
Įžanga
Praleidžiame Linux Mint 11, apie kurį pavasary neturėjau laiko rašyti ir kuris nieko įdomaus ir naujo neatnešė, ir pereiname prie Linux Mint 12 Lisa, kuris naujovių turi daugiau negu reikia. Gal reiktų sakyti ne naujovių, o vieną esminę naujovę – naująją Gnome 3 vartotojo sąsają su visokiais Gnome Shell, kad ir ką tai reikštų. Dar mačiau, kad iki trečiosios versijos atnaujintas ir branduolys, bet man, kaip eiliniam vartotojui, tie skaičiukai mažai rūpi, nes vizualiai patobulėjimo nematau.
Apsišniukštinėjimas
Linux Mint 12 išbandžiau dar RC stadijoje. Sistema pasirodė kaip visai įdomus ir nelabai praktiškas žaisliukas, nors situacija buvo žymiai geresnė nei Ubuntu Unity aplinkoje. Labiausiai kliuvo du (viršutinis ir apatinis) valdymo skydeliai bei pradanginta užduočių juosta, be kurios nelabai įsivaizduoju darbo kompiuteriu. Kliuvo ne man vienam, Linux Mint kūrėjai buvo užversti nepatenkintų vartotojų komentarais. Ne veltui iki galutinės Linux Mint 12 versijos išleidimo atsirado galimybė sujungti abu valdymo skydelius į vieną, esantį viršuje, o pastarajame atkurta ir sena gera užduočių juosta (o gal tai buvo jau ir RC versijoje, tik nebuvo akcentuota). O ištikimiems senosios sąsajos Gnome 2 fanams pasiūlytas kažkoks į Gnome 2 sąsają panašus hibridas, pavadintas MATE. Nors esminiai trūkumai buvo ištaisyti, keisti senąją LM11 į naująją neskubėjau, galvojau palaukti bent jau Linux Mint 13. Visgi smalsumas nugalėjo, atriekiau 10GB skirsnį ir pasilikdamas senąją Mėtą, šalia įsidiegiau ir naująją. Po pusdienio paaiškėjo, kad smulkių trūkumų yra, bet naudoti galima jau dabar. Taip LinuxMint11 iškeliavo lauk, o į jos vietą atėjo Linux Mint 12.
Linux Mint 12 Lisa
Šviežiai įsidiegus Linux Mint 12, matomi abu valdymo skydeliai: tiek apatinis senasis mėtinis, tiek ir naujasis Gnomo. Nustatymuose reikia išjungti Bottom Panel Extension, paspausti Alt+F2 ir įrašyti raidę „r“. Gnomas persikrauna, o du valdymo skydeliai susijungia į vieną, esantį viršuje. Taip, nuo šiol Mėta valdoma viršuje. Kiek keista, bet po kelių valandų įpratau, gal taip netgi patogiau.
Pats skydelis tapo labai statiškas: nebegalima keisti jo aukščio, pozicijos (pvz., nusikelti į apačią), o ir jo elementų pačiame skydelyje keisti vietomis nebeleidžiama. Čia kol kas yra dvi išeitys: būti kompiuterastu ir mokėti pačiam viską susikoduoti pagal poreikius arba pasinaudoti augančiu Gnome Shell įskiepių katalogu.
Pasikeitęs MintMenu. Nebe toks gražus, lėtesnis, mažiau funkcionalus (aplankai perkelti į submeniu) ir statiškas (pasikeisti galima tik mėgstamiausių programų sąrašą).
Nuvedus pelę į kairįjį viršutinį kampą, atsidaro naujasis Gnome Shell valdymo skydas.

Kairėje galima susitalpinti dažniausiai naudojamas programas (jas naudoja ir MintMenu), o po jomis rodomos ir kitos tuo metu paleistos programos. Likusiame plote rodomi visi atidaryti langai, galima pasirinkti, kad parodytų ir visas turimas programas (kaip paveikslėlyje), o tai jau savo savybėmis atitinka patį MintMenu. Veikia ir programų paieška (kol kas kiek per lėtai) ir suskirstymas į kategorijas. Visas šitas skydelis man labai patinka, nes net pelės nereikia paspausti, kad jis būtų atidarytas. Senojo MintMenu praktiškai nebenaudoju.
Sistemos dėtuvė (Tray bar). Kalbu apie tą dešinėje pusėje esančią sritį su programų piktogramomis ir kitu turtu. Į akis krinta per dideli tarpai tarp piktogramų, vietos švaistymas. Be to, nesisteminės programų piktogramos gerokai didesnės, negražiai atrodo. Ne gana to, vėl lenda senos problemos, kartais dingsta kai kurių programų piktogramos, pvz., Skype, o GoldenDict piktogramos iš viso nesiteikia rodyti.
Du klaviatūros indikatoriai. Daug kas skundžiasi, kad toje sistemos dėtuvėje rodomi du klaviatūros indikatoriai. Sprendimas paprastas: einate į klaviatūros nustatymus ir pasiliekate vieną vienintelį klaviatūros išdėstymą: Lithuanian. Abu indikatoriai iš karto dings iš akių. Pats jau gana seniai naudojuosi tik lietuvišku išdėstymu, nieko nejunginėju, bet nieko man ir netrūksta.
Mate. Čia ta minėta senosios aplinkos Gnome2 kopija, kurią kažkas bando pritaikyti prie naujovių. Buvau pasileidęs trumpam. Tikrai, visiška Gnome2 kopija, bet… Kažkokios problemos su šriftais, atrodė prastokai. Procesoriaus apkrova gerokai didesnė nei Gnome3. Žiūrint į Gnome 3 perspektyvas, aplopius klaidas ir pagerinus stabilumą, Mate neturi jokių prošvaisčių. Gal dar metus kitus pavegetuos, bet nemanau, kad realiai susilauks populiarumo.
Stabilumas. Kaip jau minėjau, yra kur tobulėti. Ne taip jau ir retai Gnome3 tiesiog atsisako reaguoti į klaviatūros ar pelės komandas, tenka spausti ctrl+alt+backspace ir perkrauti X’ą. Aišku, čia ne operacinės sistemos perkrovimas, užtrunka kelias sekundes, bet vis tiek.
Resursai. Užsikrovusi sistema su visokiais skaipais, gajimais ir panašiomis smulkmenomis naudoja 250 MB RAM, procesoriaus irgi daug neapkrauna. Diske su visomis programomis užima tradicinius 4GB. Visai priimtina.
Suderinamumas. Tradiciškai diegimo metu buvo atpažinti visi mano kompiuterio komponentai ir jiems sudiegtos reikiamos tvarkyklės. Viskas veikia be priekaištų: nuo kameros ir mikrofono iki monitoriaus rezoliucijos.
Grožis. Taip. Linux Mint su kiekviena versija darosi vis gražesnė. Ne išimtis ir čia, elegantiška viršutinė skydelio juosta ir tas gražus valdymo skydas, atidaromas kampe. Man patinka.
Naudojamos programos
Tradiciškai, gal naujiems vartotojams prisireiks:
Rekomendacijos
Sistema smagi, inovatyvi ir graži, bet stabilumo ir galimybės laisvai tvarkytis trūksta. Visgi asmeniniam naudojimui ji kuo puikiausiai tinka jau dabar.
Jei mėgstate naujoves ir jūsų negąsdina, kad vartotojo sąsaja iš niekur nieko retkarčiais užsilenks, galite drąsiai naujintis. Nes net toks į pokyčius kreivai žiūrintis žmogus kaip aš, galiu teigti, jog sąsajos perspektyva tikrai yra. Dar šiek tiek laiko ir Gnome3 bus visa galva priekyje lyginant su Gnome2.
Labiau vertinantiems stabilumą, o ne naujoves siūlyčiau likti su Linux Mint 10 ar bent jau Linux Mint 11 (pastaroji irgi turėjo problemų) ir palaukti bent jau pavasario pradžioje pasirodysiančios Linux Mint 13. Tikėkimės, kad iki to jau bus išspręsta didžioji dalis nesklandumų.
PAPILDYMAS 1
Išlindo dar viena problema: kaskart įjungus kompiuterį, nustatomas 100% ekrano apšvietimas. Sprendimas labai paprastas: tarp programų reikia susirasti „Startup Applications“ ir susikurti naują užduotį, kurios komanda yra štai tokia (vietoj 40 galite įsirašyti reikiamą apšvietimo lygį):
gdbus call --session --dest org.gnome.SettingsDaemon --object-path /org/gnome/SettingsDaemon/Power --method org.gnome.SettingsDaemon.Power.Screen.SetPercentage 40
PAPILDYMAS 2
Iš TrayBar dingusias Skype ir kitų programų piktogramas galima susigrąžinti atidėjus jų startavimo laiką. Visų pirma reikia susikurti skriptą su unikaliu jūsų sugalvotu pavadinimu, pvz., skyper. Atsidarome terminalą ir paleidžiame komandą (vėliau ir suvedame slaptažodį):
sudo gedit /usr/bin/skyper
Atsidaro tuščias Gedit langas, į jį reikia įvesti štai tokį kodą:
#!/bin/bash killall skype > /dev/null sleep 5 skype
Failą išsaugome ir uždarome Gedit langą. Dabar terminale reikia nustatyti, kad šitą skriptą leistų vykdyti. Užteks paleisti šią komandą:
sudo chmod 777 /usr/bin/skyper
Dabar programų sąraše reikia susirasti „Startup Applications“. Jei Skype pas jus startuoja įjungus kompiuterį automatiškai, tai ten Skype elementas jau bus (kitu atveju galite susikurti naują). Ir ten komandos eilutėje vietoje „skype“, parašykite „skyper“. Viskas. Kitą kartą įjungus kompiuterį, Skype pasileis kiek vėliau ir TrayBar matysite jos piktogramą. Jei piktograma netyčia pradingtų (pvz., po kompiuterio užmigdymo), spauskite Alt+F2 ir įrašykite skyper. Analogiškai galite susikurti skriptus ir kitoms programoms, jei kankina ta pati problema.
PAPILDYMAS 3
Linux Mint kūrėjai pradėjo vystyti naują Gnome Shell paremtą vartotojo sąsają Cinnamon. Ji turėtų būti numatytoji kitoje Linux Mint versijoje. Bet ją galima išbandyti jau dabar. Tereikia per Synaptics įsidiegti paketus cinnamon ir cinnamon-session. Tada prisijungimo lange (atsijungus ar tiesiog paspaudus alt+ctrl+backspace) pasirinkti Cinnamon sąsają. Ši sąsaja primins senąją gerąją Gnome2 sąsają (ką bando daryti ir Mate), turės senąjį valdymo skydelį apačioje ir pan. Šiuo metu sąsaja yra ankstyvoje vystymo stadijoje, ne visai išbaigta, neturi konfigūravimo galimybių, bet panašu, kad veikia stabiliai ir tinkama naudoti jau dabar.
Panašūs įrašai:

WordPress kūrėjai išleido dar vieną atnaujinimą – WordPress 3.3, kuris jokių rimtesnių atnaujinimų neatnešė. Labiau matomi pakeitimai:
WordPress 3.3 sulietuvinimo atnaujinimai:
Atsisiuntimo nuorodos:
Panašūs įrašai:
Ne paslaptis, kad interneto svetainės atrodo nevienodai ant skirtingų naršyklių. Programuotojai jau seniai žino kaip šias problemas galima spręsti. Vienas iš tokių sprendimo būdų yra CSS reset failas apie kurį šiandien trumpai ir papasakosiu.
Ir kodėl gi taip nutinka, kad tas pats HTML atvaizduojamas puslapis atrodo skirtingai? Priežastis viena - skirtingi svetainių „paišymo“ varikliai ir jų nuolat besikeičiančios versijos. Ne paslaptis Internet Explorer naršyklė, kuri interneto svetaines atvaizduoja prasčiausiai - joje krūvos neatitikimų su W3 konsorciumo nustatytais standartais interneto svetainių HMTL (ir ne tik) kodui atvaizduoti. Jos „paišymo“ variklis „Trident“ jau seniai yra galvos skausmas programuotojams.
Kiekvienos naršyklės puslapio atvaizdavimo variklis nustato savo reikšmes pagal nutylėjimą HTML elementams „nupiešti“ puslapyje. Todėl tarpai tarp objektų vienoje naršyklėje yra didesni, kitoje mažesni. Raidės pagal nutylėjimą vienoje naršyklėje gali būti vaizduojamos vienokio šrifto ir dydžio, kitoje naršyklėje su kitokio.
Todėl norint to išvengti reikia programuojant nustatyti visas reikšmes į konkrečias, o nepalikti apie jas nuspręsti naršyklių varikliams. Būtent tam ir skirtas CSS reset failas. Jame nurodomos visų įmanomų HTML elementų standartinės atvaizdavimo reikšmės. Tačiau tokių CSS reset failų interneto platybėse yra labai daug, tad kurį ir kodėl pasirinkti?
Todėl vieną dieną neapsikenčiau, ir surinkęs geriausias praktikas iš pačių populiariausių CSS framework'ų (daug nuorodų rasite stackoverflow puslapyje) pasigaminau nuosavą CSS reset biblioteką kuri tinka tiek HMTL4, tiek HTML5.
Bonusai
Žinoma, man to dar neužteko. Kadangi dažnai tenka puslapiuose naudoti float, cursor ir pan., tai pridėjau taip sakant „bonusų“. Kol kas dar labai nedaug, bet, manau, kad tą sąrašą padidinsiu.
Šią biblioteką su Public Domain licencija rasite mano Github profilyje.
Kelios versijos
Kiek teko matyti kitų CSS reset failuose, tai dažniausiai jie yra nesuspausti. Resursus būtina taupyti, todėl produkcinėje svetainės versijoje visada pateikite suspaustą failą kurį taip pat rasite mano Github profilyje.
Lengva naudotis
Dažnai tenka taikytis prie kitų programavimo stiliaus, kas kartais būna nepatogu. Todėl šį CSS reset failą parašiau su SASS. Dabar jį galima pritaikyti prie Jūsų programavimo standarto. O rašyti papildomą kodą yra dar paprasčiau negu CSS.
Tikriausiai kiekvieno žmogaus kompiuteryje, o ypatingai programuotojo, yra krūvos tuščių aplankų. Po vieną tokius aplankus trinti yra gan nuobodus ir laiko reikalaujantis darbas. Tad šiame straipsnyje apie tai, kai rasti tokius katalogus ir kaip juos pašalinti find komandos pagalba.
Komanda find turi be galo daug galimybių, todėl jeigu daug dirbate su failais, derėtų išmokti ja naudotis. O naudotis tikrai paprasta, užtektų atsiminti kaip rašomi keli šios komandos parametrai. Pavyzdžiui norėdami surasti failą ar aplanką su žodžiu „kiemas“ rašysime tokią komandą:
find -name 'kiemas.txt'
Tokia komanda tik ras tokius failus, kurie yra šiame arba šio katalogo viduje ir tikslus failo pavadinimas yra „kiemas.txt“. Tačiau jeigu nežinome tikslaus failo vardo ir ar failas parašytas didžiosiomis/mažosiomis raidėmis, panaudosime paieškos simbolius ir -iname argumentą:
find -iname '*kiemas*'
Tokia komanda galėtų rasti failus bei aplankus:
kiemas.txt Kiemas.doc mano/kiemas/aprašymas.txt
Kadangi nenurodėme, jog ieškome failo, ši komanda rado ir katalogus tokiu pavadinimu. Ko konkrečiai ieškome nurodome -type parametre. Pavyzdžiui:
find -type d -iname 'kiemas' # bus ieškoma katalogų find -type f -iname 'kiemas.txt' # bus ieškoma failų
Randame ir pašaliname tuščius aplankus/failus
Ši komanda yra tokia galinga, kad ji gali ne tik rasti, bet ir atlikti nurodytus veiksmus su surastais duomenimis. Tačiau šiame straipsnyje tik apie tuščių failų trynimą. Sudėtingesni veiksmai kitame straipsnyje.
Surasti tuščius aplankus arba failus padės -empty parametras:
find -type f -empty # suras failus kurie neturi turinio find -type d -empty # suras katalogus kurie neturi failų
O pašalinti tokius aplankus ar failus leis -delete parametras. Būkite atsargūs ką šalinate, todėl visada patikrinkite komandos išvestį be -delete parametro, prieš tai darydami:
find -type d -empty -delete
Pastaroji komanda pašalins visus tuščius aplankus (kurie neturi savyje jokių failų). O:
find -type f -empty -delete
Pašalins tuščius failus (kurie savyje neturi jokio turinio). Ši komanda kiek pavojingesnė, kadangi ypatingai programuojant net tušti failai dažnai yra dėl ko nors reikalingi (pvz.: gitignore failai).
Būdų kaip iš failo pašalinti tuščias eilutes yra daug. Tačiau šiandien, pradėdamas naują rubriką šiame tinklaraštyje papasakosiu kaip tą padaryti BASH pagalba. Tai turėtų veikti naudojant ir kitus konsolių apvalkus, tokius kaip zsh. Pastarąjį, beje, pats ir naudoju, būtent dėl to jį ir paminėjau.
Pats negeek'iškiausias sprendimas yra tiesiog panaudoti jau sukurtą internetinį įrankį. Tačiau geek'ams, kurie nori viską padaryti kaip įmanoma sunkiau ir mažiau suprantamai ne IT žmonėms - šis variantas netiks.
Tuščių eilučių šalinimui galime drąsiai panaudoti sed, tr arba grep komandas. Aprašysiu kaip tai galima padaryti kiekvienu atveju.
Naudojame lengvąjį variantą - GREP komandą
Pašalinti tuščias eilutes galime labai paprastu būdu grep komanda:
grep . failo_vardas
Taip pat, duomenis be tuščių eilučių galime iškart išsaugoti į kitą failą tiesiog nukreipdami išvestį:
grep . failo_vardas > failo_vardas_be_tuščių_eilučių
Tokį patį rezultatą galime gauti praleidžiant tuščias eilutes su grep komanda ir išvesti tik tas eilutes, kurios neatitinka tuščios eilutės taisyklės:
grep -v '^$' failo_vardas
Parametras -v randa tik tai, kas neatitinka duotosios sąlygos. Šiuo atveju parašyta reguliarioji išraiška ^$ atitinka tuščią eilutę, kadangi simbolis ^ reiškia pradžią, o $ reiškia pabaigą.
SED - sudėtingiau, bet taip pat įmanoma
Būtent tokį patį rezultatą galime gauti ir su sed komanda:
sed '/^$/d' -i test
Šioje komandoje atliekame tą patį. Tiesa, čia gali gąsdinti d argumentas, kuris tik pašalina rastą išraiškos reikšmę. O komandinės eilutės argumentas -i leidžia nurodyta failą, kuriame iškart bus atliktas šalinimas. Žinoma, pastarojo argumento galime ir nenurodyti.
TR komanda į pagalbą
Ypatingai dažnai praverčia šios komandos paprastumas keičiant tam tikrus simbolius išvestyje. Taigi, galime pakeisti naujos eilutės simbolį į nieką ir gausime norimą rezultatą:
tr -s '\n' < failo_vardas
Failo, su tuščiomis eilutėmis, turinį nukreipėme į tr komandą pasinaudodami BASH išvesties nukreipimo operacija < failo_vardas.
Ne kartą teko matyti kaip programuotojai su VIM redaktoriumi keisdami kode masyvus ar kitokius duomenis ranka didindavo/mažindavo skaičius. Nors, tikriausiai, praktika reta, tačiau tą daryti tikrai tenka.
Žinoma, nieko blogo viską daryti ranka, bet tikriausiai kaip kiekvienas save gerbiantis programuotojas - pirmiausiai pamąstysite kaip tą padaryti kuo mažiau paspaudimų. Tad tiems, kas naudojasi VIM redaktoriumi programuojant, tikrai pravers keli patarimai.
Pirmiausiai pradėkime nuo pavyzdinės situacijos. Tarkime turime tokį masyvą:
$masyvas[1] = $vardas; $masyvas[2] = $pavarde; $masyvas[3] = $salis; $masyvas[4] = $miestas; $masyvas[5] = $adresas;
Ir norime į pirmąjį elementą įkišti pilną vardą ir pavardę, o vėliau, kad viskas būtų kaip buvę ($masyvas[1] = $vardas . TARPAS . $pavarde).
Mums padės VIM klaviatūros spartieji klavišai. Norėdami padidinti skaičiuką (nesvarbu iš kelių simbolių jis yra) spausime CTRL+a arba CTRL+x skaičiaus reikšmės sumažinimui. Trumpai tariant:
užėjus ant skaičiaus 321 ir paspaudus CTRL+a gausime skaičių 322 užėjus ant skaičiaus 321 ir paspaudus CTRL+x gausime skaičių 320
Viską atliekame normal režime.
Taigi, norint padidinti/sumažinti visus ar dalį viršuje rašyto masyvo elementų raktus, pirmiausiai atsistosime ant skaičiaus 1 ir pasinaudosime makro komanda:
qq # pradedame įrašinėti makro komandą CTRL+a # padidiname skaičių j # žengiame žemiau masyvo q # išjungiame makro komandą
Įsirašius makro komandą, galime pavykdyti ją norimą kiekį kartų. Kadangi masyve yra penkios eilutės, o vieną jau pakeitėme, užteks parašyti:
4@q # Vykdys makro komandą 4 kartus
Ir rezultatas mūsų bus toks:
$masyvas[2] = $vardas; $masyvas[3] = $pavarde; $masyvas[4] = $salis; $masyvas[5] = $miestas; $masyvas[6] = $adresas; $masyvas[1] = $vardas . TARPAS . $pavarde; # žiūrėti aukščiau
Tikiuosi pravers :)
Džiugi žinia naudojantiems KDE lietuvišką versiją - KDE vertimai į lietuvių kalbą pasiekė net 50% ribą. Kaip sekasi vertėjams visada galima pažvelgti KDE vertimų statistikos puslapyje.
Esame 36 šalis kuri kirto 50% liniją. Kol kas KDE 100% yra išversta tik dviem kalbom: Portugalų ir Ukrainiečių. TOP statistiką galite peržiūrėti KDE vertėjų TOP 10 komandų puslapyje. Tad lietuviams dar yra ko siekti.
O jeigu Jūs norite prisidėti prie tokio didelio projekto, kaip KDE, vertimų, visada galite parašyti man ir aš tikrai mielai padėsiu prisijungti prie jo. Greitu metu užbaigsiu ir paskelbsiu straipsnį apie tai, kaip galima prisidėti prie KDE vystymo.
Visada žinojau, kad tokia naršyklė kaip Konqueror yra, tačiau seniau jos nenaudojau. Ir vieną kartą panaudojus, ji visai gerą įspūdį padarė. Joje velniškai daug nustatymų, tad naršyklė gali elgtis taip, kaip Jūs pasakysite.
Patiko meniu juosta, kurioje vieno mygtuko paspaudimu galima tą puslapį, kurį matote su Konqueror pasileisti tarkime su Firefox.
Galima ne tik vieno mygtuko paspaudimu pakeisti siunčiamos naršyklės identifikacijos informaciją, tačiau ir blokavimus svetainėje, sausainiukus (angl. cookies), išversti puslapį į kitą kalbą, atjunkti Java arba flash ir pan.
Patiko, kad puslapį galima peržiūrėti su ne vieu varikliuku. Pvz pagal nutylėjimą esančių KHtml. Tačiau jis, nepalaiko HTML5, o tai jau po truputį darosi problema. Tuo labiau, kai mano puslapis taip pat ant HTML5 yra ir vaizdas kurį pamačiau, nepatiko. Laimei, jo „nepalaikomas“ HTML5 turinys vistiek atrodo keletą kartų geriau, nei senesnėse Internet Explorer naršyklėse. Arba, net ir naujose. Bet vistiek.
Todėl norėjosi susirasti tą variklį, kurį naudoja Chrome naršyklė. Jis vadinasi Webkit. Jis ne tik yra labai greitas, tačiau neatsilieka nuo naujausių technologijų. Tad šiame trumpame straipsnyje papasakosiu, kaip Webkit variklį pasileisti ant Konqueror naršyklės.
Pirmiausiai instaliuokime webkit variklį:
apt-get install kpart-webkit
Tuomet pakeiskime HTML failo tipo peržiūros variklį paleidę tokią komandą:
keditfiletype text/html
Ir atsivėrusiame lange pereikime į kitą kortelę ir pastumkime varikliuką Webkit į viršų šone esančiais mygtukais.
Naršyklės paleisti iš naujo nebūtina. Naujai atvertus puslapius jau matysite su daug geresniu varikliuku - Webkit.
Visai neseniai pabaigiau skaityti knygą „97 things every programmer should know“. Ir tikrai, knyga verta dėmesio.
Joje nėra jokių konkrečios programavimo kalbos pavyzdžių ir apie programavimą kalbama labai abstrakčiai. Tai knyga, kuri galėtų supažindinti jaunąjį programuotoją to, kas jo tikrai lauks ateityje. Ir manau pasinaudojus šios knygos patarimais ateityje galima išvengti labai daug rimtų problemų.
Tie 257 puslapiai persiskaitė tikrai greitai, nors galbūt pati pradžia galėtų būti pradėta kitais straipsniais iš šios knygos. Nes pradžia, tikrai „neužkabliavo“. Aišku, galbūt kitiems pradžia nepasirodys nuobodi.
Tai apie ką ši knyga? Trumpai - apie viską kas susiję su IT. Apie kodo standartus, paprastumą, refactoring'ą, įrankius, code review'us, komentarus. Beje, dėl komentarų, labai patiko ir labai pritariu - jų geriau vengti. Kodėl? Paskaitykite knygą :)
Žinoma, patys populiariausi programavimo terminai „KISS“ ir „DRY“ taip pat bus aptarti.
Ypatingai patiko, kad šios knygos 97 straipsnius parašė skirtingi žmonės, dirbantys skirtingose įmonėse, turintys ne vienerių metų patirtį. O pasiklausyti patyrusių žmonių patarimų - labai naudinga kiekvienam.
Na, siekiant pagerinti savo kodo kokybę programuojant bet kuria programavimo kalba, tai perskaityti šią knygą yra tiesiog būtina.
Jeigu skaitėte, parašykite komentaruose savo nuomonę.
Ir kas gi tikriausiai nėra pasinaudojęs lorem ipsum generatoriaus paslaugomis? Tikriausiai visiem teko, nes dažnai reikia užpildyti programuojamos svetainės turinį „kažkokiu turiniu“. O kopijuoti iš tokių svetainių kaip delfi.lt yra nelegalu. Bet esu matęs ir tokį variantą...
Tačiau jau standartu tapusi lipsum.com svetainė man pasirodė truputį „per mažo funkcionalumo“. Dažnai tenka tekstus kopijuoti į sąrašų, lentelių ar kitų HTML elementų vidų. Tad ši paslauga visgi man netiko.
Tačiau visai netyčia atradau „Lipsum“ teksto paruoštukes HTML elementuose. Kuriant interneto svetaines jos velniškai praverčia. Nors elementų arsenalas nėra įspūdingas, tačiau tikrai praverčiantis. Įsitikinkite patys html-ipsum.com.
Vos prieš kelias savaites išėjus naujai Ubuntu 11.10 versijai išėjo ir Kubuntu distribucijos versija. Pastebėjau, kad tik ką įdiegus/atnaujinus šią sistemą vis darau tuos pačius veiksmus. Tad nusprendžiau pasidalinti patarimais su visais ką derėtų padaryti vos įdiegus šią sistemą.
1. Pelė ar jutiklinis kilimėlis (touchpad - angl.)?
Jeigu turi pelę (ne naminę, o kompiuterinę), tai tau tikrai nereikia jutiklinio kilimėlio. Ir dar daugiau: rašant tekstus jis gali padaryti žalos, kai netyčia su ranka jį paliesi ir žymeklis perbėgs kur nors kitur. Taigi, čia KDE atskuba į pagalbą. Kai prijungta pelė galima atjungti jutiklinį kilimėlį. Tai galite padaryti pasinaudoję „Synaptiks“ programa.
2. Atnaujinimai ne kasdien...
Labai erzina, kada atnaujinimų langas iššoka kasdien, nors atnaujinimų kartais net nebūna, arba būna jie nesvarbūs. Todėl šią parinktį dažniausiai nustatau taip, kad ji man netrukdytų: pranešti apie atnaujinimus kartą per dvi savaites.
3. Tvarkyklės
Garso plokštė, vaizdo plokštė ir bevielis tinklas dažnai nepasiekiami neįdiegus papildomų tvarkyklių. Tai būtina padaryti norint mėgautis visa kompiuterio įranga. Taigi, aparatinės įrangos valdyklių programoje būtina patikrinti ar neturite dar neįdiegtų valdyklių. Dažniausiai tik įdiegus sistemą, čia rasite ne vieną dar neįdiegtą tvarkyklę.
4. Veiklos...
O taip, KDE čia nepagailėjo. Man velniškai patinka šis funkcionalumas, kada savo kompiuterį galima perjungti į kokį nors veiklos režimą. Pavyzdžiui „programavimo“, kuomet startuoja VIM, Chromium browser, Revelation ir pan.
5. Išdiegti standartinius žaidimus
Žaidimų beveik nežaidžiu. Arba žaidžiu labai labai retai. Tuo pačiu galima ir išinstaliuoti nenaudojamą programinę įrangą. Tai padarę ne tik sutaupysite laiko naujindami sistemą, tačiau ją padarysite mažesnę ir galbūt spartesnę.
6. Programos kurias reikia paleisti įjungus kompiuterį
Kadangi privalau beveik visada būti pasiekiamas darbo metu, tad svarbu, kad pasileistų pokalbių programos. Taigi, būtina užpildyti programų sąrašą kurios turės startuoti įjungus kompiuterį. Tą galime padaryti Sistemos nustatymuose.
7. Persiskaityti kas naujo KDE, Kubuntu
Ir kaip gi be šio punkto? O informaciją susirasti galima oficialiuose šaltiniuose:
Neseniai Seime vėl buvo svarstytas klausimas apie balsavimą internetu. Šįkart prieita prie išvados, kad toks dalykas galimai prieštarauja konstitucijai.
Aš, nors ir esu kažkiek skeptikas (jau rašiau anksčiau), bet nesu visiškai prieš internetinį balsavimą. Tačiau prieš tokį, koks siūlomas dabar. Prisipažinsiu, nelabai su tais sprendimai esu susipažinęs, bet kartais pagalvoju, kokią aš norėčiau matyti įgyvendintą internetinio balsavimo sistemą.
Pirmiausia, esu įsitikinęs, kad tokia sistema turi būti kuriama iš naujo, o ne imamas jau paruoštas produktas. Ir ji privalo būti atviro kodo. Kodėl kurti iš naujo? Nes esantys sprendimai neaišku kaip veikia, ir ko gero daryti „universaliai“, taigi, greičiausiai ne visai tinka mūsų valstybei. Dėl tos pačios priežasties sistema turėtų būti atviro kodo – jei koks nors poliriškai aktyvus programuotojas sugalvos pažiūrėti, kaip nueina jo balsas, jis turi galėti tai padaryti. Taip pat manau, kad tokią sistemą kurti turėtų pagrinde Lietuvos programuotojai. Dar geriau – ne konkreti įmonė, bet būtent šiam dalykui surinkta komanda, atstovaujanti jei ne politiškai neutraliems, tai bent jau skirtingoms partijoms atstovaujantys žmonės. Taip yra tikimybė, kad programuotojai nedarys, kad kažkuri viena partija įgautų pranašumą. Savaime aišku, kūrimo eigoje turi būti nuolatinis kodo tikrinimas „iš šalies“.
Autorizacija neturėtų būti itin paprasta (vartotojo vardas/slaptažodis). Reikalinga asmens tapatybės kortelė su elektroniniu parašu. Taip – tai kainuos balsuotojui. Bet niekas nesakė, kad tai turi būti paprasta. Na, dar galvoju apie kažkokį unikalų kodą ant kvietimo į rinkimus (lapelis ten toks) papildomai. Jau esu minėjęs (ir ne tik aš), kad bankai nenori turėti su šituo balsavimu nieko bendro. Juk kai kažkas bus blogai (laimės „ne tie“), kalti liks būtent jie, kadangi neužtikrino skaidraus balsavimo.
O kas vyktų prisijungus? Mano svaičiojimuose tai pagal kažkokią formulę turėtų būti sugeneruojamas unikalus kodas, galiojantis ne daugiau nei iki rinkimų pabaigos (po ko jis pašalinamas iš sistemos), ir juo reikia jungtis toliau. Kaip suprasti „toliau“? Aš manau, kad balsuotojas turi būti nukreipiamas į savo apygardos serverį. Galvoju, kad tai turi būti ne vieninga, bet pakankamai decentralizuota (pagal galimybes) sistema – kiekviena apygarda balsavimo metu naudoja atskirą serverį, atskirą duomenų bazę.
Kam ta decentralizacija? Kad kiekvienos apygardos atstovai tikrintų duomenis. Taigi – tokiu atveju tai jau bus ne 10-20 specialistų, atsakingų už visą sistemą, bet bent po keletą iš kiekvienos apygardos (gal net apylinkės). Toks tikrinimas turėtų būti nedaug kitoks, nei popieriniam balsavime. Taip pat keisti tie stebėtojai nieko nebegali. Tik patikrinus, ar nenutiko kokių nesusipratimų (nežinau, kaip galima būtų sugadinti elektroninį biuletenį), duomenys siunčiami į bendrą serverį. Į tą bendrą serverį duomenys gali ateiti jau kažkiek apdoroti.
Savaime aišku, viskas visur turi būti šifruota, saugu ir panašiai. Dar labiau advanced galėtų būti kokių nors p2p tinklų (pvz. FreeNet) panaudojimas. Bet apie tai galima daug kalbėti.
Mano šitie pamąstymai dar labai neišbaigti – nenumatyta, kaip galima būtų balsuoti pakartotinai, jei, tarkim, šefas liepė prie jo akių prabalsuoti už jo partiją, nors to net neplanavai. Gal kas daugiau kokių pasiūlymų turit? Žinoma, tai yra tik pamąstymai, ir abejoju, kad tai kada bus įgyvendinta. Bet pasvajoti apie internetinio balsavimo sistemą, kuri yra saugi, anoniminė bei neprieštarauja konstitucijai, galima juk
P.S. Kažkaip vis dažniau susimąstau, kad demokratija – nėra pati geriausia valdymo forma. Kažkas panašaus į technokratiją atrodo efektyviau
Po 11.10 išleidimo, Ubuntu sukako lygiai 7 metai. Pirmoji laida pasirodė 2004 metais, spalio mėnesį - 4.10, kodiniu pavadinimu Warty Warthog.
Taip jau išėjo, kad nepranešiau apie rugpjūčio mėnesį išėjusią 2.59 versiją, kurioje buvo ištaisyta virš 140 defektų, pagerintas stabilumas.
O štai prieš kelias dienas buvo įžengta į naują versijų erą – 2.6x su pirmaja laida 2.60. Jei 2.5x versijose buvo vykdomi 2.50 planai ir stengiamasi užbaigti visas suplanuotas galimybes išsaugant stabilumą, tai su 2.60 yra įvedama visa aibė naujų projektų, kurie versija po versijos bus integruojami ir šlifuojami. Aibė „Google Summoer of Code“, GSoC Blender tobulinimo projektų buvo žaismingai pavadinta “mišraine”, nes kiekvienas iš sub-projektų turėjo ingrediento pavadinimą. Vieni įdomesnių – kameros sekimo galimybės, skirtos daryti video ir CG sintezei („Tomato“, pomidoro projektas), Sculpt galimybių tobulinimas („Onion“, svogūno projektas) ir t.t. Projektai bus įkomponuojami palaipsniui, kad nekiltų didelės sumaišties. 2.60 laidoje mus jau pasiekė:
Kitose 2.6x dalyse bus integruoti ilgai lauktas BMesh, pakeisiantis visą modeliavimą ir su juo susijusius įrankius (kartu su „Avocado“ projektu), naujas Cycles renderis, kurio pradines versijas labai entuziastingai priėmė vartotojai. Ir visa tai dar šiemet
2.60 versijos aprašymas, ir parsisiuntimo tinklalapis, kaip visada.
Šiandien išleista naujausia Ubuntu 11.10 laida. Ubuntu Oneiric Ocelot laidoje toliau tobulinama naujoji Unity naudotoją sąsaja, kuri pilnavertiškai veikia ir be 3D vaizdo spartinimo, jei jūsų kompiuteris tokios galimybės neturi, automatiškai siūlomas Unity 2D variantas. Naudotojų prisijungimui naudojamas LightDM paketas su pritaikyta Unity išvaizda. Kubuntu variante įtrauktos naujausios KDE platformos funkcijos, Plazma darbo laukai ir Moun programų centras. Ubuntu server variante, kaip technologijos pavyzdys, pristatoma Juju sistema - modernus būdas valdyti serveryje ar serverių debesyje veikiančias paslaugas. Taip pat Ubuntu server dabar palaiko ARM architektūrą.
Ubuntu 11.10
Kviečiame visus norinčius sudalyvauti Ubuntu Release Party.
Data, laikas: 2011-10-21, penktadienis, 19:00
Vieta: "Bernelių užeiga", K. Donelaičio g. 11, Kaunas
Kontaktinis asmuo: Jonas Geležis (Jonas_G), gelezis@gmail.com, +370 600 68153
Apie galimus laiko ar vietos pasikeitimus (jei tokių bus) informuosime, tad
paskutinėmis dienomis pasitikslinkite.
Jei ketinate dalyvauti - užsiregistruokite.