Atvirasis kodas tinklaraščiuose

April 24 d.

Atviro kodo mokymo centras

Ubuntu 14.10 vadinsis Utopic Unicorn

Mark Shuttleworth paskelbė, kad Ubuntu 14.10 kodinis pavadinimas bus Utopic Unicorn (liet. – utopinis vienaragis).utopic-unicorn

Šiame leidime planuojama pradėti naudoti Unity 8 ir Mir grafinę aplinką, systemd ir savą failų nnaršyklę.

Ubuntu 14.10 bus išleista šių metų spalį.

Plačiau skaitykite Mark Shuttleworth tinklaraštyje

by Sigitas Kalinas at 2014 m. April 24 d. 11:04

April 18 d.

Atviro kodo mokymo centras

Ubuntu 14.04 LTS išleista

Ubuntu 14.04 LTS – tai penkerius metus palaikoma operacinė sistema. Naujoje versijoje rasime atnaujintą išvaizdą ir pagerintą aparatinės įrangos palaikymą.

Video

<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/eRTM_BVrK7w" width="560"></iframe>

Unity pakeitimai:

  • Compiz langų dekoracija pakeista į GTK3 CSS langų dekoracijos temą. Tai leidžia patogiau keisti lango dydį. Taip pat, kai langas išdidintas, galima spausti ant skydelio dešiniuoju pelės klavišu ir atverti lango meniu (kaip ir ant neišdidinto lango).
  • Išvaizdos nustatymuose galima pasirinkti lango meniu rodymo vietą – skydelyje ar lango antraštės juostoje. Abiem pasirinkimais meniu rodomas užvedus ant jo pelyte.
  • Leistuvėje paspaudus ant kelių atvertų langų piktogramos (arba Super+W), galima ieškoti langų pagal pavadinimą (ypatybė įjungiama pradėjus rašyti).
  • Atnaujintas atrakinimo langas (panašus į prisijungimo langą).
  • Pagerintas HiDPI ekranų palaikymas.
  • CCSM Unity įskiepyje galima nustatyti, kad langas susimažintų leistuvėje paspaudus jo piktogramą.
  • „Gyvas“ lango dydžio keitimas.
  • Ubuntu išvaizdos temos nebenaudoja lango rėmelių.
  • Unity globalų meniu pasirinktoms programoms galima išjungti.
  • Leistuvės dydis sumažintas iki 8 pikselių.

 

Kiti pakeitimai:

  • TRIM SSD diskams įjungtas pagal nutylėjimą.
  • Unity 8 preview session galima įdiegti iš Ubuntu saugyklų (dar tai nesaugu, todėl patariama to nedaryti).
  • Pagerintas Nvidia Optimus palaikymas.
  • Garsas gali būti didinimas virš 100%.
  • Garso meniu piktograma tampa raudona, kai garsas nutildomas ar programos leidžia muziką ar kitus garsus.
  • Failų naršyklėje Nautilus pagerinta paieška.
  • Numatytosios programos: Nautilus 3.10.1, Firefox 28, Thunderbird 24.4.0, LibreOffice 4.2.3, Ubuntu programų centras 13.10, Gedit 3.10.4, Totem 3.10.1, Rhythmbox 3.0.2, Empathy 3.8.6, Transmission 2.82, Deja Dup atsarginės kopijos 30, Shotwell 0.18.0 ir Brasero 3.10. Grafinė aplinka Unity 7.2.0 ir GTK3+ 3.10.8. Ubuntu Linux Kernel 3.13.0-24.48, Xorg 1.15.1 ir Mesa 10.1.0.

Atsisiųsti Ubuntu 14.04 LTS

Plačiau skaitykite WebUpd8

by Sigitas Kalinas at 2014 m. April 18 d. 9:36

April 17 d.

Mantas Malcius

WordPress 3.9 sulietuvinimas

Vėl turim naują WordPress versiją. Pastaruoju metu visiškai nebeturiu laisvo laiko, bet šiaip taip sulietuvinau ir šį kartą.

Paremti vertėją per PayPal

Kas naujo WordPress 3.9 versijoje:

  • Atnaujinta įrašų redagavimo įrankių juosta (TinyMCE API 4.x)
  • Failus dabar galima įkelti užtempiant pele ant įrašo redagavimo lauko
  • Patobulintas paveikslėlių redagavimo įrankis
  • Audio/video grojaraščiai
  • Kiti atnaujinimai >>

Sulietuvinimo archyvas šįkart turi nemažai naujovių:

  • WordPress: Pritaikytas 3.9.* versijai
  • BuddyPress: Pritaikytas 1.9.2 versijai
  • bbPress: Pritaikytas 2.5.3 versijai
  • WooCommerce: Įtrauktas 2.1.6 versijos vertimas
  • Contact Form 7: Išversta 3.6 versija (vertimas atsiunčiamas kartu su įskiepiu)
  • Akismet: Įtrauktas 3.0 versijos vertimas
  • Visi vertimai nuo šiol talpinami /wp-content/languages aplanke, kad nebekiltų problemų atnaujinant temas ir įskiepius.

Gauta padėkų:

  • Marius: 10€
  • Augustas: 15€
  • Žygimantas: 15€
  • Povilas: 5€
  • Laimonas: 10€

by Mantas at 2014 m. April 17 d. 19:14

April 4 d.

Ubuntu.lt

Ubuntu 14.04 Release Party Vilniuje

Ubuntu 14.04 Release Party VilniujeUbuntu 14.04 Release Party Vilniuje

Data, laikas: 2014-04-25, penktadienis, 19:00
Vieta: "Būsi Trečias", Totorių g. 18, Vilnius
Kontaktinis asmuo: Mantas Zimnickas (sirex), sirexas@gmail.com

Vieta ir laikas, kaip visada tas pats. Užėję į barą teiraukitės staliuko rezervuoto Ubuntu vardu.

skaityti daugiau

by sirex at 2014 m. April 4 d. 9:02

April 3 d.

Atviro kodo mokymo centras

Išjungiama failų tarnyba Ubuntu One, bus paviešintas kodas

Canonical tinklaraštyje buvo pranešta, kad failų tarnyba Ubuntu One dėl konkurencijos iš kitų tarnybų bus išjungta. Tarnybos išjungimas prasidės birželio 1 d, o saugomi failai visiškai pašalinti bus liepos 31 d.

Ubuntu One programos nebebus prieinamos Ubuntu 14.04 leidime, o senesnėse Ubuntu versijose ir Google Play bei Apple parduotuvėse bus pranešama apie tarnybos uždarymą. Klientai, mokantys už paslaugas, gaus kompensacijas.

Gera naujiena ta, kad bus paviešintas tarnybos kodas. Taigi, kiti galės sukurti atviro kodo failų saugojimo tarnybą.

by Sigitas Kalinas at 2014 m. April 3 d. 9:51

March 30 d.

Atviro kodo mokymo centras

SMS gateway – integruojam sms į interneto puslapį

Kaip visad kai susiduriu su kuo nors įdomiu – pasidalinu patirtim. Šį kart susidūriau su sms integravimu į interneto puslapį. Mano atveju integravimas yra asmeniniem tikslam, be trumpojo numerio, be papildomos įrangos, tiesiog su tuo kas yra po ranka ir kaip įmanoma pigiau ir paprasčiau:)

 

Tikslas: parašyti sms nurodytam numeriui, nurodytu laiku su „on fly“ sugeneruotu turiniu(praktikoj tai ryte sms’u atsiųsti dienos orų prognozę), viskas turi veikt autonomiškai.

Ko reikės:

  • telefono su android OS
  • vietos internete(host’o)

SMS gateway

Telefone įdiegiam programą sms gateway yra ir milijonas kitų programų atliekančių tą patį, bet siūlau tai ką išbandžiau.
Sukonfigūruojam:

Pažymim reikiamus elementus

Sukonfigūruojam POP3 serverį

HTTP -> SMS

Telefone viskas sukonfigūruota, jis lauks el. laiško kurio temoj bus nurodytas telefono numeris, o pačiam laiške sms turinys. Tokį laišką jam ir pasiunčiam. Aš rašiau su php, bet čia jau skonio reikalas:D

mail("akmc@gmail.com","+370609xxxxx","Labas, kaip šeima, vaikai?");

„sms gateway“ kas 10 minučių tikrins el. paštą ir radus naują laišką, nusiųs sms numeriui +370609xxxxx su tekstu „Labas, kaip šeima, vaikai?“. Viskas paprasta ir aišku. Gautas el. laiškas yra ištrinamas.

Praktikoj tai scenarijų nurodytu laiku ir nurodytom dienom įvykdo „cron jobs“.

Realus scenarijus

SMS -> HTTP

SMS gavom, dabar reikia atsakyt.
„SMS gateway“ programoj nustatom http dalį. Gavus sms, programa nueis nurodytu adresu ir GET metodu perduos duomenis.


Apdorojam gautus duomenis:

<?php
$device=$_GET["device"];
$phone=$_GET["phone"];
$center=$_GET["smscenter"];
$text=$_GET["text"];
$stream=fopen("sms.txt","a+");
fwrite($stream,"Įrenginys:$device\nNumeris:$phone\nSms centras:$center\nTekstas:$text\n");
fclose($stream);
?>

Komentarų manau nereik, čia viskas aišku:)
Gauti sms neištrinami ir neperimami programos, tiesiog programa išmeta savo pranešimą ir apdoroja duomenis.

by Algimantas Margevičius at 2014 m. March 30 d. 6:48

March 29 d.

Atviro kodo mokymo centras

išleistas 83-as žurnalo “Full Circle” numeris

“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.

Šį mėnesį skaitykite:

  • Komandos.
  • Kaip: Ubuntu atsarginės kopijos, LibreOffice ir MultiSystem.
  • grafika: GIMP G’MIC ir Inkscape.
  • Apžvalga: HomeBank.
  • Kas tai: kriptovaliutos.
  • Atviro kodo dizainas.
  • Dar: klausimai ir atsakymai,  Linux laboratorijos, žaidimai ir kita.

Skaityti

by Sigitas Kalinas at 2014 m. March 29 d. 9:45

March 28 d.

Atviro kodo mokymo centras

Ubuntu 14.04 LTS Beta išleista

Pirma ir paskutinė Ubuntu 14.04 LTS Beta versija išleista. Šioje versijoje daugiausiai dėmesio skiriama grafiniams atnaujinimams ir aparatinės įrangos palaikymo gerinimui.

Video

<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/SX7M_tZA7GU" width="560"></iframe>

Unity pakaitimai

Nors šis Ubuntu 14.04 leidimas yra ilgo palaikymo (LTS), Unity padaryta daugiau naujovių nei ankstesnėse versijose. Tarp naujovių:

  • Ubuntu 14.04 išleista su Unity valdymo centru ir Unity nustatymų demonu (daemon).
  • Vietoje Compiz dekoracijų naudojamos GTK3 CSS lango dekoracijos. Tai leidžia patogiau keisti lango dydį. Taip pat, kai langas išdidintas, galima spausti ant skydelio dešiniuoju pelės klavišu ir atverti lango meniu (kaip ir ant neišdidinto lango).
  • Išvaizdos nustatymuose galima pasirinkti lango meniu rodymo vietą – skydelyje ar lango antraštės juostoje. Abiem pasirinkimais meniu rodomas užvedus ant jo pelyte.
  • Leistuvėje paspaudus ant kelių atvertų langų piktogramos (arba Super+W), galima ieškoti langų pagal pavadinimą (ypatybė įjungiama pradėjus rašyti).
  • Atnaujintas atrakinimo langas (panašus į prisijungimo langą).
  • Pagerintas HiDPI ekranų palaikymas.
  • CCSM Unity įskiepyje galima nustatyti, kad langas susimažintų leistuvėje paspaudus jo piktogramą.
  • „Gyvas“ lango dydžio keitimas.
  • Ubuntu išvaizdos temos nebenaudoja lango rėmelių.
  • Unity globalų meniu pasirinktoms programoms galima išjungti.
  • Leistuvės dydis sumažintas iki 8 pikselių.

 

Kiti pakeitimai:

  • TRIM SSD diskams įjungtas pagal nutylėjimą.
  • Unity 8 preview session galima įdiegti iš Ubuntu saugyklų (dar tai nesaugu, todėl patariama to nedaryti).
  • Pagerintas Nvidia Optimus palaikymas.
  • Garsas gali būti didinimas virš 100%.
  • Garso meniu piktograma tampa raudona, kai garsas nutildomas ar programos leidžia muziką ar kitus garsus.
  • Failų naršyklėje Nautilus pagerinta paieška.
  • Numatytosios programos: Nautilus 3.10.1, Firefox 28, Thunderbird 24.4.0, LibreOffice 4.2.3, Ubuntu programų centras 13.10, Gedit 3.10.4, Totem 3.10.1, Rhythmbox 3.0.1, Empathy 3.8.6, Transmission 2.82, Deja Dup atsarginės kopijos 29.5, Shotwell 0.18.0 ir Brasero 3.10. Grafinė aplinka Unity 7.1.2 daily build as of 21.03.14 ir GTK3+ 3.10.7. Ubuntu Linux Kernel 3.13.0-19, Xorg 1.15.0 ir Mesa 10.1.0.

 

Atsisiųsti Ubuntu 14.04 LTS (perspėjama, kad tai nėra stabilus leidimas)

Ubuntu 14.04 LTS FINAL bus išleista balandžio 17 d.

 

Plačiau skaitykite WebUpd8

by Sigitas Kalinas at 2014 m. March 28 d. 10:54

March 27 d.

Atviro kodo mokymo centras

GNOME 3.12 išleista

Naujas grafinės aplinkos GNOME leidimas turi daug naujų galimybių bei pagerinimų.

Video:
<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/mPUwdKOEq3E" width="560"></iframe>

Naujovės trumpai:

  • HD raiškos ekranų palaikymas.
  • Gnome Shell (kaip ir Unity) palaiko greituosius sąrašus (Jumplists), pagerintas tinklo meniu, galima kurti savo aplankus, ieškant programų rodomi ir siūlymai įdiegti programas, būsenos meniu pridėtas vietos indikatorius, lango peržiūros valdomos klaviatūra ir kt.
  • Pagerintas Wayland palaikymas.
  • Leidžiama monitoriui nurodyti OSD.
  • Nauji Bluetooth nustatymai.
  • GNOME interneto paskyrose pagerintas Facebook ir Google palaikymas bei pridėtas Pocket palaikymas.
  • Spausdinimo iš Google debesies palaikymas.
  • Atnaujinta GTK tema Adwaita.
  • Atnaujinta Gedit išvaizda.
  • „GNOME programinėje įrangoje“ rodomi programų ekranvaizdžiai ir įvertinimai, palaikomas saugyklų šalinimas.
  • Atnaujinta GNOME Videos išvaizda, vaizdo įrašų galima ieškoti internete.
  • Atnaujinta interneto naršyklė Epiphany.
  • Daug kitų smulkių naujovių.

 

Plačiau skaitykite GNOME.org

by Sigitas Kalinas at 2014 m. March 27 d. 11:15

March 18 d.

Atviro kodo mokymo centras

Google Translate – terminale

Google-translate-cli – maža programėlė, leidžianti naudotis Google vertėju terminale nenaudojant naršyklės.

Diegimas (Ubuntu / Linux Mint)
Reikia įdiegti „gawk“ ir „git“ paketus:

sudo apt-get install gawk git

Dabar galime diegti google-translate-cli:

git clone git://github.com/soimort/google-translate-cli.git
cd google-translate-cli/
make install
cd

Naudojimas
Google-translate cli naudoja komandas trs arba translate. Komanda terminale atrodytų taip:
trs {=kalba} “Vertimo tekstas“

Pavyzdžiai:

trs {=en} “Labas, pasauli“

Vertimas į keletą kalbų:

trs {=en+eo+ja+ru} “Labas, pasauli“

Vertimas iš anglų (ar kitos) kalbos:

trs {en=} “Hello, world“

Vertimas tarp kitų kalbų:

trs {en=eo} “Hello, world“

Vertimas iš užsienio kalbos į kitas kalbas:

trs {en=@lt+eo+ja} “Hello, world’

Tekstinio failo vertimas:

trs {en} FAILAS.txt

Gero vertimo!

translateMerriam-Webster: translate definition: to bear, remove, or change from one place, state, form, or appearance to another.

by Sigitas Kalinas at 2014 m. March 18 d. 12:05

March 10 d.

Blenderija

Naujas Blender Institute projektas – „Goosberry“

Projektas „Goosberry“

Ne paslaptis, kad trumpametražiu animaciniu filmu „Sintel“ ir paskutiniu mosklinės fantastikos darbu „Tears of Steel“ Blender Institute neapsiribojo – šiandien oficialiai startavo paramos kampanija naujam projektui „Goosberry“ (lietuviškai „agrastas“, tesiant vaisių/uogų temą). Atvirojo kodo filmai ir taip nėra dažnas reiškinys, tačiau Blender bendruomenė su kiekvienu nauju projektu kelia sau naujus tikslus ir nevengia iššūkių.

Naujasis projektas yra dar ambicingesnis: tai pilno metro animacinis filmas, kurį kurs Blender Institute ir dar 12 studijų visame pasaulyje. Studijos buvo atrinktos atviro konkurso būdu, stengiantis surinkti pačius geriausius Blender menininkus ir programuotojus. Projektas, suprantama, bus koordinuojamas iš Blender Instituto, Amsterdame. Kas labiausiai nustebino mane – tai, kad tik startavus projektui jau yra filmo treileris (kurį ir įdėsiu į šią naujieną, žemiau). Užsukite į projekto svetainę, ten rasite informacijos apie komandas, jų darytus darbus, ir žinoma, patį projektą. Panašu, kad filme bus tikrai nemažai avių, mažųjų žiūrovų džiaugsmui :)

<iframe allowfullscreen="" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/XfezG5M2ICg?rel=0" width="560"></iframe>

by Ramūnas at 2014 m. March 10 d. 13:13

March 5 d.

Atviro kodo mokymo centras

Laikas

„Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta.“ Anatolis Fransas

Aparatinės įrangos laikrodis ir sistemos laikrodis

Kompiuteris turi du laikrodžius: „aparatinės įrangos laikrodį“  ir „sistemos/programinės įrangos laikrodį“.
Aparatinės įrangos laikrodis (dar žinomas kaip „Real Time Clock (RTC)“ ar „CMOS“ laikrodis) saugo: Metų, mėnesio, valandos, minutės ir sekundės reikšmę. Jis neturi galimybės saugoti laiko standarto („localtime“ ar „UTC“) ar DST(Daylight Saving Time/Vasaros laikas) nustatymo.
Sistemos laikrodis (dar žinomas kaip „programinės įrangos laikrodis“) saugo įrašą apie: laiką, laiko zoną bei DST(jei taikoma). Unix ar POSIX laikas, tai laikas skaičiuojamas nuo 1970, sausio 1 vidurnakčio(UTC pradžia) išreikštas sekundėmis. Pradinė sistemos laikrodžio reikšmė paskaičiuojama pagal aparatinės įrangos laikrodį, remiantis nustatymais iš failo /etc/adjtime. Užsikrovus sistemai, sistemos laikrodis veikia nepriklausomai nuo aparatinės įrangos laikrodžio. Linux branduolys seka laiką skaičiuodamas laikmačio pertraukimus.

Kiek dabar valandų?

Norėdami sužinoti dabartinį sistemos laikrodžio laiką („local time“ ir „UTC“ formatais) galite įvykdyti komandą:

$ timedatectl status

Local time: An 2014-03-04 18:20:36 EET
Universal time: An 2014-03-04 16:20:36 UTC
RTC time: An 2014-03-04 16:20:36
Timezone: Europe/Vilnius (EET, +0200)
NTP enabled: yes
NTP synchronized: yes
RTC in local TZ: no
DST active: no
Last DST change: DST ended at
Sk 2013-10-27 03:59:59 EEST
Sk 2013-10-27 03:00:00 EET
Next DST change: DST begins (the clock jumps one hour forward) at
Sk 2014-03-30 02:59:59 EET
Sk 2014-03-30 04:00:00 EEST

Kovo 30 persuksime laikrodį valanda į priekį:D

Laiko nustatymas

Nustatyti sistemos laikrodį galite su komanda:

# timedatectl set-time "2014-03-04 18:22:16"

RTC laikrodis

Daugumai operacinių sistemų įprasta elgsena yra:

  • Sistemos laikrodis nustatomas, įkeliant sistemą, pagal aparatinės įrangos laikrodį
  • Tikslus sistemos laikas palaikomas su NTP tarnyba
  • Išjungiant nustatyti aparatinės įrangos laikrodį pagal sistemos laikrodžio parodymus

Laiko standartas

Yra du laiko standartai: „localtime“ ir „Coordinated Universal Time (UTC)“. „Localtime“ standartas yra priklausomas nuo laiko zonos, tuo tarpu UTC yra globalus laiko standartas ir nepriklausomas nuo laiko zonos nustatymo. Nors iš esmės visiškai kitoks, bet UTC dar žinomas kaip GMT (Greenwich Mean Time).
Aparatinės įrangos laikrodžio(CMOS laikrodis, laikas kuris rodomas BIOS) naudojamas standartas yra nustatomas operacinės sistemos. Pagal nutylėjimą, Windows naudoja localtime, Mac OS naudoja UTC ir UNIX tipo operacinės sistemos įvairiai. OS naudojanti UTC standartą, CMOS laiką laikys UTC laiku(GMT, Greenwich laiku) ir įkeliant sistemą, sistemos laikrodį nustatys pagal jūsų laiko zoną.
Naudojant Linux, būtų protinga aparatinės įrangos laikrodį nustatyti į UTC, taip visos OS sugebės jį atpažinti. Naudojant UTC, laikrodis bus automatiškai persuktas pagal DST. Naudojant „localtime“ standartą, sistemos laikrodis nebus persuktas įvedus/atšaukus vasaros laiką, darant prielaidą jog tai padarys kita OS.
Aparatinės įrangos laikrodžio standartą galite nustatyti ir komandinėje eilutėje. Taipogi galima pažiūrėti koks standartas nustatytas jūsų distributyve:

$ timedatectl status | grep local

Aparatinės įrangos laikrodis gali būti užklaustas ir nustatytas naudojant „timedatectl“ komandą. Norėdami pakeisti aparatinės įrangos laikrodžio standartą į „localtime“:

# timedatectl set-local-rtc true

Norėdami sugrąžinti UTC:

# timedatectl set-local-rtc false

Turėkite omeny jog nustačius laikrodį „localtime“ standartu bus problemų su vasaros laiku. Jei vasaros laikas įvedamas/atšaukiamas kai jūsų kompiuteris išjungtas, kitą kart įjungus kompiuterį bus rodomas klaidingas laikas. Naujausi branduoliai nustato sistemos laikrodį iš RTC tiesiogiai, įkraunant sistemą, daroma prielaida jog laikrodis nustatytas UTC. Tai reiškia jog jei RTC yra nustatytas vietiniu laiku pirmą kartą sistema nustatys klaidingą laiką ir kiekvieną kart pataisys tą klaidingą laiką. Tai yra daugelio keistų klaidų priežastis(retai laikas einantis atgal yra geras dalykas).
Bus sugeneruotas /etc/adjtime daugiau nieko konfigūruoti nereiks.
Paleidžiant branduolį, RTC tvarkyklės įkėlimo metu, sistemos laikrodis gali būti nustatytas pagal aparatinės įrangos laikrodį. Ar tai įvyks ar ne priklauso nuo aparatinės įrangos, branduolio versijos ir branduolio kompiliavimo parinkčių. Jei tai įvyksta, šioje įkėlimo stadijoje aparatinės įrangos laikrodis laikomas UTC ir /sys/class/rtc/rtcN/hctosys (N=0,1,2,..) reikšmė bus nustatyta „1“. Vėliau, sistemos laikrodį nustatant dar kartą pagal aparatinės įrangos laikrodžio parodymus, systemd remsis reikšmėmis iš /etc/adjtime. Nustačius aparatinės įrangos laikrodį naudoti „localtime“ gali kilti problemų įkeliant sistemą,  pvz. sistemos laikrodis eina atgal.

UTC ir Windows

Viena priežastis kodėl naudotojai RTC nustato „localtime“ tai kelių OS naudojimas su Windows(Windows naudoja localtime). Windows sugeba susidoroti su RTC nustatytu į UTC, tiesiog reikia pritaikyti paprastą registro pataisymą(žemiau). Rekomenduojama sukonfigūruoti Windows naudoti UTC, tai bus geriau nei kai Linux naudos „localtime“. Jei priversite Windows naudoti UTC, nepamirškite išjungti „Internet Time Update“, kitu atveju Windows sugadins aparatinės įrangos laikrodžio parodymus. RTC sinchronizacijai naudokite NTP.
Naudojant „regedit“ pridėkite DWORD reikšmę su šešioliktaine reikšme 1:
HKEY_LOCAL_MACHINE\SYSTEM\CurrentControlSet\Control\TimeZoneInformation\RealTimeIsUniversal
Taipogi galite sukurti *.reg failą (ant darbastalio) su tokiu turiniu:
Windows Registry Editor Version 5.00
[HKEY_LOCAL_MACHINE\SYSTEM\CurrentControlSet\Control\TimeZoneInformation]
"RealTimeIsUniversal"=dword:00000001

Ir dukart spustelėkite ant to failo ir ta reikšmė bus importuota į registrą.
Windows XP ir Windows Vista SP1 gali naudoti UTC laiko standartą. Tačiau yra klaida grįžtant iš sustabdymo/užmigdymo, laikrodis grąžinamas į „localtime“. Šioms OS rekomenduojama naudoti „localtime“.
Jei Windows prašys atnaujinti laikrodį dėl vasaros laiko įvedimo/atšaukimo, leiskite. Laikrodis bus paliktas UTC standarte, bus pataisytas tik rodomas laikas.
Po šios reikšmės pakeitimo gali tekti pataisyti aparatinės įrangos ir sistemos laikrodžius.
Jei kilo problemų su laiko nuokrypiu, pabandykite iš naujo įdiegti „tzdata“ ir nustatyti savo laiko juostą:

# timedatectl set-timezone Europe/Vilnius

Logiška būtų Windows sistemoje išjungti laiko sinchronizavimą, kitu atveju bus sugadinti aparatinės įrangos laikrodžio parodymai.

Laiko zona

Norėdami sužinoti esamą laiko zoną įvykdykite:

$ timedatectl status

Norėdami pažiūrėti prieinamas laiko zonas įvykdykite:

$ timedatectl list-timezones

Norėdami pakeisti laiko zoną įvykdykite:

# timedatectl set-timezone Zone/SubZone

Pavyzdžiui:

# timedatectl set-timezone Europe/Vilnius

Bus sukurta /etc/localtime simbolinė nuoroda į „zoneinfo“ aplanke /usr/share/zoneinfo/. Jei sugalvosite nuorodą sukurti rankiniu būdu, turėkite omeny jog nuoroda turi būti reliatyvi, ne absoliuti taip kaip nurodyta archlinux(7).
Norėdami sužinoti daugiau peržiūrėkite man 1 timedatectl, man 5 localtime ir man 7 archlinux.

Laiko sinchronizavimas naudojant NTP

Parašysiu tik esmę. Naudoju NTP su numatytąja konfigūracija ir vargo nematau.
Paleisti kaip tarnybą
Paleisti NTP tarnybą galima su komanda:

# ntpd

Tačiau ji bus vykdoma kaip „root“ naudotojo procesas. Visada reiktų paleisti tarnybą nurodant naudotoją:

# ntpd -u ntp:ntp

Patikrinimas ar tarnyba tinkamai veikia
Pamatyti sukonfigūruotų serverių sąrašą galima su komanda:

$ ntpq -p

„Delay“, „offset“ ir „jitter“ stulpeliai turėtų būti ne nuliai.  Serveriai su kuriais „ntpd“ sinchronizuoja laiką pažymėti žvaigždute. Gali tekti palaukti kelias minutes kol „ntpd“ pasirinks ir sinchronizuos laiką su serveriu, pabandykite pažiūrėti po 17minučių (1024 sekundžių).

Be tarnybos

Sistemos laikrodis gali būti sinchronizuojamas ir be tarnybos. Tačiau toks variantas netiks kompiuteriams kurie be perkrovimo veikia kelias dienas ar ilgiau. Norėdami sinchronizuoti sistemos laikrodį nepaleidžiant ntpd fone, galite įvykdyti komandą:

# ntpd -q

Žymė „-q“ pasako jog ntpd tarnyba nustatytų laiką vieną kartą ir užsidarytų, o ne pereitų į foninį režimą. Jei operacija bus nesėkminga, jūsų laikrodis taip ir liks nesinchronizuotas.
Sistemos laikas nebus sinchronizuotas jei sistemos ir ntp serverio laikas skiriasi daugiau nei nustatyta riba. Tačiau galima panaudoti parinktį „-g“ ir nepaisyti tos ribos, pvz. jei laikas nustatomas pirmą kartą arba aparatinės įrangos laikrodis rodo nesąmones.

Automatinis paleidimas

Systemd tarnyba

„Ntpd“ galima paleisti kartu su kompiuteriu naudojant „systemd“.
Tarnybos paleidimas kartu su kompiuteriu:
„Ntp“ pakete yra failas ntpd.service. Įjunkite tarnybą su systemctl:

# systemctl enable ntpd

Taipogi tą patį galima padaryti su komanda:

# timedatectl set-ntp 1

Šaltinis: tai yra archwiki vertimas. Viskas kas čia parašyta, rašyta žvelgiant iš „archlinux“ perspektyvos.

by Algimantas Margevičius at 2014 m. March 5 d. 11:08

March 1 d.

Atviro kodo mokymo centras

išleistas 82-as žurnalo “Full Circle” numeris

“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.fcm82

Šį mėnesį skaitykite:

  • Komandos.
  • Kaip: Python, LibreOffice ir iOS įrenginių prijungimas.
  • Grafika: Blender ir Inkscape.
  • Apžvalga: NOD32 Anti-virus.
  • Kas tai: kriptovaliutos.
  • Dar: klausimai ir atsakymai, Linux laboratorijos, žaidimai ir kita.

Skaityti

by Sigitas Kalinas at 2014 m. March 1 d. 8:07

February 24 d.

Atviro kodo mokymo centras

Manjaro 0.8.9 išleista

Manjaro – tai draugiška naudotojui ArchLinux pagrindo distribucija. Šioje versijoje atnaujinti XFCE, KDE ir Openbox leidimai.

Kas naujo Manjaro 0.8.9?

  • XFCE leidime pridėta daugiau XFCE 4.11 paketų, atnaujinančių ir optimizuojančių darbastalį.
  • Whisker meniu gali perjungti naudotojus su ekranų tvarkykle MDM.
  • Galima rinktis iš dviejų XFCE leidimų – Premium (su daugiau programų ir galimybių) ir Minimum (tik su pagrindiniais paketais, telpa į CD).
  • KDE leidimas buvo kuriamas Windows naudotojams, norintiems pakeisti operacinę sistemą. Atnaujinta aplinka panaši į Manjaro XFCE leidimą.
  • Pridėta KDE Connect leidžia dalintis failais ir valdyti darbastalį telefonu.
  • Naujas diegimo įrankis Turbulence leidžia lengviau prisitaikyti ir individualizuoti KDE darbastalį.
  • Atnaujintas Openbox leidimas. Turbulence leidžia keisti darbastalio foną, skydelio vietą, įdiegti ar pašalinti papildomus paketus.
  • Atnaujintas diegimo vedlys Thus palaiko LUKS, LVM ir UEFI. Pagerintas failų sistemos aptikimas ir valdymas.
  • Pamac 0.9.7 leidžia įjungti ar išjungti AUR palaikymą, pamatyti diegimų istoriją, Taip pat galima lengvai kurti AUR paketus.
  • Atnaujinta Manjaro nustatymų tvarkyklė, pagerintas vaizdo tvarkyklių valdymas.

Plačiau skaitykite (taip pat čia rasite atsisiuntimo nuorodas)

by Sigitas Kalinas at 2014 m. February 24 d. 12:23

February 21 d.

Rimas Kudelis

Ieškau vertėjų „Mozillai“

Kaip žinia, pastaruosius apie septynerius metus aš faktiškai vienas lietuvinu „Mozillos“ programas ir svetaines. Jau kurį laiką šita veikla manęs nebedžiugina taip, kaip seniau – ima trūkti tiek laiko, tiek motyvacijos. Manau, jog šioje veikloje man artėja laikas „išeiti į pensiją“, todėl ieškausi pamainos arba bent jau talkininkų, su kuriais galėčiau vienaip ar kitaip pasidalinti darbą.

Kadangi kandidatai tikriausiai tuoj pradės plaukte plaukti (juokauju :D ), nusprendžiau surašyti, ko aš iš jų tikiuosi, t. y., kažką panašaus į reikalavimus:

  1. Kalbos. Būtina labai gerai mokėti lietuvių kalbą ir gebėti gerai suvokti, kas konkrečiame kontekste parašyta angliškai. Nesinori, kad „Firefox“ ir kitose programose pradėtų stipriai daugėti pranešimų su prasminėmis ar rašybos klaidomis arba gremėzdiškomis ir nenatūraliomis lietuvio akiai ir ausiai sakinių konstrukcijomis (nesakau, kad jų nėra). Be to, nesinorėtų, kad kandidatui visuomet atrodytų, jog pats geriausias lietuviškas žodis – tai angliškas žodis su lietuviška galūne. Mūsų kalba turbūt ir taip išnyks, bet nenorėčiau, kad „Mozillos“ programų vertimai prie to aktyviai prisidėtų.
  2. Motyvacija. Reikia turėti pakankamai laisvo laiko ir – svarbiausia – noro užsiimti lokalizavimu bent kiek ilgesnį laiko tarpą. Naujos „Mozillos“ programų versijos išleidžiamos maždaug kas pusantro mėnesio, kiekvienoje jų būna naujų eilučių. Žinoma, niekas jūsų nemedžios su kirviu, jeigu po mėnesio dingsite, bet įvertinkite, jog tokiu atveju tiek aš, tiek jūs liktume veltui sugaišę nemažai laiko. Norėčiau to išvengti, todėl jeigu neturite ketinimų šia veikla užsiimti ilgiau, bent jau mane apie tai įspėkite.
  3. Smalsumas. Būna, kad programose pasitaiko dviprasmiškų eilučių, kurios, priklausomai nuo konteksto, gali būti verčiamos skirtingai. Norėtųsi, kad jas versdamas, kandidatas pasistengtų išsiaiškinti kontekstą (parsisiųsdamas ir paleisdamas verčiamą programą ar paieškodamas daugiau informacijos apie verčiamą eilutę – parodyčiau, kaip tai daroma). Nenorėčiau, kad reikšmė būtų pasirenkama atsitiktinai ir išverčiama, visiškai neįsigilinant į gautą rezultatą. :) Būtų puiku, jei savo verčiamą programą jos vertėjas nuolat naudotų pats, o idealiu atveju jis, padaręs vertimą, dar ir patikrintų, kaip jo vertimas atrodo „naktinėje“ („Nightly“) verčiamos programos laidoje.

Nėra būtina, bet labai praverstų:

  1. Viskas, kas paminėta aukščiau. Beviltiškoje situacijoje palaiminčiau ir didžiausią beraštį. :D
  2. Būtų smagu, jeigu kandidatui atrodytų daugiau – mažiau priimtinas esamas „Mozillos“ programų vertimas. Nelabai norėčiau matyti masinius drastiškus pakeitimus (pavyzdžiui, masinį žodžio „Failas“ keitimą sinonimu „Byla“ ar „Rinkmena“ ar pan.), arba bent jau norėčiau, kad tokie pakeitimai būtų aptarti ir dėl jų pasiektas susitarimas.
  3. Sugebėjimas dirbti su failų versijavimo priemonėmis („Git“, „Mercurial“, „Subversion“ ar kitomis) arba noras išmokti su jomis dirbti.
  4. Šioks toks „techniškumas“. „Mozillos“ programos lokalizuojamos, verčiant grynojo teksto failus. Šie failai turi tam tikrą sintaksę, kurios reikia paisyti (nieko sudėtingo, bet kelios taisyklės, kurių reikia laikytis, vis tiek yra).
  5. Pasikartosiu – viskas, kas paminėta aukščiau. Kadangi jau ne pirmą dieną dairausi pagalbos, nesitikiu, jog staiga atsiras idealus kandidatas, o jei ir atsirastų, tai tikriausiai jis tik man vienam atrodytų idealus, o kitiems – nevisai (arba atvirkščiai). Todėl jeigu norite prisidėti prie gero darbo, bet manote, jog mano reikalavimai per dideli, vis tiek susisiekite – tikriausiai viskas nėra taip blogai ir taip sunku, kaip galbūt pasirodė iš pirmo žvilgsnio.

Ką galėtumėte lokalizuoti (versti)? Ogi viską. „Mozilloje“ yra daugybė projektų, kuriuos būtų naudinga išversti ar kurių reikia palaikyti jau esamus vertimus – pradedant mums visiems žinomomis programomis, baigiant įvairiomis svetainėmis ir tinklalapiais. Žinoma, ne visi vertimai vienodai svarbūs, bet esu tikras, kad kartu rastume tai, kas labiausiai tiktų konkrečiai situacijai (t. y., konkrečiam savanoriui).

Kas jums iš to? Nieko nežadėdamas, pasakysiu, kad per tuos septynerius metus „Mozilla“ mane kaip lokalizuotoją du kartus skraidino į Vistlerį (jei ką, jis Kanadoje ir jame prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko), du kartus į Briuselį ir kartą į Varšuvą. Esu įsitikinęs, jog aktyvesnius bendruomenės narius (pavyzdžiui, nesikuklinančius renginiui paruošti pranešimą kokia nors tema) skraidina dar dažniau. Visų kelionių metu gyvenau toli gražu ne žemos klasės viešbučiuose (žvaigždučių kiekio neįsidėmėjau, bet manau jų pakankamai). Tose kelionėse (o taip pat bendraudamas elektroniniais būdais) susipažinau su daugybe įdomių ir įkvepiančių žmonių, kai kuriuos jų turbūt net galėčiau vadinti draugais, ar bent jau gerais pažįstamais. Jau turbūt keletą metų nesu pirkęs vasarinių „maikučių“, nes parsivežu jų iš renginių, o kartais gaunu ir paštu. Praeitų metų gale paštu gavau mobilųjį telefoną (aišku, jo specifikacijos toli gražu nesiekia dabartinių flagmanų, bet vis tiek!). O ką jau ir kalbėti apie įvairiausius lipdukus ir panašius smulkius suvenyrus…

Jeigu susidomėjote šituo mano pasiūlymu, kviečiu tiesiog susisiekti vienu iš būdų, nurodytų kontaktuose, arba parašyti adresu prisijunk@mozilla.lt. Ir jeigu per protingą terminą nesulauksite atsakymo, tai parašykite dar kartą (galbūt kitu adresu), nes, na, juk žinote, kaip su tais elektroniniais laiškais būna – kartais jie tiesiog pasimeta… :)

Ir dar – jeigu prie „Mozillos“ veiklos prisidėti norite, bet ne lokalizavimu, skaitykite čia!

by Rimas at 2014 m. February 21 d. 21:52

February 16 d.

Atviro kodo mokymo centras

Dropbox linux’e

Apie Dropbox

Dropbox – nemokama tarnyba kuri suteikia galimybę be jokio vargo įkelti ir dalintis nuotraukomis, dokumentais ir vaizdo įrašais su visu pasauliu. Dropbox 2007-ais įkūrė Drew Houston ir Arash Ferdowsi, du MIT studentai kuriems pabodo dalintis failais el. paštu.

Šiandien, daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje visada turi reikalingus failus po ranka ir gali jais be jokio vargo pasidalinti su kitais.

Nerašysiu kodėl „dropbox“, o ne kita dalinimosi tarnyba; nerašysiu kodėl išvis kažkam gali prireikt tokio dalyko, ne tame esmė:)  Viskas ką parašysiu bus iš „archlinux“ perspektyvos, skirtingose distributyvuose gali kažkas skirtis.

Esmė: jei reikia dalintis failais tarp skirtingų įrenginių, pvz. tarp namų PC(pvz. linux), darbo kompiuterio(pvz. windows) ir telefono(pvz. android) tai dropbox būtent tai ko reikia. Viena vieta internete kur tiek prisijungus, tiek neprisijungus galima pasiekti reikalingus failus. Nebūtina siųsti el. paštu.

 

Diegimas

Dropbox yra AUR’e. Paimam ir įdiegiam. Ir viskas, paleidžiam „dropboxd“:) Atsidarys dropbox vedlys, ten viską nustatom ir viskas. Failai bus sinchronizuojami tarp jūsų dropbox paskyros ir kompiuterio aplanko(~/Dropbox) . Sinchronizuojama su serveriu Lietuvoje, mano atveju tai yra didelis skirtumas ar serveris Lietuvoje ar užsienyje. Dropbox automatiškai pasileis kartu su kompiuteriu.

Integracija

Komandinei eilutei, „nautilus“, „nemo“, „thunar“ ir „kde“ tai AUR’e yra integravimo paketai. Deja skirto Pcmanfm nėra:)

Post Install

Paspaudus ant dropbox piktogramos, atsidaro „nautilus“. Aš nenaudoju jo, ten matyt noriu „pcmanfm“.

sudo mv /usr/bin/nautilus /usr/bin/nautilus_back
sudo ln /usr/bin/pcmanfm /usr/bin/nautilus

Epilogas

Iš esmės tai nieko neparašiau, viską galim buvo parašyt vienu sakiniu „dropbox veikia ir ant linux“. Betkokiu atveju man honorarą moka už straipsnių skaičių, o ne jų turinį:D

Išsamiau apie DropBox https://wiki.archlinux.org/index.php/Dropbox

by Algimantas Margevičius at 2014 m. February 16 d. 9:01

February 1 d.

Atviro kodo mokymo centras

išleistas 81-as žurnalo “Full Circle” numeris

“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.fcm81.jpg

Šį mėnesį skaitykite:

  • Komandos.
  • Kaip: Python, LibreOffice ir saugumo pagerinimas su Lynis.
  • Grafika: JPG>PDF, Inkscape.
  • Apžvalga: LXLE Linux.
  • Knyga: Super Scratch (naujas leidimas).
  • Saugumo klausimai.
  • Dar: Linux laboratorijos, mano istorija, žaidimai ir daug kitų pasiskaitymų.

Skaityti

 

by Sigitas Kalinas at 2014 m. February 1 d. 9:48

January 31 d.

Atviro kodo mokymo centras

LibreOffice 4.2 išleista su naujomis piktogramomis ir GNOME 3 meniu palaikymu

The Document Foundation išleido raštinės paketą LibreOffice 4.2, kuriame rasime daug pagerinimų, kaip geresnis Microsoft OOXML palaikymas, naujos vienspalvės piktogramos (pagal nutylėjimą neįjungtos), GNOME 3 programų meniu palaikymas ir kt.

 

Pagrindinės naujovės trumpai:

  • Pagerintas Microsoft OOXML (ypač DOCX) ir RTF palaikymas.
  • Pridėtas naujas AbiWord dokumentų importavimo filtras.
  • Pagerinti kiti importavimo ir eksportavimo filtrai.
  • Naujas skaičiuoklės (Calc) varikliukas – masiniai lygiagretūs formulių langelių skaičiavimai naudojant GPU per OpenCL dabar įmanomi dėl naujo formulių interpretatoriaus.
  • Pagerinta Windows 7/8 integracija – atvertų dokumentų miniatūros dabar užduočių juostoje grupuojamos pagal programas ir neseniai atvertų dokumentų sąrašą. Taip pat yra kitų smulkių pagerinimų Windows aplinkoje.
  • Nustatymuose pridėtas naujas ekspertų konfigūravimo langas, skirtas patyrusiems naudotojams ir verslui.
  • Atnaujintas pradžios langas pritaikytas interneto kompiuteriams ir rodo naujausių ODF dokumentų peržiūrą.
  • Rašyklėje (Writer) – naujas numatytasis šablonas.
  • GNOME 3 programų meniu integracija.
  • MATE ir XFCE grafinių aplinkų palaikymas.
  • Naujos Sifr piktogramos.

 

Plačiau skaitykite čia.

Atsisiųsti LibreOffice 4.2

Ubuntu 13.10 naudotojams tereikia pridėti saugyklą ppa:libreoffice/ppa ir laukti atnaujinimo. Ubuntu 14.04 leidime LibreOffice 4.2 bus įdiegtas pagal nutylėjimą..

by Sigitas Kalinas at 2014 m. January 31 d. 11:48

January 7 d.

Atviro kodo mokymo centras

Ubuntu 13.04 palaikymas baigsis sausio 27 d.

Ubuntu 13.04 ir naujesnės ne LTS versijos palaikomos 9 mėnesius. Taigi, Ubuntu 13.04 palaikymas baigsis sausio 27 d.

Nuo sausio 27-osios Ubuntu 13.04 nebegaus jokių saugumo atnaujinimų, klaidų pataisymų ir paketų atnaujinimų.

Atnaujinkite Ubuntu iki 13.10 versijos per Ubuntu programinės įrangos atnaujinimą. Kita, Ubuntu 14.04 LTS, versija bus palaikoma 5 metus.

Šaltinis: OMG! Ubuntu!

by Sigitas Kalinas at 2014 m. January 7 d. 13:31

January 2 d.

Atviro kodo mokymo centras

Geriausios 2013-ųjų metų Linux distribucijos

Sveikinu sulaukus 2014-ųjų ir siūlau prisiminti geriausias praėjusių metų Linux distribucijas.

 

Kasdieniam naudojimui:

  • Ubuntu ir Kubuntu (didelis programų pasirinkimas, labai draugiškos naudotojui, galima lengvai keisti grafines aplinkas).
  • Linux Mint (geriausia naujiems Linux naudotojams, nes turi modernią ir patogią grafinę aplinką).
  • Debian (viena populiariausių distribucijų, kurios pagrindu kuriama daugybė kitų distribucijų).
  • ElementaryOS (Ubuntu 12.04 LTS pagrindo distribucija su sava grafine aplinka ir programomis, nėra raštinės paketo).
  • ZorinOS (Ubuntu pagrindo distribucija, naudojanti panašią į Windows grafinę aplinką ir programas).
  • SolydK (nauja Debian pagrindo lengvai atsinaujinanti distribucija su KDE aplinka).
  • Fedora (paprastas naudojimas, tačiau naujiems naudotojams jos rinktis nepatariu).
  • OpenSUSE (didelis programinės įrangos ir grafinių aplinkų pasirinkimas).
  • PCLinuxOS (patogi aplinka, itin lengvas distribucijos versijų atnaujinimas per Synaptic, tačiau pasitaiko senų programų versijų).
  • Manjaro (nauja ArchLinux pagrindo distribucija, labai lengva naudotis, greita, tačiau dar neišdirbta).

Senesniems kompiuteriams (mažai resursų naudojančios distribucijos):

  • Bodhi Linux (viena geriausių Ubuntu pagrindo distribucijų, mažai pagal nutylėjimą įdiegtų programų, naudoja Synaptic).
  • SolydX (nauja Debian pagrindo lengvai atsinaujinanti distribucija su XFCE aplinka).
  • Puppy Linux (viena mėgstamiausių lengvųjų distribucijų, naudoja itin mažai resursų).
  • Linux Lite (Ubuntu pagrindo distribucija su XFCE aplinka, buvo išrinkta geriausia 2012-ųjų distribucija).
  • Lubuntu (Ubuntu su LXDE aplinka, pagal nutylėjimą įdiegta AbiWord, Mplayer, Synaptic ir kt).
  • Tiny Core Linux (mažiausiai vietos užimanti distribucija).
  • CrunchBang Linux (Debian pagrindo distribucija, naudojanti OpenBox  grafinę aplinką).
  • Porteus (Slackware Linux pagrindo distribucija, kurios nebūtina įdiegti).
  • Manjaro (mažai resursų naudojanti, lengvai atsinaujinti ir lengvai naudojama distribucija).

Specifiniems poreikiams:

  • Kali Linux (Debian pagrindo distribucija darbui su tinklais).
  • Jolicloud (mažai resursų naudojanti distribucija, skirta internetiniams kompiuteriams).

Tai tiek mano išrinktų geriausių 2013-ųjų distribucijų. Linkiu, kad 2014-aisiais džiaugtumėtės savo distribucija ir atrastumėte daug gerų naujų dalykų!

 

LinuxWikipedia: Linux (or) is a Unix-like and POSIX-compliant computer operating system assembled under the model of free and open source software development and distribution.

by Sigitas Kalinas at 2014 m. January 2 d. 11:16

December 30 d.

Remigijus Jarmalavičius

Mano Raspberry Pi - jau metai!

Raspberry PI kompiuterį, B versijos, gavau prieš metus laiko (2013 metais, sausį). Tai buvo labai puiki, mano įmonės, kurioje dirbu, dovana. Tiesa, tada nuspręsti kam jį panaudosiu buvo ypatingai sunku. Nors, aišku, internete tai tikrai pilna straipsnių apie panaudojimą. Ir kai kiti kolegos gavo šią dovaną, tai girdėjau pačius populiariausius panaudojimus: daryti NAS serverį failams talpinti, senų žaidimų konsolę arba media centrą. Žodžiu, nieko originalaus.

Bet aš išbandžiau ir tai! Taigi, mąstote pirkti bet pirmiau norite gauti šiek tiek atsiliepimo ir apžvalgos? Skaitom!

Raspberry Pi - kreditinės kortelės dydžio stebuklas!

1. Populiariausi projektai

Pasidaryti NAS serverį nėra sunku. Tiesa, mane tai žudo kariavimas su Samba, bet iš esmės, tai per kelias valandas prijungus kokią talpyklą (HDD išorinį) galėsite failais keistis ne tik vidiniame, bet ir išoriniame tinkle. Išoriniam tinklui labai puikiai veikia OwnCloud programa.

Media centras vienas populiariausių projektų internete. Aš buvau nustebintas labai paprastu įdiegimu. Media centro programinei įrangai naudojau XMBC. Tiesa užtruko kelias valandas, juk tai Raspberry Pi! Dar labiau buvau nustebintas, kai jis neužlūžo žiūrint beveik 8GB filmą ant didelio ekrano. HD kokybė tikrai puiki, persukti filmą ar atsukti/pakeisti - tikrai nesudaro jokių problemų. Plius, dar įsirašius programą telefone, labai lengvai galima buvo media centrą valdyti tiesiog telefone.

Tiesa, norint turėti Media centrą teks įsigyti keletą daiktų, o tai - papildomos lėšos. Savaime suprantama, kad reikalingas monitorius, HDMI kabelis, kolonėlės ir LAN laidas arba WiFi adapteris. Jeigu tokią įrangą reikia įsigyti, tai jau nemažai išlaidų. Bet, manau, kad tai mano sekantis pirkinys. Turiu omeny, kad planuoju įsigyti dar vieną Raspberry PI būtent šiam tikslui.

2. GPIO

PI turi dar tokius antgalius su kuriais gali daryti elektronines magijas. Pavyzdžiui kokius valdiklius. Tiesa, susipirkti visokius lituoklius, laidus, rezistorius, kondensatorius ir visa kita, tai kainavo. Bet šiaip, smagu, kad gali valdyti elektros energiją, žiūrėti rezultatus ir taip domėtis elektronika. Tikrai daug apie tai sužinojau Raspberry PI dėka.

Perspėsiu, kad tie kas užsiima elektronika ir bando GPIO, tai persiskaitykit kurių išeinančių jungčių geriau nesuliesti, kad PI nesudegtų. Google apie tai tikrai daug aprašyta. Gaila žmonių, kurie tą patyrė.

3. Kam aš dabar naudoju Raspberry PI?

Taigi, praėjus metams, mano Raspberry labiau tapo barbe-devindarbe.

Pirmiausiai, tai Raspberry Pi filmuoja butą motion programos dėka. Ji vaizdą saugo tada, kai kažkas pradeda judėti. Paprasta USB kamera prijungta prie Raspberry PI. Vaizdą realiu laiku galiu visada pažiūrėti per internetą (pvz. telefone surinkus tam tikrą URL adresą). Nors galima daryti video archyvus, bet aš pasidariau, kad įrašinėtų į diską tik tai, kas juda. Veikia puikiai tikrai. O vaizdų kokybė, savaime aišku, priklauso nuo kameros. Tiesa, senos kameros su 1.3 man neveikė niekaip. Tik naujoviškesnės.

NAS serveris - antras panaudojimo būdas. Pasinaudojus btsync aš turiu nemokamą ir neribotą Dropbox'ą. Labai smagu, kad tokia programinė įranga buvo sukurta. Ji veikia pasakiškai, ne kartą universitete išgelbėjo, kai namie pamiršdavau kokius darbus kuriuos turėjau nunešti pristatyti.

Cron'as - tai tokia programa, kuri reguliariai gali paleisti tam tikras komandas. Pavyzdžiui padaro atsargines kopijas serveriams, parašo laiškus kur kam reikia, aplanko svetaines kur būtina atidaryti kasdien, kad gauti taškų ir pan.

4. Verdiktas

Eh, jau išsidaviau, kad planuoju dar vieną pirkti dėl namų kino centro. Bet vistiek pasakysiu, kad Raspberry Pi - tikrai apsimoka. Tiesa, jis lėtas IO funkcijoms, kartais tai net erzina. Tai bus aktualu, kai norėsite įsirašyti programas. Bet tai ne priežastis jo nepirkti.

Gal kas bandėsi kitokias alternatyvas ir parekomenduotų geriau?

2013 m. December 30 d. 15:45

December 27 d.

Atviro kodo mokymo centras

išleistas 80-as žurnalo “Full Circle” numeris

“Full Circle” – tai laisvas, nepriklausomas žurnalas, skirtas Ubuntu bendruomenei. Kiekvieną mėnesį šiame žurnale jūs galite perskaityti daug naudingų straipsnių ir skaitytojų pateiktų pasakojimų.

Šį mėnesį skaitykite:

  • Komandos.
  • Kaip: Python, LibreOffice ir VLM naudojimas.
  • Grafika: JPG>PDF ir Inkscape.
  • Apžvalga: USB mikroskopas.
  • Dar: klausimai ir atsakymai, Linux laboratorijos, RSS skaityklės, mano istorija ir daug kitų pasiskaitymų.

Skaityti

by Sigitas Kalinas at 2013 m. December 27 d. 13:23

December 19 d.

Atviro kodo mokymo centras

KDE 4.12 išleista

<style type="text/css"></style>

KDE bendruomenė išleido grafinę aplinką KDE 4.12 su naujomis funkcijomis ir pataisymais.

Pagrindinės naujovės trumpai:

  • Kate supaprastinta Python įskiepių integracija ir pridėtas dalinis Vim-macro palaikymas, taip pat atnaujinti žaidimai ir švietimo programos. Šios ir kitos smulkesnės naujovės matomos Kdevelop ir kitose Kate technologiją naudojančiose programose.
  • KwebKit pridėta galimybė automatiškai keisti lango dydį, kad atitiktų darbastalio raišką.
  • Privatumo apsauga KGpg rodo daugiau informacijos naudotojams, o įrankis slaptažodžių saugojimui KwalletManager dabar slaptažodžius gali laikyti GPG forma.
  • KMail palaiko AdBlock (kai įjungtas HTML5), taip pat pagerintas sukčių aptikimo palaikymas išskleidžiant sutrumpintus adresus.
  • Atnaujinti KDE žaidimai. Dalis žaidimų perkelta į QML ir Qt Quick.

 

Plačiau skaitykite KDE.org

by Sigitas Kalinas at 2013 m. December 19 d. 11:14

December 18 d.

Atviro kodo mokymo centras

Fedora 20 išleista

Fedora 20 išleista su GNOME 3.10 ir kitais įdomiais pakeitimais.

 

Fedora 20 naujovės trumpai:

  • GNOME 3.10.
  • Nauja programų diegimo programa GNOME Software pakeitė seną gnome-packagekit.
  • Naujas įrankis greitam programų naršymui ir diegimui.
  • Cinnamon 2.0 ir E17 aplinkas galima įdiegti iš oficialių saugyklų.
  • Eksperimentinis SSD palaikymas.
  • Pagerinta tinklo tvarkyklė. Dabar naudotojai gali tvarkyti tinklų prisijungimus komandinėje eilutėje.
  • Fedora 20 migravo į BlueZ 5.
  • Kita.

 

Atsisiųsti Fedora 20

Skaitykite plačiau WebUpd8

by Sigitas Kalinas at 2013 m. December 18 d. 14:09

December 14 d.

Atviro kodo mokymo centras

Galima jau atsisiųsti SteamOS Beta

<style type="text/css"></style>

Išleista pirmoji SteamOS Beta versija. Planuojama Steam žaidimų kompiuterį su Linux pagrindu kuriama SteamOS pristatyti sausio 6-ąją parodoje CES.Šis SteamOS leidimas nėra skirtas kasdieniam naudojimui. Valve pataria atsargiai naudotis šiuo SteamOS leidimu.

Nors buvo manoma, kad SteamOS bus kuriama Ubuntu pagrindu, dėl iškilusių sunkumų operacinė sistema turėtų būti kuriama Debian 7.1 Wheezy pagrindu.

SteamOS taip pat turi darbastalio režimą, skirtą tiems, kuriems svarbu ne vien žaidimai.

Oficialūs sistemos reikalavimai:

  • 64 bitų procesorius.
  • 4 GB ar daugiau atminties.
  • 500 GB kietasis diskas.
  • NVIDIA vaizdo plokštė (greitai bus palaikomos AMD ir Intel).
  • UEFI.

Du SteamOS diegimo būdai: SteamOS System Restore USB stick (diegimas iš USB atmintuko) ir Debian diegimas (rankinis būdas). Abiem būdais iš naudojamo įrenginio bus viskas pašalinta (naudokitės atsargiai!).

Plačiau skaitykite OMG! Ubuntu!

 
Video:
<iframe allowfullscreen="allowfullscreen" frameborder="0" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/TheTQsdf460" width="560"></iframe>

by Sigitas Kalinas at 2013 m. December 14 d. 12:15

December 12 d.

Mantas Malcius

WordPress 3.8 sulietuvinimas

WordPress versijos pasipylė kaip grybai po lietaus. Tiesa, reikia pastebėti, kad WordPress 3.8 išleista stebėtinai laiku ir pagal planą. Gal dėl to, kad patobulinimai buvo pradėti kurti dar nuo WordPress 3.6 išleidimo. Jei WP 3.7 pokyčių plika akimi nesimatė, tai naujoji WP 3.8 jūsų akis gerokai nustebins.

Paremti vertėją per PayPal

Kas naujo WordPress 3.8 versijoje:

  • Gerokai atnaujinta administravimo sąsajos išvaizda. Galima pasirinkti iš kelių spalvų derinių.
  • Tuo pačiu administravimo sąsaja pritaikyta įvairiems ekranų dydžiams, kad būtų patogi naudoti ir mobiliuosiuose įrenginiuose.
  • Atnaujintas pagrindinis administravimo sąsajos puslapis.
  • Vizualūs pokyčiai jūsų laukia ir išvaizdos temų pasirinkimo puslapyje.
  • Be to, patobulintas valdiklių tvarkymas. Nebereiks vargti tempiant jų per visą ekraną.
  • Pasirodė ir jau anksčiau planuota TwentyFourteen tema.
  • Kiti atnaujinimai >>

Sulietuvinimo atnaujinimų skyrelis šįkart irgi atrodo kukliai, bet kaip visada pareikalavo ne vienos valandos:

  • WordPress: Pritaikytas 3.8.* versijai
  • TwentyFourteen: Įtrauktas 1.0 vertimas
  • bbPress: Pritaikytas 2.5.1 versijai

Gauta padėkų:

  • Kristina: 10€
  • Marius: 10€

by Mantas at 2013 m. December 12 d. 22:29

November 30 d.

Dalius Dobravolskas

Javascript/canvas žaidimų tutorial'as

http://www.crunchzilla.com/game-maven - tikrai neblogas tutorial'as kaip rašyti canvas žaidimus. Vienintelis trūkumas, kad naudojama setTimeout/setInterval vietoje requestAnimationFrame (https://hacks.mozilla.org/2011/08/animating-with-javascript-from-setinterval-to-requestanimationframe/).

by daliusd at 2013 m. November 30 d. 13:13

Node.js, express ir t.t.

Kurį laiką žaidžiu su node.js, o konkrečiai su express.js ir turiu pasakyti, kad visai smagu. Šiaip mano mėgstamiausia kalba yra python'as, o javascript'as visada buvo kažkoks kalba-nesusipratimas su kuria galima pridaryti daug nesąmonių. Bet per pastaruosius porą metų išėjo taip, kad javascript'u parašiau tikrai daug kodo ir javascript'as dabar irgi yra mano mėgstama kalba. Python'as turi savų privalumų, javascript'as savų, taigi tikrai smagu mokėti abi šias kalbas (pvz.: viename projekte naudojau abi kalbas, javascript'as serveriui, python'ą su fantastišku requests moduliu testų rašymui).

Šiuo metu turiu porą node.js projektų. Vienas jų microbezilla. Čia galite pamatyti kaip atrodo veikiantis projektas http://microbezilla.sandbox.lt/. Neturiu idėjos kuo pavirs šis projektas, bet tiesiog norėjosi jį padaryti.

by daliusd at 2013 m. November 30 d. 10:14

November 23 d.

Remigijus Jarmalavičius

Muzikos failų tikrinimas

Jau esu rašęs straipsnį apie savo nekuklią muzikos galeriją. Tai štai dar vienas! Šį kartą bėda kitokia. Po praėjusio straipsnio jau turiu švarią galeriją - be jokių pasikartojančių dainų. Deja, ne visa muzika yra klausoma - dažnai tenka paspausti mygtuką „kita daina“.

Kad to nebūtų, nusprendžiau pasirašyti labai paprastą programėlę su bash, kuri paleistų visas dainas po vieną einamąjame kataloge. Dainų grojimo metu galėčiau nuspręsti dainos likimą: jeigu išklausau ją iki galo - vadinasi daina patinka ir šalinti jos nereikia. Priešingu atveju - keliauja į šiukšlių dėžę.

Nepasakosiu kaip ją pasirašyti, nes kiekvienas turintis šią bėdą ją spręstu kitaip. Štai mano variantas:

#!/bin/bash
SAVEIFS=$IFS
IFS=$(echo -en "\n\b")
for f in ./*
do
    if [ -f "$f" ]
    then
        mplayer -really-quiet "$f"
        if [ $? -eq 0 ]
        then
            echo "OK"
        else
            mv "$f" ~/Muzika/Trash/
            echo "Moved to ~/Muzika/Trash/$f"
        fi
    fi
done
IFS=$SAVEIFS

Jeigu nuspręsite pasinaudoti šia programėle tai verta išsiaiškinti ką ir kaip ji daro.

Pirmiausiai į akį kris $IFS kintamasis. Jeigu mėginsite tiesiog naudoti sintaksę for file in $(ls) tai susidursite su bėda, kad kiekvienas žodis bus traktuojamas kaip failas. Taip yra dėl šio magiško Internal File Separator kintamojo bash kalboje. Labai sunku paaiškinti šį kintamąjį (bent jau man), čia Jums padės šie atsakymai.

Kaip matote, muziką leidžiame per mplayer programą. Galima leisti per bet kurią, kuri tik pagrojus dainai grąžina teisingą rezultatą: 0 - kai daina pagrota, 1 - kai įvyko klaida ją grojant (pvz. klausytojas nutraukė grojimą). O aš mplayer myliu už tai, kad:

  • Galiu neišklausęs dainos paspausti ENTER klavišą - komandos rezultatas bus 0.
  • Galiu išklausyti visą dainą - komandas rezultatas bus 0.
  • Galiu nutraukti dainą paspaudęs CTRL+C - komandos rezultatas bus 1.

Pagal vėliau esančią sąlygą (išraiška $? reiškia buvusios komandos išeities rezultatą - 1 (vienetą) arba 0 (nulį)) galiu nuspręsti grojamo failo likimą. Kodėl netrinu failų? Nes kas būtų jeigu pašalinčiau jį netyčia?

Šio paprasto skriptuko pagalba perėjau per visą muziką ir pasišalinau ko nereikia. Tikiuosi kam nors tai bus naudinga.

2013 m. November 23 d. 22:45

October 25 d.

Mantas Malcius

WordPress 3.7 sulietuvinimas

Vos per du mėnesius WordPress kūrėjai iškepė naują WordPress 3.7 versiją. Šį kartą tai net sunku pavadinti nauja versija, nes didesnių pakeitimų nėra, jie bus WordPress 3.8 versijoje, kuri buvo kurta lygiagrečiai su WordPress 3.7, taigi darbai jau gerokai įsibėgėję. Gali būti, kad šiemet spėsime sulaukti ir dar vienos versijos.

Paremti vertėją per PayPal

Kas naujo WordPress 3.7 versijoje:

  • Saugumo atnaujinimai nuo šiol bus įdiegiami automatiškai
  • Sistema labiau stengsis parodyti, kad jūsų slaptažodis turi būti saugus
  • Automatiniai vertimų atnaujinimai. Reiks gal kada nors prisiruošti ir sukelti vertimus į repozitorijas, nes kol kas tuo pasinaudoti negalėsite.
  • Patobulinta paieškos funkcija, dabar rezultatus dėlios nebe pagal datą, o normaliai – pagal didžiausią atitikimą paieškos užklausai.
  • Kiti atnaujinimai >>

Sulietuvinimo atnaujinimų skyrelis šįkart irgi labai kuklus, jokių didesnių naujovių:

  • WordPress: Pritaikytas 3.7.* versijai
  • bbPress: Pritaikytas 2.4.1 versijai

Gauta padėkų:

  • Raimondas: 10 €
  • Linas: 1 €
  • Matas: 10 €
  • Gytenis: 10 €
  • Aleksandr: 1,65 €
  • Regvaldas: 5€
  • Saulius: 5 €
  • Kristina: 5 €
  • Daiva: 10 €

Ačiū už netikėtai gausią paramą. Maloniai nustebinote.

by Mantas at 2013 m. October 25 d. 7:29

September 16 d.

Remigijus Jarmalavičius

Pomodoro BASH skriptas

Kadangi dirbu prie rimtų internetinių projektų, už kuriuos vėliau net gaunu pinigus, svarbu labai rimtai sekti savo laiką. Toks laiko žurnalo turėjimas yra naudingas dėl kelių priežasčių:

  • Dažnai klientai moka už sugaištą laiką po atlikto darbo.
  • Galiu įvertinti ar mano laiko planavimas tikslus.
  • Pats žinau kiek praleidžiu laiko dirbdamas. Pavyzdžiui ar išdirbau savaitėje standartines 60 valandų.
  • Taip pat žinau kiek dirbu prie savo projektų, todėl galiu skaičiuoti savikainą.

Esu išnagrinėjęs daugybę tokių programų: Hamster, KTimeTracker, tomato.es ir pan. Pastarosios sistemos net rekordininkas esu. Nors išvardinta programinė įranga tikrai gera ir skųstis nėra ko, bet po ilgo laiko nusprendžiau persimesti prie labai primityvios sistemos. T.y. kad laiką sektų paprasta BASH programėlė, kuri savyje turėtų sleep 60 ir kas minutę išvestų į ekraną apie praėjusį laiką, o surinkus tam tikrą sumą, ją išsaugotų ataskaitos faile, kad nepasimestų.

1. Kas yra Pomodoro technika?

Tai tokia darbo metodika, kad yra susikoncentruojama tam tikro laiko tarpą į darbą ir daroma tik tai. Vėliau praėjus šiam laikui daroma mažytė pertrauka. Toks ciklas kartojamas kelis kartus, daroma ilgesnė pertrauka. Ir vėl viskas iš pradžių. Žinoma, toks apibūdinimas yra mano žodžiais (internete galima rasti geresnių ir tikslesnių).

Dažniausiai minint Pomodoro yra naudojami tokie laiko tarpai: 25 minutes susikoncentruojama į darbą, 5 minutės pertrauka. Toks ciklas daromas 4 kartus. Tuomet pertrauka 20-25 minutes. Ir vėl viskas iš pradžių.

Pati Pomodoro technika tikrai veikia man, veikia milijonams žmonių pasaulyje, išmėginkite ir Jūs!

2. Pomodoro programa

Skriptą rasite Github gist'e. Veikimas tikrai paprastas: rašote komandos vardą ir darbo aprašymą. Darbo aprašymui pats naudoju projekto pavadinimą, ar milestone (nežinau, kaip šis terminas lietuviškai) pavadinimą. Pavyzdžiui:

pomodoro "blog entry writing"

Taip pat matysite kiekvieną minutę progresą šios komandos, pavyzdžiui:

Working on blog entry writing

Today:

      1 blog entry writing

Progress:

        [XX                       ] 2/25

Pirma eilutė - priminimas prie ko dirbama. Antra dalis (rodoma „surinkus“ bent vieną Pomodoro) - šios dienos Pomodoro skaičiai prie kiekvienos užduoties (susumuoti). Ir paskutinės eilutės - dabartinės užduoties progresas.

Paleidus programą savo kompiuterio lango krašte pamatysite užrašą, kad Pomodoro darbo sesija sėkmingai pradėta (tekstas bus tik kelias sekundes). O pasibaigus sesijai, bus atspausdintas dar vienas pranešimas.

Na, jeigu sumąstysite šiuo pagalbininku pasinaudoti, tai tikrai sugebėsite pasikoreguoti laikus ir tekstus pagal save :)

Man visada smalsu ką kiti naudoja laiko sekimui. Šiuo metu pasaulyje programų yra sukurta tūkstančiai, pasiūla tikrai didelė. Be to, būtų keista išgirsti iš programuotojo sakant, kad jis neseka savo laiko :)

2013 m. September 16 d. 17:45

September 15 d.

Remigijus Jarmalavičius

Randame vienodus failus su BASH

Susidūriau visai neseniai su situacija, kai dideliame muzikos archyve buvo daugybė pasikartojančių dainų (failų). Juk erzina kartais, kai pasileidi savo didžiulę muzikos kolekciją ir dažnai pasikartoja tos pačios dainos kurias tenka persukti.

Todėl nusprendžiau tokius failus išrinkti (pirmiausiai), o vėliau ir pašalinti. Kai pamačiau savo komandos eilutės rezultatą nusprendžiau, kad derėtų juo pasidalinti ir su kitais. Bei, paaiškinti kas ką daro (galbūt tai kam nors bus naudinga besimokant BASH). Be to, tai gali būti naudinga ne tik kai turite didelę muzikos kolekciją, galbūt ir kitų failų kolekciją: išeities kodo, paveiksliukų, nuotraukų ir pan.

Kaip sakiau, nagrinėsime patį rezultatą - eilutę, kuri dar nieko netrina, kuri tik parodo vienodo turinio failus:

find -type f -exec md5sum '{}' ';' | sort | uniq --all-repeated=separate -w 33 | cut -c 35-

Pati komanda velniškai paprasta. Pirmiausiai randame visus failus (failus, bet ne katalogus) su find -type f. Tuomet su kiekvienu failo pavadinimu įvykdome md5sum <failo vardas> komandą, kuri išves eilutes tokiu formatu:

<md5 reikšmė 32 simbolių>  ./pilnas/kelias/iki/failo.vardo

Štai čia dar galime panaudoti keletą komandos find variacijų. Pavyzdžiui galime praleisti tuščius failus su find -not -empty arba galime ieškoti ne dabartiniame kataloge, o konkrečiame, pavyzdžiui: find Darbas/Klientai/Nelegali-Muzika/.

Turėdami šiuos duomenis galime juos išrikiuoti abėcėlės tvarka (komanda sort be jokių argumentų). Pasikartojančių failų (kurių turiniai vienodi ir nesvarbu kokioje disko ar katalogo vietoje jie yra) MD5 reikšmės bus vienodos, todėl išrikiavus sąrašą MD5 reikšmės atsidurs šalia. Pavyzdžiui jeigu gavome tokį sąrašą:

abcd12345  ./kelias/iki/rihannos-dainos.mp3
sadf33515  ./kelias/su/kita/daina.mp3
abcd12345  ./kelias/iki/kitos/rihannos-super-mega-mix-dainos.mp3

Tai po rikiavimo turėsime tokį:

abcd12345  ./kelias/iki/kitos/rihannos-super-mega-mix-dainos.mp3
abcd12345  ./kelias/iki/rihannos-dainos.mp3
sadf33515  ./kelias/su/kita/daina.mp3

Kai turime visą tokį sąrašą, jau galėsime surasti vienodus failus tiesiog peržiūrėjus tokį sąrašą. Bet juk tai laiko švaistymas, nes Jūsų sąraše gali pasitaikyti daug ne vienodų failų. Todėl su sekančia komanda pašalinsime iš sąrašo tokias MD5 reikšmes kurios faile nepasikartoja. Tą padarysime su komanda uniq --all-repeated=separate -w 33. Pirmas argumentas nustato, kad komanda atspausdintų tik pasikartojančias eilutes, antrasis argumentas nurodo, kad tikrinimą ar eilutės vienodos daryti tik su pirmais 32 simboliais (iki 33 simbolių). MD5 reikšmė yra visada 32 simbolių.

Dabar jau turėsime visą sąrašą TIK su pasikartojančiais failais. Jų MD5 reikšmėmis ir failo pavadinimais. Jeigu naudoti aukščiau parašytą sąrašą, tai gausime tik tai:

abcd12345  ./kelias/iki/kitos/rihannos-super-mega-mix-dainos.mp3
abcd12345  ./kelias/iki/rihannos-dainos.mp3

Toks sąrašas yra nepatogus, nes turime teksto kuris ne tik mums nieko nesako, bet ir „šiukšlina“ išvestį. Apkirpsime eilutes su komanda cut -c 35-. Tikriausiai smalsu kodėl skaičius 35 yra panaudotas? Prisiminkite mūsų išvesties formatą: 32 simboliai MD5 reikšmei, du tarpai ir toliau failo vardas.

Internete, tiesa, radau ne vieną būdą išspręsti šiai problemai.

Na, o va šitame taške jau sužinojau apie jau egzistuojančią programą kuri daro viską ką aprašiau aukščiau: fdupes. Įdiegiam:

sudo apt-get install fdupes

Naudojam:

fdupes -r .

Pirmiausiai ieškos pagal dydį, vėliau pagal MD5 išraišką. Komanda tikrai greitai veikia (kadangi kitoks rūšiavimas vyksta, tai greičiau nei mano aprašytas būdas).

Kadangi jau neproduktyviai išleidau laiką savo komandai, tikiuosi kam nors besimokančiam BASH tai pasirodys naudinga.

2013 m. September 15 d. 9:25

August 22 d.

Remigijus Jarmalavičius

Kokias programas naudoju (2013 m.)

Prieš du metus rašiau straipsnį kokias programas naudoju. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Dažnai kalbant su draugais arba susipažinus su naujais programuotojais (galbūt net ką tik „iškeptais“) daug kas manęs klausia kokius įrankius naudoju, kam, kodėl, kaip. Taigi, nusprendžiau dar kartą atnaujinti šį seną straipsnį ir pasidalinti kai kuriais patarimais.

Operacinė sistema

Tris metus naudojau Ubuntu, metus Kubuntu ir dabar jau geri metai prie tiesiog Debian (visų *buntu tėvinė operacinė sistema). Kodėl būtent ją? Ubuntu išmečiau, nes jie tais laikais pristatė Unity grafinę aplinką kuri nemokėjo dirbti su keliais monitoriais. Tai buvo kritinis dalykas man, kaip programuotojui, todėl teko rinktis kažką kito. Tik užuot perėjęs į kokį Gnome, perėjau į Kubuntu operacinę sistemą su KDE. Tikrai buvau patenkintas, ir šia sistema ilgai ir produktyviai naudojausi ir net geriau jautėsi man nei Gnome (daugiau galimybių, gražiau atrodė, daugiau funkcijų ir nustatymų, išdirbti įrankiai darbui su ja). Na, o Gnome pristatė labai puikią Gnome 3 išvaizdą, tačiau mano kompiuterio grafinė plokštė nepalaiko kai kurių WebGL funkcijų, tai jos darbiniame kompiuteryje įdiegti negalėjau.

Vėliau įsidarbinęs labai puikioje įmonėje buvau „paskatintas“ pakeisti grafinę aplinką iš KDE į Awesome. Tai daug produktyvesnė grafinė aplinka daug dirbančiam žmogui. Taigi, tuo metu nusprendžiau, kad čia Kubuntu jau nebereikia, reikia grįžti prie „nieko“ - Debian.

Programavimas

Aišku, didžiausią dalį laiko kurį prie kompiuterio praleidžiu tai programuodamas pačius nuostabiausius projektus pasaulyje! Taigi, programavimo įrankių patirtį tikrai turiu.

Programuoju su VIM ir ne kitaip. Nenaudoju ir nenaudosiu greičiausiai nieko (iš redaktorių) daugiau. Tai labai greita, super lanksti ir programuojama IDE. Turi tikrai viską: spalvinimą kodo, daugybę daugybę daugybę galimybių, visur palaikoma, visur paleidžiama.

Pirmasis mano terminalas buvo gnome-terminal. Skundžiausi, kad jis yra labai lėtas ir praktiškai jo negalima naudotis. Bet kiek bebandžiau kitų, greitesnių terminalų, visgi savo išvaizda ir paprastumu šis buvo patogiausias. Ir dabar jo lėtumo problema kaip ir išspręsta, tai neturiu kuom skųstis.

Screen programos jau nebenaudoju. Naudoju tmux, kuris yra daug pranašesnis už savo „tėvą“ screen. Daugiau galimybių, paprasčiau naudotis, daugiau funkcijų. Be konfigūracijų screen’u praktiškai neišeina naudotis, o tmux jau veiktų ir atrodytų gerai out of the box, kaip sakant... Tiesa, screen nutolusiuose serveriuose jau būna, o tmux reikia įdiegti. čia galbūt vienintelis jo minusas.

Dreampie nebenaudoju. Jeigu reikia parašyti kažkokį kodą, darau tiesiog konsolėje arba produkcinėje svetainėje (joke :D). Mėgstu sudėtingesnių algoritmų prototipus pasidaryti tiesiog python komandoje.

Skirtumams tarp failų pamatyti naudoju meld. Tai pats paprasčiausias įrankis ir savo išvaizda pats gražiausias iš visų savo konkurentų (kdiff3, vimdiff, daugiau nežinau).

Gimp grafikos programos nenaudoju. Vietoje to naudoju tam „skirtą“ programinę įrangą visiškai kitoje operacinėje sistemoje ;)))

Dabar priešingai nei seniau, projektus planuojuosi tiesiog popieriaus lape. Tai greita ir patogu. Tokia programinė įranga kaip DIA tik lėtina procesą. Nors ją ilgai naudojau, metus tai tikrai.

Nebenaudoju Hamster. Nors tai superinė programa, bet dabar darbo laiką seku su paprasčiausiai savo sukurtu bash skriptu. Vėliau jį paskelbsiu.

Sqlbuddy deja nebetobulinama, adminer neturi dar kai kurių valdymo funkcijų, tai grįžau prie seno PhpMyAdmin. Nors daug daugiau naudoju tiesiog mysql, bet PhpMyAdmin kartas tikrai praverčia, kai projektuose reikia aiškintis ir daug nagrinėti.

Finansams valdyti GnuCash pasirodė per didelė „pramoga“. Tai velniškai sudėtinga programinė įranga kuri asmeniniams finansams yra tiesiog per didelė. wxBanker irgi verta paminėjimo programa, ilgai ją naudojau iki perėjimo į Kubuntu. Kubuntu operacinėje sistemoje naudojau KMoney, tačiau vėlgi, ji sudėtinga, reikia tikrai pasiskaityti apie ją prieš bandant naudotis. Jau kuris mėnesis naudojuosi tiesiog komandinės eilutės įrankiu - clipf. Paprasta, neturi nieko ko nereikia: yra sąskaitos, grupės ir operacijos. Trys dalykai, nieko daugiau. Visa kita, jeigu reikia, galima pasidaryti pačiam.

Naudojau Thunderbird ir Evolution. Bet dažnai matau, kad VIM naudojantys žmonės naudoja mutt. Taigi, pabandęs, pamačiau koks tai kartu ir paprastas ir galingas dalykas. Praleidus kelias dienas jį konfigūruojant dabar turiu tikrai puikų pašto klientą.

Iš seniai naudojamų programų dar liko nepakeičiamas Parcellite. Jis laiko kopijuojamų tekstų istoriją. Tai ypač naudinga, kai kopijuojamą tekstą pamirštu išsaugoti kur nors, visada galiu net ir po kelių dienų grįžus jį atrasti iš Parcellite programos.

Naudojau Firefox ilgą laiką, bet vėliau pakeičiau į Chrome dėl greičio. Tiesa, dabar būtų labai sunku pasakyti kuri naršyklė veikia greičiau, bet vistiek. Naudoju Chrome kaip pagrindinę, o visas kitas kaip testavimo naršykles.

Nors biuro įrangą naudoju retai, tačiau užuot tai daręs OpenOffice programoje dabar tą darau tiesiog Google Drive. Taip įrašai išlieka saugūs (praradus galima atstatyti), yra dokumentų istorijos, yra galimybė pasiekti dokumentus telefone arba planšetėje.

Naudojau ilgą laiką Banshee programą muzikai klausyti, bet kažkuri jos versija man tiesiog nepasileisdavo. Taigi, pakeičiau ją į mpd programą, tačiau ši nuolat pridarydavo bėdų su garso nustatymais. Kartais paklausus muzikos per mpd programą negalėdavau žiūrėti Youtube įrašų (neturėdavau garso). Taigi, cmus programa pakeitė pastarąją ir dabar esu patenkintas.

Filmus pradėjau žiūrėti per mplayer programą. Tai labai mažai resursų reikalaujanti programa kurią labai paprasta valdyti nuotoliniu būdu. Deja, bet kažkaip VLC programos nuotoliniu būdu valdyti nepriverčiau.

Tai tiek. Kokias programas Jūs naudojate? Gal manote, kad kai kurios mano programos gali būti pakeistos kitomis, geresnėmis?

Pabaigai - mano darbastalis

2013 m. August 22 d. 13:05

August 2 d.

Mantas Malcius

WordPress 3.6 sulietuvinimas

WordPress vėl išleido naują versiją (ir berods trečią kartą įkėlė mane į pagalbininkų sąrašą), o jūs iš manęs tikriausiai vėl laukiate jos sulietuvinimo. Ir sulaukėte, nors laiko šis malonumas suvalgo gerokai per daug.

Paremti vertėją per PayPal WordPress ir jo komponentų sulietuvinimo projektas buvo ir bus vykdomas nesitikint iš to gauti pajamų. Visgi, jei vertinate šį darbą ir norite atsidėkoti, auką galite pervesti į PayPal arba SwedBank sąskaitą. 50% gautos paramos yra automatiškai pervedama į benamiams gyvūnams skirtą fondą, jame surinktas ir panaudotas lėšas galite peržiūrėti finansinėje ataskaitoje.

Kas naujo WordPress 3.6 versijoje:

  • Nauja tema Twenty Thirteen, palaikanti visus pagrindinius įrašų formatus. Man ji gerokai per spalvota, lieku prie Twenty Twelve.
  • Papildytas oEmbed sąrašas. Tai reiškia, kad iš dar daugiau tarnybų į savo įrašus galėsite įterpti tam tikrą turinį (audio, video, apklausas ir pan.) vien tik nukopijuodami jų nuorodą (URI).
  • Be to, pagaliau palaikomas audio ir video elementų įterpimas nukopijuojant jų nuorodą. Tinklaraštyje grotuvas atsiras automatiškai, daugiau jokių įskiepių.
  • Nemažai darbo įdėta ties įrašų formatais, jie turės savo specifinius nustatymus. Naujovės nespėta sutvarkyti, taigi ji nukelta į WP 3.7.
  • Patobulinta turinio versijų (angl. revisions) sistema, automatinis išsaugojimas, vieno įrašo ar puslapio redagavimas keliese.
  • Pakeista Meniu redagavimo sąsaja.
  • Pilnas atnaujinimų sąrašas WordPress 3.6 informaciniame puslapyje.

Sulietuvinimas šįkart jokių didesnių pokyčių neturi. Bet BuddyPress atsisakė savų forumų funkcijos ir perėjo prie bbPress, taigi pristatau pastarojo vertimą. Jis sulipdytas per pastarąją savaitę ir mažai testuotas, gali turėti esminių klaidų. Būtų labai šaunu, jei kas nepatingėtų peržiūrėti jo .po failo ir ištestuoti gyvai. Pats jo nenaudoju, taigi per daug nenarpliojau. Visas klaidas/pasiūlymus rašykite komentaruose arba atsiųskite el. paštu.

  • Vertimas pritaikytas WordPress 3.6.* versijai
  • Suvienodintas „Sticky“ vertimas: Prilipintas (kai kur buvo Prilipdytas).
  • Sąvoka „Vartotojo meniu“ sutrumpėjo iki „Meniu“ (kad neklaidintų nepatyrusių vartotojų)
  • Conditional Captcha: Pritaikytas 3.4.1 versijai (atsiunčiamas kartu su įskiepiu)
  • TwentyTen: Pritaikytas 1.6 versijai
  • TwentyEleven: Pritaikytas 1.6 versijai
  • TwentyTwelve: Pritaikytas 1.2 versijai
  • TwentyThirteen: Įtrauktas 1.0 vertimas
  • Buddypress: Pritaikytas 1.8 versijai
  • Buddypress: „Aktyvumas“ galutinai pakeistas žodžiais „Įvykis“ ir „Veiksmas“.
  • bbPress: Įtrauktas 2.3.2 vertimas. Mažai testuotas, dar gali turėti esminių klaidų.

Gauta PayPal padėkų nuo ankstesnės WP versijos sulietuvinimo iki dabar:

  • Artūras: 1€
  • Žygimantas: 5€
  • Laimonas: 5€
  • Edmundas: 2€

Po PayPal mokesčių liko 11.16€. Panaudojau juos tinklaraščio domenui pratęsti. Ačiū.

by Mantas at 2013 m. August 2 d. 8:50

July 18 d.

Blenderija

Naujas Blender 2.68

268_splashTradiciškai – daug malonių dalykėlių sukurta. Šį kartą kliuvo nemažai dėmesio ir modeliavimo įrankiams, taip pat fizikai (dūmams, ugniai), video sintezei. Taip pat, prie Cycles patobulinimų paminėtas iki 20% renderinimo greičio padidėjimas, kuo galima nesunkiai suabejoti. Reikės turint laiko patestuoti šią ir senesnes versija su ta pačia scena, ir pažiūrėti, kaip ten iš tikrųjų. Taip pat nuo praeitos versijos su Cycles jau veikia ir “strand” renderis, kitaip tariant – plaukai. Tai buvo vienas iš tų dalykėlių, kuriuo BI renderis vis dar lenkė Cycles. Jau nebe. Plaukų atvaizdavimas gerokai geresnis Cycles atveju, bet valdymas kiek sudėtingas. Tai bus tikiausiai pirmutinis dalykas, kurį išbandysiu. Gal net trumpą pamokėlę sukurti, jai kam įdomu..?

Visas 2.68 naujienų sąrašas. Gal kas nori lažintis kada išeis 2.68a? :)

by Ramūnas at 2013 m. July 18 d. 20:46

June 11 d.

Remigijus Jarmalavičius

Dažniausiai naudojamos komandos

Jau kelintą kartą manęs klausia kaip gauti dažniausiai naudojamų komandinėje eilutėje komandų sąrašą. Nors tokių skriptukų galima tikrai rasti daugybę internete ir nieko čia naujo, tačiau surasti tų komandų paaiškinimus būna sunku. Todėl šį straipsnį skiriu tiems, kas ne tik nori pažiūrėti populiariausių komandų sąrašą, bet ir suprasti kaip tai daroma.

Kaip minėjau, skriptų galite rasti internete daugybę. Laimei, kad dauguma jų bus panašios į šią, todėl supratus mano pavyzdinę eilutę - tikrai suprasite ir kitas. Taigi turime tokią komandinę eilutę kuri duoda rezultatą visų komandų pagal panaudojimų kiekį sąrašą. Norint atrinkti tik 10 populiariausių, užtektų prirašyti gale: | head -n 10.

history | awk '{print $2}' | awk 'BEGIN {FS="|"}{print $1}' | sort | uniq -c | sort -r -n

Gauname išvestį (pavyzdys):

26 ls -alh
20 cd Parsiuntimai
17 ssh localhost 'mysqldump'

Kaip jau akivaizdu, pirmiausiai gauname visą istoriją su komandomis komandos history dėka. Ši istorija yra pagal datą (paskutinis įrašas išvestas šios komandos rodo paskutinę vykdytą komandą). Tačiau visos šios komandos yra prefiksuotos numeriu. Šis numeris reiškia komandos panaudojimo numerį. 3 ls reikštų, kad komanda ls buvo trečia istorijoje (trečia komanda kurią rašėte). Tačiau mums numerių nereikia. Kadangi history nepateikia jokių pagalbinių argumentų, kurie leistų matyti tik komandų sąrašą, tai tokį komandų filtravimą padarysime patys su awk {print $2} komanda.

Taigi jau turėsime tokį sąrašą (pavyzdys):

cd Parsiuntimai
ls -alh
ls -alh
[..]

Komandos mūsų istorijoje gali būti sudėtinės. T.y. galime turėti komandą kuri susideda iš kitokių komandų, pavyzdžiui:

ssh localhost 'mysqldump' | mysql

Kaip matote, komanda pavykdo mysqldump komandą nutolusiame serveryje ir rezultatą perduoda į vietinę komandą mysql. Taigi, mūsų trečioji komanda awk 'BEGIN {FS="|"}{print $1}' leidžia atfiltruoti tokias sudėtines komandas ir palikti tik pirmąsias (jų „pradžias“). Jeigu žiūrėti tik į pavyzdį, tai būtų prisijungimas prie nutolusio serverio ir mysqldump pavykdymas. Jeigu savo TOP'e norite matyti pilną komandą (su visomis sudėtinėmis logikomis), tai tiesiog pašalinkite šio filtravimo komandos dalį.

Vėliau atfiltruotą komandų sąrašą išrikiuojame pagal pavadinimą sort pagalba. Norėdami sužinoti kiek komanda kartų buvo minėta išrikiuotame pagal pavadinimą sąraše, pavykdome uniq -c komandą. Ji duos komandos pakartojimų skaičių ir komandos pavadinimą. Rezultatas kurį turėsime (pavyzdys):

17 ssh localhost 'mysqldump'
26 ls -alh
20 cd Parsisiuntimai

Kadangi toks sąrašas bus išrikiuotas pagal pavadinimą, bet ne pagal skaičių kiek kartų jis pasikartojo, tai jis mums jokios naudos neduos. Taigi, sąrašą galime dabar išrikiuoti komandos sort -rn pagalba. Argumentas -n nurodo, kad rikiuojama bus ne abėcėlės, bet skaičių tvarka. Kadangi mūsų visa išvestis prefiksuota skaičiais, tai komanda pagal tą skaičių išrikiuos visas eilutes. Rikiavimas bus atliktas didėjimo tvarka (viršuje bus rečiausiai pasikartojančios operacijos, o apačioje dažniausiai), o pridėjus argumentą -r šį sąrašą apversime aukštyn kojomis.

Mano dažniausiai naudojamos komandos

Galbūt žinote paprastesnį ir trumpesnį komandos užrašą? Jeigu taip, tai pasidalinkite su kitais!

2013 m. June 11 d. 4:45

May 16 d.

Donatas Glodenis

Dingo WordPress tinklaraščio įrašų rengyklės mygtukai? Štai kaip sutaisyt

Prieš keletą dienų pastebėjau, kad mano WordPress tinklaraštį atnaujinus į 3.5.1 versiją iš įrašų rengyklės (kai kas gal sako „teksto redaktoriaus“, angl. text editor) dingo mygtukai. taipogi nustojo veikti mygtukas „Įkelti failą“. Įrašus rašyti pasidarė labai sudėtinga. Naudoju paprasto teksto rengyklę, tad pamėginau įjungti vizualinę rengyklę – ta pati problema! Ilgokai truko, kol suradau problemos […]

by Donatas G. at 2013 m. May 16 d. 15:10

April 10 d.

Donatas Glodenis

Kaip skenuoti dokumentus Linux operacinėje sistemoje

Namie turime multifunkcinį Samsung įrenginį, kurį galima naudoti ir kopijavimui, ir skenavimui, ir spausdinimui. Tik su skenavimu bėda Vis gaunu velnių, kad „yra skeneris, o skenuoti neįmanoma“, – mat pagrindinė Linux skenavimui naudojama programa Xsane atrodo tikrai grėsmingai pirmą kartą ją atvėrusiam, ar nereguliariai skenuojančiam. Net ir man niuansai pasimiršta. Todėl nusprendžiau parašyti trumpą instrukciją, […]

by Donatas G. at 2013 m. April 10 d. 10:00

March 30 d.

Remigijus Jarmalavičius

Migravimas į Django 1.5 versiją

Visai neseniai buvo išleista Django 1.5.* versija. Man atnaujinimai naujesnės versijos patiko, tačiau praktikoje sukėlė daug nesklandumų bandant produktus atnaujinti iš senesnių versijų į šią. Todėl skubu pasidalinti populiariausių problemų sprendimo būdais ir apskritai papasakosiu apie tai ką galima rasti šioje versijoje.

Pati didžiausia naujiena tai Python 3 versijos palaikymas. Tiesa, kad jį pripažintų kaip stabilų dar reikės palaukti sekančios versijos (1.6.*). Bet įtariu tokiems mėgėjams viską mėginti iš anksčiau, kaip aš, nėra kliūtis ant produkcinio serverio leistis ir šią versiją su Python 3 ;)

Django 1.5 jau palaiko Python 3

Antra didžiausia ir džiugiausia naujiena yra tai, kad pagaliau atsirado galimybė User modelį keisti! Taip, galite arba papildyti seną egzistuojantį modelį be workarround’ų ar patch’inimo kaip esu matęs tą darant programuotojus, bet ir tiesiog naudoti savo modelį. Nuostabi žinia!

Didžiausias pasikeitimas šablonų programavime yra {% url %} tag’as. Dabar jo reikšmes reikės rašyti kabutėse. Aš jau seniai laukiau šio pakeitimo, nes šimtai Django projektų (aplikacijų) nesilaikė šio jau seniai užvesto standarto: kabutėse tekstai, nekintamos reikšmės, o be kabučių kintamieji. Pavyzdžiui {% url "atsijungimas" %} ir {% url entry.slug %}. Beje, toks principas jau seniai galioja beveik visiems tag’ams.

Pasileidau projektus ir iškart užmyniau ant populiarios savo problemos kai adresą iškart atvaizduoji be jokio view’so, o tik su HTML’u. Django kūrėjai atsisakė tokių populiarių „greitukų“ kaip direct_to_template ir vietoje jų skatina pereiti prie Class Based Views programavimo.

Vietoje direct_to_template teks rašyti:

TemplateView.as_view(template_name='kelias/iki/sablono.html')

Pasikeitė simplejson modulio naudojimas. Django jau nebenaudos savo versijos, taigi jau negalėsite pasiekti django.utils.simplejson, vietoje to JSON’o biblioteka teks pasirūpinti patiems. Laimei šią biblioteką pasieksite iš sisteminių bibliotekų, bet dėl versijų skirtumų dabar teks rūpintis patiems.

Gera žinia, kad pagaliau puslapiavimo validatorius tikrins ar atidarytas puslapis yra nurodytame rėžyje. Juokinga klaida (ar galima tai vadinti klaida?).

Anksčiau naudojote „cleanup” management komandą? Dabar jos nebeliko, pervadinkite į „clearsessions“. Apie visas management komandas galite paskaityti mano praėjusiame straipsnyje.

Taip pat teko pastebėti, kad sesijos duomenys neatnaujinami, jeigu Jūsų kode „ištiko“ sisteminė klaida.

Apie labai smulkius atnaujinimus galite paskaityti Django 1.5 release notes. Lauksime naujos Django 1.6 versijos kurioje bus stabilus Python 3 versijos palaikymas. Manau, kad šio atnaujinimo laukia daug ištikimų šio framework programuotojų.

2013 m. March 30 d. 16:45

February 15 d.

Remigijus Jarmalavičius

Atsarginių kopijų darymas su komanda - dd

Praėjo labai daug laiko po mano pastarojo straipsnio apie atsarginių kopijų darymą su tar komanda. Nors anksčiau būtent taip šias atsargines kopijas darydavau, dabar jas darau su kitu įrankiu.

Tiesa, kodėl buvau pasirinkęs tar įrankį? Pirmiausiai dėl naudojimo paprastumo. Taip pat dėl to, kad tar komanda yra bet kuriuose Linux'uose. Toks atsarginių kopijų darymas yra labai primityvus, todėl lenga išmokti ir naudotis.

Šiandien kalbėsiu apie kiek sudėtingesnį įrankį, tačiau su juo atsargines kopijas darausi ne tik savo kompiuterių ar serverių, bet dar ir įvairių įrenginių, kaip pavyzdžiui Ipod ar tiesiog USB atmintinių. Kalbu apie komandą kurią taip pat rasite savo Linux'uose - dd.

Komanda dd, priešingai nei tar kuria ne failų archyvą, o visą particijų lentelę sukiša į norima išvestį (dažniausiai failą). Pavyzdžiui jeigu su fdisk -l matome savo USB įrankį su jame esančiomis particijomis:

$ fdisk -l
Device Boot         Start         End      Blocks   Id  System
/dev/sde1              63     7887914     3943926    b  W95 FAT32

Tai tokios particijų lentelės atvaizdą galime išsaugoti lengvai į failą:

dd if=/dev/sde of=kopija.img

Čia turėčiau paminėti, kad yra skirtumas tarp užrašų /dev/sde1 ir /dev/sde. Jeigu jūs į vieną kopija.img norite sukišti kelias to įrenginio particijas, tai reikėtų saugoti visą medį. Tokiu atveju reikėtų rašyti tiesiog /dev/sde. Tačiau jeigu iš viso medžio reikia Jums tik vienos particijos, rašykite /dev/sde1. Įrenginio ID (mano atveju sde ir sde1) pas Jus gali skirtis, todėl atidžiai peržiūrėkite koks Jūsų ID prieš ką nors darant. Galbūt kuriant atsarginės kopijos atvaizdą tai nėra baisi klaida suklysti, bet suklysti atstatinėjant - siaubinga. Netgi gali baigtis labai svarbių dokumentų praradimu.

Nors pats tokias atsargines kopijas darausi jau gana seniai (bent metus tikrai), bet turiu paminėti keletą minusų.

Pirmiausiai dėl to, kad kopijuojama visa particija (ar visas medis), atvaizdo dydis tampa laibai didelis. Jeigu particija užima 10 GB, o joje yra failų 2 GB, tai sukurtas failas kopija.img svers vis tiek 10 GB. Kadangi į failą reikia įrašyti/perkopijuoti visus baitus, tai toks duomenų kiekis trunka pakankamai ilgai. Pvz viename iš kompiuterių Debian sistemą su 10 GB archyvuoja ~14 minučių (daug!), tiek pat laiko ir atstatinėja.

Kitas minusas - nelabai išeina daryti versijavimo. Tarkime laikyti laikyti kelių dienų atvaizdus dar nieko, bet ilgiau - užims laaaabai daug disko vietos. Taigi, komanda trunka lėtai ir jos išvestis dažnai užima labai daug. Tai kam tokias kopijas darytis?

Pirmiausiai darydamas Debian sistemos atsarginę kopiją esu 100% tikras, kad atstatęs gausiu 100% tokią sistemą, kurią turėjau šios kopijos darymo dieną. Tokias atsargines kopijas jau tikrai bent 15 kartų atstatinėjau įvairiems įrenginiams.

Labai praktišką panaudojimą atradau, kai viename iš draugo USB buvo įrašyta Suse, o man į USB reikėjo įrašyti Debian'ą ir po to atgal Suse. Toks rankinis kopijavimas (pvz. rsync pagalba) būtų velniškai ilgai trukęs, tai dd komandos pagalba per kelias minutes viską sutvarkiau. Pasidariau Suse atsarginę kopiją, pasidariau ko reikia ir atstačiau ją atgal.

O atstatyti prieš tai padarytą kopiją labai paprasta:

dd if=kopija.img of=/dev/sde

Čia vėlgi - prisiminkite ką rašiau apie skirtumą tarp /dev/sde ir /dev/sde1.

Tiesa, dd komanda turi labai daug argumentų ir panaudos atvejų. Būtinai paskaitykite apie tai man dd. Parašęs šį straipsnį supratau, kad ši komanda verta dar vieno, nes panaudos atvejų tikrai daug.

2013 m. February 15 d. 6:45