionalumą. Čia daugumos Lietuvos įmonių, su kuriomis teko susidurti, problema. Persipildę „bug trackeriai“ dažnai įmonės vardą neša žemyn, klientai būna nepatenkinti, o ir pati įmonė nespėja visko laiku.
Taigi, pagailėkite support žmonių. Padėję jiems, padėsite greičiau savo projektams korektiškai veikti.