Atvirasis kodas tinklaraščiuose

Reikalavote - gavote! Pirmas viešas HackerSpace balsas - fronto gretos tankėja, tautai taves reikia!

Visi norintis susipažinti, pabendrauti draugiškoje atmosferoje ir (esant norui) prisijungti prie mūsų esate kviečiami i BarCamp'ą kuris vyks jau šį pirmadienį Artistai pub (Šv. Kazimiero 3, Vilnius) 18:00. Mūsų pranešimą išgirsite per 20:30 - 22:30 vyksiančią dalyvių sesiją, tačiau prie mūsų prisesti ir pašneketi galėsite jau nuo renginio pradžios.

 

• BarCamp info: Renginio programa, Startups.lt
• HackerSpace info: Facebook, Email

 

skaityti daugiau

Vakar mane už KET pažeidimą sustabdė policijos patrulių ekipažas ir paskui gan ilgai pildė protokolą, tad spėjau apsižiūrėti, kaip gi visa tai daroma. Tiesą sakant, mane net nustebino to automobilio aprūpinimo lygis. Pvz., niekad nesitikėjau, kad jo bagažo skyriuje stovės spausdintuvas, kuriuo bus spausdinami automobilio salone esančiu kompiuteriu (tiesa, mačiau tik jo monitorių) paruošti dokumentai (protokolai, pasiaiškinimai ir pan.)

Kitas dalykas, kuris nustebino – tai, kad visi šie dokumentai yra pildomi naudojantis „Firefox“, ir dargi sulietuvinta! Turint omeny, kad pačiame kompiuteryje sukasi „Windows XP“, manau, būtų buvę gan logiška tikėtis, kad ir naršyklė bus „standartinė“ – IE. Bet matyt visgi Lietuvoje „Firefox“ jau tapo savotišku standartu. Džiugu!

Beje, pastebėjau ir porą dalykų, kurie visoje toje sistemoje yra neoptimizuoti…

Pirmas – tai, kad Policijos infosistemos tinklapiai yra platesni nei tie automobiliuose naudojami monitoriai, tad tuos tinklapius pareigūnams tenka nuolat stumdyti kairėn–dešinėn. Taip ir norėjosi pasiūlyti paspausti Ctrl ir minusą, kad pasikeistų tinklapio mastelis. Tik įtariu, kad tada šriftas taptų sunkiai įskaitomas…

Antras dalykas – tai, kad pareigūnai nemoka įvesti skaitmenų. Kadangi jų turima klaviatūra neturi skaitmenų srities, tai kaskart, norėdami įvesti skaitmenis, jie persijungia į amerikinį išdėstymą, o juos įvedę, persijungia atgal į lietuvišką. Akivaizdu, kad niekas jiems nepasakė apie trečiąjį lygį klaviatūroje… Gaila – galėtų gerokai sutaupyti laiko.

Trečias – norėdamas surašyti šabloninį protokolą, policininkas šabloninio teksto ieško… „Word“ faile! Tuo tarpu nepamirškime, kad pats pildymas vyksta naršyklėje. Ir kam to reikia?.. Ar ne būtų žymiai patogiau, jei šabloninį tekstą galima būtų mikliai išsirinkti pačioje informacinėje sistemoje?

Na ir galiausiai – nežinau, kodėl, bet visa ta procedūra man užtruko turbūt kokį pusvalandį. Turint omeny, kad buvau geranoriškas ir dėl nieko nesiginčijau, manau, jog ji galėtų užtrukti bent dvigubai trumpiau…

Naujus mokslo metus pradėkite pasipuošę Ubuntu marškinėliais ir įsigiję naują kompiuterį su Ubuntu ar Baltix Linux OS! Internetinėje parduotuvėje http://tinklas.eu/prekyba/ šiuo metu galite gauti M, L ir XL dydžio smėlio spalvos marškinėlius su Ubuntu Linux atributika bei M, L ir XL dydžių tamsiai pilkos spalvos marškinėlius.

skaityti daugiau

Baigiasi vasara, laikas imtis darbų! Ar tau patinka Ubuntu ir atviro kodo bendruomenės judėjimas? Gal nori būti ne tik pasyvus stebėtojas, bet ir aktyvus bendruomenės narys?

skaityti daugiau

Host1Free.com – Naujos Kartos Nemokamas Hostingas

Šiomis dienomis web hostingas nėra naujiena. Kaip tik tai yra labai gerai išplėtota srytis kurioje galima surasti tikrai patikimų ir turinčių patirtį hostingo servisų.

Šiandien norėčiau pasidalinti patirtį apie globalaus hostingo serviso Host1Plus.com naują projektą, tai yra nemokamą hostingą pavadinimu Host1Free.com.

skaityti daugiau

na čia tokia 20psl brošiūrėlė labiau biurokratams, paaiškinanti, su kuo valgoma laisvoji PĮ.

Ypač aktualus, manau yra punktas "15 - How can free components be required in the STS?", skirtas viešųjų konkursų techninių specifikacijų reikalams.

Tuo pačiu, patiko licenzijų palyginimo abrozdėlis.

Kiek girdėjau, Java buvo stengiamasi "išlaisvinti", bet va straipsniukas Verslo Žiniose nustebino :/

atrodo, ir užsienis panašiai rašo.

Pastoviai daryti atsargines kopijas yra atsakingų ir protingų žmonių darbas. Tikrai ne visi, kiek man teko susidurti, daro visos sistemos (savo failų + operacinės sistemos konfigūracijų) atsargines kopijas.

O kodėl derėtų daryti atsargines kopijas operacinės sistemos konfigūracinių failų? Todėl, kad kada nors galite ką nors sugadinti instaliavę naują programą ar keičiant kai kuriuos nustatymus. Pvz viena iš tokių kritinių vietų yra X nustatymai. Todėl šiame straipsnyje pateiksiu savo rekomenduojamą būdą kaip tokias kopijas pasidaryti.

Praktiškai visada naudoju vos vieną komandą kuri paleidžiama kas tam tikrą laiko tarpą (dažniausiai kas naktį):

  tar -cvpzf backup.tar.gz \
      -–exclude=/backup.tar.gz \
      --exclude=/proc \
      --exclude=/lost+found \
      --exclude=/sys \
      --exclude=/mnt
      --exclude=/media \
      --exclude=/dev \
      /

Kaip matote, be archyvuojamo failo vardo (failų archyvavimas nepavyks, jeigu archyvuojamas failo vardas bus nukreiptas į tą pačią direktoriją kuri ir bandoma archyvuoti) nearchyvuoju dar kai kurių katalogų, nes:

• /proc katalogas skirtas procesų informacijai saugoti. Kadangi ji pastoviai kinta, todėl jos nearchyvuojame.
• /lost+found katalogas kuriame saugomi failai rasti sistemos tikrinimo metu.
• /sys katalogas skirtas informacijai apie pačią sistemą laikyti.
• /mnt katalogas skirtas laikyti failams, kurie riša kitas failų sistemas.
• /media katalogas skirtas laikyti failams, kurie riša medias: CD diskus, USB, video kamera ir pan.
• /dev katalogas skirtas tvarkyklėms saugoti.

Taigi, paleidžiame komandą, ilgai palaukime ir būkime ramūs dėl atsarginės kopijos. Šiek tiek apie panaudotus komandinės eilutės argumentus:

• -c sukurti archyvą
• -v spausdinti archyvuojamų failų sąrašą.
• -p išsaugoti informaciją apie failų autorius ir failų skaitymo, rašymo ir paleidimo teises.
• -z archyvuoja per gzip komandą.
• -f nurodymas archyvuoti į failą.

Atsarginės kopijos atstatymui pasinaudokite komanda:

  tar -xvf backup.tar.gz -C /

Argumentas -C reiškia, kad nesvarbu kokiame kataloge yra pats archyvas, viskas bus išpakuojama į aukščiausią direktoriją.

Na, o kitame straipsnyje papasakosiu kaip atsargines kopijas pasidaryti GUI (desktopinių programų) pagalba. Tačiau tai bus labiau apie asmeninių failų atsarginių kopijų saugojimą (aišku, drąsiai galima naudoti ir operacinės sistemos kopijoms).

Kaip visada rašau pavėluotai, kai jau viskas išsikvėpė, bet bent jau paskaitęs kitų įrašus.

Eilinį kartą norisi pakalbėt apie autorius, atlikėjus bei jų teisių gynėjus.

Viskas prasidėjo nuo to, kad AGATA suorganizavo kažkokį susitikimą su savo ginamais atlikėjais, kur norėjo parodyt, kad jie visi yra už skaitmeninių laikmenų apmokestinimą. Man užkliuvo citatos delfyje. Atlikėjai pergyvena, kad mokesčiai dideli, tenka pinigus imt „vokeliuose“ ir panašiai, bet nė vienas nepacituojamas, kad sakytų “reikia mokesčio už laikmenas – mums bus geriau”. Tai jau parašoma tarsi visi būtų bendrai tai sakę. Greičiausiai tai kalbėjo būtent AGATA atstovai. Atlikėjai pyksta ne ant vartotojų, kurie neperka jų įrašų, bet ant valdžios, kuri juos pradėjo smaugt kaip ir paprastus mirtinguosius.

Na, bet tarkim, kad atlikėjai tikrai yra už laikmenų apmokestinimą. Tada neaišku, ko jie tikisi? Paskaičiuota, kad iš to mokesčio bus surenkama virš 2 milijonų. Kiek iš jų atiteks atlikėjams bei autoriams? Manau, ne daugiau nei pusė. O dar reikia turėt omeny, kad norinčių gaut kažkiek iš tų išmokų, yra tikrai ne vienas ir ne du. Reiškia, gaus kiekvienas atlikėjas po keletą litų per metus. Ar tikrai nuo to gyvenimas jiems pagerės? Abejoju. Be to – visiškai neaišku, kaip bus paskirstomas mokestis. Dabar iš radijo stočių gaunama pagal grotą laiką ir kažkokius reitingus. Jei tie patys reitingai bus taikomi ir šiuo atveju, tai tikrai nesąžininga. Juk labai gali būti, kad internete populiarus atlikėjas nebūtinai yra tas, kurį nuolat suka radijas ir tv. Taigi – tas, kuris tikrai vertas atlygio, jo negaus, nes jo reitingai medijoje išvis nuliniai. Iš principo aš nesu prieš šį mokestį. Bet aš noriu žinot, kas kam ir po kiek bus paskirstoma. Vienas variantas – visiems po lygiai. Kitas – žmonės turi galėti įtakoti autorių bei atlikėjų reitingus(per kokį nors puslapį). Tikiu, kad jei interneto vartotojai prisidės prie tokio dalyko, išaiškėtų, kad populiariausia ne kokia „Yva“ ar kitoks šūdpopsis, bet tikrai talentingi atlikėjai (tie patys Jazzu su Leon Somov ar Despotin Fam). Tačiau kad viskas vyktų skaidriai, manau, nepasirašys nei LATGA, nei AGATA, nei, juo labiau, Seimas…

Beskaitant komentarus po visais tais įrašais pradeda aiškėti keletas pagrindinių požiūrių.

Pirmas. Užtenka turėti kompiuterį ir internetą, tu jau automatiškai tampi vagimi. Jei neteigi, kad bet koks duomenų siuntimasis yra vagystė, tu – vagis. Jei pasidarai CD kopiją į kompiuterį, nes tau patogiau klausyt MP3, o ne nuolat drožt CD, tu – vagis. Netgi jei kas pasisako, kad piratavimas nėra geras dalykas, bet autoriai bei leidėjai turi pergalvot platinimo būdus, jis – vagis. Jei sekt šiuo požiūriu, tai jei man nepatinka ką padarė Kedys, reiškia aš – pedofilas. Pastebėjau, kad tie, kurie propaguoja šį požiūrį, atrodo labai pikti žmonės. Beveik kaip delfio komentatoriai. Su jais neįmanoma pradėt kalbėt diplomatiškai – visada būsi išvadintas vagimi. Jie patys praleidžia kai kuriuos esminius dalykus, o nepatogius klausimus tiesiog praleidžia. Pavyzdžiui, vienas teisuolis rašė savo nuomonę apie „Klasikos“ laidą apie tą patį piratavimą. Visa laida buvo praktiškai pristatyta kaip piratų garbinimas ir nieko gero. Tačiau kodėl vienas svečių (Mindaugas Urbaitis) ten buvo pristatytas tik kaip LMTA dėstytojas, o ne LATGA atstovas (būtent kaip toks jis ir buvo pakviestas). Gal todėl, kad gerb. Urbaitis irgi buvo už autorių prisitaikymą, o ne visų baudimą. Tai prieštarauja „visi vagys“ požiūriui. Taip pat pastebėjau, kad tokie teisuoliai turi mažai kantrybės ir daug pykčio – vietoj bandymo ieškot sprendimo, pradeda keiktis ir skleist blogą nuotaiką… Tarp kitko – įdomu, ar ir patys tokie asmenys yra tokie jau „angeliukai“ ir nieko nesisiunčia?

Kitas ryškėjantis požiūris – visi tie autoriai bei atlikėjai – paprasčiausi veltėdžiai, nesugebantys dirbt normalaus darbo ir užsidirbt. Manau, tai irgi neteisinga. Jei muziką kurt kaip produktą sėdint 8 valandas studijoj per dieną, ar tiek pat laiko koncertuojant – tai tikrai kentėtų kokybė. O kadangi muzikantų pajamos praktiškai visada tiesiogiai priklauso nuo klausytojų, kokybė kentėt neturi. Nors, Lietuvoje labiausiai ir uždirba tie, kas kuria ne kokybišką muziką, bet tokią, kurios galima prigamint daug…

Trečias, ir, ko gero, racionaliausias, požiūris – autorius pats turi teisę nuspręst, kaip jis platins savo kūrybą. Nes tikrai yra tokių, kurie džiaugiasi jau vien todėl, kad jų kūryba pasiekia žmones, o yra ir tokių, kurie nori iš kiekvienos natos išspaust pinigą. Bet reikalas tas, kad kai su leidėjais pasirašoma sutartis, autorius dažniausiai netenka savo kūrybos kontrolės. Štai kodėl nemažai atlikėjų įkuria savo mažas leidybines firmas – jie nori kontroliuot už kiek, kaip ir kada platint savo kūrybą. Taip pat – dabar naudojamos licencijos praktiškai nesuteikia autoriams galimybės nurodyti, kaip jų kūryba gali būti naudojama. Žinoma, tam yra Creative Commons, bet Lietuvoje, man rodos, dar nėra galimybės šituo dalyku pilnai pasinaudoti.

Dar kalbant apie CC bei atvirą kodą. Neverta džiūgaut, jei naudojiesi bei kuri laisvas programas, muziką. Kaip rodo pasaulinė patirtis, tokie dalykai taip pat nėra toleruotini didžiųjų kompanijų bei „piratų gaudytojų“, nes kelia grėsmę komerciniams produktams. Bet apie tai jau ne kartą rašiau, todėl nesismulkinsiu. Tik šiaip įdomu, kad kai kurie žmonės, aiškindami, jog autoriams visada reikia atlyginti už jų darbą, patys teigia nemokantys nė cento už programas. Kažkaip netikiu, kad asmuo nesinaudoja jokiom papildomom programom, išskyrus tas, kurios pateiktos su OS. Žinia, tokie žmonės nepripažįsta „nenormalių“ sistemų, todėl naudojasi tik Windows, o ten juk net tekstų rengyklės žmoniškos nėra. O jei naudojasi nemokamos ar atviro kodo alternatyvom ir nepadaro „donate“, tai prieštarauja savo požiūriui…

apie OpenCourseWare pirmąkart išgirdau gal prieš 10metų. Šiaip atrodo visko yra gan daug, Guttenberg - knygoms, Jamendo - muzikai, OpenClipArt - paveiksliukams, ir aišku Wikipedia :)
o štai šnd netyčia aptikau gan šaunų rinkinuką labai jau gražiu pavadinimu
openculture.com

Na Lietuvoj tai po truputį irgi reiškiasi, pvz, konkursėlis mokytojams, kviečiantis kurti ir aprašyti naujus mokymosi objektus, užtikrinant laisvus skaitmeninių mokymo priemonių mainus tarp Lietuvos mokytojų. Juridiškai tai nėra taip stipru, kaip CC arba FDL bet visgi kryptis, manau gera :).

Šiuo metu pasaulyje stipriai populiarėja nepriklausomi inovacijų centrai. Viena iš jų formų - fizinėje erdvėje įsikūrusi bendruomenė „Hackerspace“.

„Hackerspace“ - dirbtuvių erdvė, nepriklausomas „techninės kūrybos“ klasteris. Čia dirbti ir savo projektų vystyti susirenka laisvi profesionalai ir mėgėjai. Į savo užsiėmimus jie žiūri kaip į malonumą. Jie sudaro bedruomenę, kuri ir valdo dirbtuves.

skaityti daugiau

Dažnam mūsų ateina ta naktis kai reikia pabaigti didelį renderinimo darbą, laiko trūksta o kokybės mažinti nesinori. Et, kur dabar tos valandos kai kompiuteris snaudė nieko nedirbdamas.. – galima dejuoti. Tam yra paslaugos, vadinamos „Render farms“, kurios už pinigus parduoda papildomą procesorių galią.

Tačiau naudojantiems yafaray yra corefarm.org – sociali „renderinimo ferma“, veikianti remiantis atviro kodo principais. Naudotojai savo kompiuterio „nedarbo valandas“ leidžia naudoti kitiems bendruomenės nariams, ir kada patiems reikia – gauna visos bendruomenės procesorių galią savo darbams.Ne be saiko aišku, o pagal nuopelnus. Taip sutaupoma brangaus laiko, kada jo labiausiai reikia.

–

Šią žinutę atsiuntė Blender vartotojas cloo.

Kaip ir žadėjo Blendernation, praeitą savaitę buvo išleistas Blender 2.53 Beta. Tai vis dar kuriama, bet atitinkamo stabilumo ženklu pažymėta versija, kaip dar vienas žingsnis stabilios 2.6 link. Ši versija sukompiliuota iš kodo revizijos 30593, jei kas kampiliuojate patys (iš tiesų tai nėra labai sunku, ypač linux vartotojams), ar tiesiog norite parsisiųsti optimizuotą versiją. Turint oficialią “Beta” jau galima tikėtis, kad didelė dalis funkcionalumo išliks nepakitusi ir galutinėje versijoje, todėl yra drąsiau rašyti pamokas, ar pradėti mokytis dirbti su atnaujintu Blender. Dėja, versija vistik nėra labai stabili ir naudoti ją reikia atsargiai.

Dell sustabdė prekybą kompiuteriais su įdiegta Ubuntu distribucija savo svetainėje ir nežino kada tai sugrąžins.

Dell UK svetainėje, paieška pagal raktinį žodį „Ubuntu“ grąžina tik vieną kompiuterio modelį – Dell Latitude 2100, skirtą verslo sektoriui.

Dell teigia, kad jie ir toliau pardavinės kompiuterius su įdiegta Ubuntu distribucija, tačiau tai darys tik telefonu:

- „Dell siūlo atrinktus variantus su įdiegta Ubuntu distribucija, jau daugiau nei du metus ir planuoja tą daryti toliau, ..." - teigė įmonės atstovas.

skaityti daugiau

Pasak blendernation paskelbtų gandų, šią savaitę turėtų būti išleista Blender 2.5 Beta versija. Tai liudija apie pasiektą šiokią-tokią funkcionalumo brandą ir mažėjantį defektų kiekį. Beje, neperseniausiai į pagrindinę Blender kodo atšaką buvo įlieti ir iki šiol atskirai kurti lipdymo (Sculpt)  režimo patobulinimai. Google Summer of Code projektai pradeda rodyti rezultatus

Užvakar, liepos 18ą dieną Amsterdame buvo organizuojama naujojo atviro filmo “Sintel” peržiūra. Filmas dar nėra pilnai užbaigtas, tačiau iš anksto užsiregistravę rėmėjai jau galėjo paganyti akis į naują Blender Institute darbą. Visa likusi Blender naudotojų bedruomenė laukia oficialios premjeros.

Vakar pažįstamas paprašė kad įrašyčiau į jo serverį kokia nors svetainės statistiką.Pasinaudojas google radau tikrai neblogą varijanta kuris man tikrai patiko.

Paiškinsiu  kaip viska pasidaryti. Aš dirbau su Debian sistema.

Šiame paaiškinime aš naudosiu savo namų serverio adresą www.relaxnet.lt jūsų atveju jis bus kitoks.

Įrašome AWStats:

aptitude install awstats

Einame į AWStats direktorija ir pasidarome konfigūracinį failą iš duoto pavyzdžio:

cd /etc/awstats/
cp awstats.conf awstats.www.relaxnet.lt.conf

Atsidarome failą:
nano awstats.www.relaxnet.lt.conf

Ir sukonfigūruojame pagal mano duota pavyzdį:
LogFile=”/var/log/apache2/access.log”
LogFormat=1
SiteDomain=”www.example.com”
HostAliases=”localhost www.relaxnet.lt relaxnet.lt”

Sukuriame nauja crontab, kad AWStats veiktu kas 9 minutes:

crontab -e

Įrašome:

9,19,29,39,49,59 * * * * /usr/lib/cgi-bin/awstats.pl -config=www.example.com -update >/dev/null

Dabar belieka atsisiųsti ir sutvarkyti pačia statistikos sistemą.Siunčiamės ja iš http://www.jawstats.com/download atsisiuntę išarchyvuojame savo kompiuteryje ir sukeliame į web serverį mano atveju tai /var/www/stats .

Dabar turime pervadinti konfigūracinį failą iš  config.dist.php į config.php:

mv /var/www/stats/config.dist.php  /var/www/stats/config.php

Atsidarome failą:

nano /var/www/stats/config.php

Nustatome viska pagal duota pavyzdį:

<?php

// core config parameters
$sDefaultLanguage      = “en-gb”;
$sConfigDefaultView    = “thismonth.all”;
$bConfigChangeSites    = false;
$bConfigUpdateSites    = false;
$sUpdateSiteFilename   = “xml_update.php”;

// individual site configuration
$aConfig["www.relaxnet.lt"] = array(
“statspath”   => “/var/lib/awstats/”,
“updatepath”  => “/usr/lib/cgi-bin/”,
“siteurl”     => “http://www.relaxnet.lt”,
“sitename”    => “Mano relaxnet.lt svetaine”,
“theme”       => “default”,
“fadespeed”   => 250,
“password”    => “secret”,
“includes”    => “”,
“language”    => “en-gb”
);

?>

Tik būtinai vietoje kur yra $aConfig["www.relaxnet.lt"] vietoi www.relaxnet.lt nustatote savo svetainės adresą.

Na ir viskas einate į www.jūsųsvetainė.lt/stats ir matote statistika.

Neseniai baigiau skaityti knygą “Pro Git”. Perskaityti rekomenduoju visiems Git mylėtojams. Kadangi aš vienas iš jų, tai neatsispyriau jos nepalietęs. Nors knyga vadinasi “Pro Git”, tikrai rekomenduoju ją perskaityti net tiems, kas tik planuoja ją kada nors išmokti.

Kokios naudos ji man davė ir ką toje knygoje galite rasti aprašysiu plačiau. Knygos el. variantas yra nemokamas, tad nevarkite prie torrent'ų.

Elektroninis variantas gali būtų rastas šioje interneto svetainėje. Kadangi knygoje nėra vien tik sausas tekstas, o viskas pavaizduota grafikais, planais ir kitokiomis grafinėmis priemonėmis, tai skaityti tikrai nepabos.

1 dalis. Pasakojama iš šalies apie patį GIT, kas tai yra, trumpa versijavimo sistemų istorija, nuo ko viskas prasidėjo. Skirtumai tarp centralizuotų ir decentralizuotų versijavimo sistemų. Taip pat pradmenys kaip pasileisti GIT (viskas tikrai labai paprasta). Naudingiausias dalykas pirmos dalies tikriausiai yra tas, kad paaiškinama kaip pradedančiajam galima rasti pagalbą tam tikrose komandose, kas praktikoje tikrai man dar dažnai būna reikalinga. Bei, aišku, nepamiršta tema: kuo ypatingas GIT.

2 dalis. Git versijavimo sistemos pradmenys. Dalis kurios tikrai negalima praleisti pradedančiajam. Čia pasakojama kaip veikia Git ir kaip juo reikėtų naudotis. Kaip išsaugoti savo programinės įrangos (ir ne tik) failų versijas, kaip žiūrėti versijavimo istoriją, kaip versijuoti savo programinę įrangą ir pan.

3 dalis. Branch'ų kūrimo ir kas tai yra – dalis. Taip pat konfliktų sprendimo variantai ir sudėtingesnės operacijos, kada reikia spręsti painius konfliktus. Būtina perskaityti :)

4 dalis. Git serverio pusėje. Aprašymas kaip savo serverį panaudoti kaip repozitorijų saugyklą, tiek viešų, tiek privačių repozitorijų. GitWeb paleidimas (tai, ką galite pamatyti užėję į git.kernel.org). Bei kitokia serverio programinė įranga be Gitosis (kitų neminiu, geriau pasiskaitykite knygą, tikrai įrangos naudingos yra).

5 dalis. Man tai buvo pats įdomiausias skyrius – kaip prisijungti prie kitų projektų ir nesugriauti kitų programuotojų versijavimo tvarkos. Kadangi kalba yra apie tai, kaip prisijungti prie pasaulinių atviro kodo projektų ir juos fork’inti arba tiesiog gavus rašymo teises į repozitoriją, tobulinti.

6 dalis. Submoduliai. Dalykas, kurio, tiesą pasakius, nežinojau kol neperskaičiau šios knygos. Submoduliai leidžia turėti projektą, kuriame naudojamos įvairios bibliotekos iš kitų repozitorijų ir pan. Tikrai įdomu, tikimybė, kad praktikoje teks susidurti, gana didelė.

7 dalis. Git konfigūracija. Pasakojama apie gilesnę konfigūraciją, hooks’us ir pan. Kadangi GIT garsėja savo konfigūracijos galimybių gausa, tai perskaitykit būtinai.

8 dalis. Migravimas į Git ir kitokių sistemų aprašymas. Įdomu, kad aprašytas migravimas iš SVN, bet ne iš kokio, pavyzdžiui, Mercurial’o (juokauju, nes toks migravimas būtų kelių minučių reikalas, daug panašumų tarp šių sistemų).

9 dalis. Kaip Git viską saugo ir kur, bei kokia tvarka, saugo. Labai pravertė skyrelis apie duomenų atstatymą. Kadangi su tuo praktikoje teko susidurti, kai netyčia su GIT pagadinau repozitoriją atstatydamas versiją į senesnę. Naujos žinios buvo naudingos.

Perskaičius knygą turbūt žinosite viską apie šią versijavimo sistemą. Na, o praktiškai susidūrus su problemomis, bent jau žinosite kur ieškoti informacijos, kadangi šis kūrinys kiaurą parą atviras. Tad nepatingėkite sugaišti laiko, gal Jūs irgi “užsikabliuosite” kaip aš :)

Pinta

Pinta yra grafinis redaktorius, jis yra paprastas ir daugiau ar mažiau žinomas kaip Paint.NET. Jis veikia Linux, MacOS X  ir, žinoma, Windows.

Pinta 0.4 buvo išleista 2010-07-07. Dideli pokyčiai naudotojo sąsajoje, klaidų ištaisymas, kodo tobulinimas, naujos funkcijos. Įtraukti naujų failų formatų palaikymai - GIF, TIFF, BMP. Nauji šriftai, teksto įrankiai.

Pinta 0.4 diegimas Ubuntu ir LinuxMint platformoje:

skaityti daugiau

18 valandų praėjo nuo tos akimirkos, kai, atsibučiavęs su Rasa, įžengiau į Vilniaus oro uostą iki tada, kai išėjau iš Vankuverio oro uosto pastato. Plius dvi valandos autobusu iš Vankuverio į Vistlerį nuostabiu keliu, kurio šįkart padariau vos porą nuotraukų, nes iš esmės jis neką bepasikeitė nuo pastarojo karto, kai jį mačiau. Taigi, į viešbutį atvykau prieš nepilnas šešias valandas. Pavargęs, alkanas ir ašarojančiomis akimis (nes kelionėje šiek tiek paspoksojau į monitorių). Ir iki šiol dar nenuėjau miegoti. Vienu žodžiu, jaučiuosi visiškai išsunktas.

Bet džiaugiuosi – Vistleris yra gražus miestelis su ne ką mažiau gražiu kraštovaizdžiu.

Atvykęs į viešbutį, gavau konfos marškinėlius su pabaisiukais (juos galima buvo rinktis iš dešimties variantų). Nežinau, kas tuos pabaisiukus sugalvojo ir kaip motyvavo, bet bent jau man labai patiko.

Vakare buvo sutiktuvių balius atvirame ore viešbučio terasoje. Beje, oras lauke tiesiog nuostabus. Prisibendravau su kolegomis moziliečiais. Jeigu galva dar veiktų, gal parašyčiau ir daugiau ko, bet dabar… tiesiog nebegaliu. Labanakt!

Tiesa, nuotraukos kol kas yra čia. Užpernykštės irgi ten pat, galit pasidairyti…

Neseniai mano kursiokas Arminas pasidalino su manimi labai originalia idėja – pasidaryti linksmus alias’us savo terminalo lange.

Tai tikrai gali truputį paskaidrinti rutiną dirbant su terminalu. Kaip tai atrodo, pateikiu žemiau.

  alias please='sudo'
  alias wtf='man'
  alias dog='cat'

Na, o kad prisiversti save naudoti šias juokingas komandas jis pasiūlė dar joms ir plėtinį:

  alias sudo='echo Polite peoples say - please'
  alias man="echo You don\'t know this command? Say - wtf"

Nežinau, ar jis pats sugalvojo šią idėją, bet originalumą aš užskaitau, tikrai juokingai sugalvota :)

Jeigu kas turite dar kokių nors juokingų pasiūlymų, prašau brūkštelkit. Deja, bet Google kažko panašaus nepavyko rasti.

Vos prieš pusmetį migravau prie kito WEB serverio – Lighttpd. Seniau naudojau populiariausią pasaulyje Apache serverį, tačiau vieną dieną nusprendžiau – reikia išbandyti ką nors naujo (tai žinoma, kad problemų trūko!). Taigi, taip ir padariau.

Kodėl nusprendžiau Lighttpd? Na, pažiūrėjęs įvairias statistikas buvau nustebęs, kad gali būti greitesnis serveris nei Apache. Žinoma, kiek statistikoje buvo tiesos, nė nežinau, nes tikrai ne viskas yra taip, kaip kūrėjai visada žada. Bet realiai, nenusivyliau, migruoti buvo verta.

Dalykas, kuris mane tikrai šokiravo – labai greitas serverio persikrovimas. Apache serveris su 18 tinklapių persikraudavo per 2-4 sekundes, o tai, turint gerą lankomumą – yra per daug. Aišku, galima daryti kaip daro įvairios įmonės – perkrauti serverį 4 nakties, kada lankomumas teoriškai ir praktiškai yra mažiausias. Bet man tai tikrai nėra priimtina. Taigi, Lighttpd su tomis pačiomis svetainėmis persikrauna per… Sekundės dalį! Taip tikrai, nė nepajusite, kad serveris buvo perkrautas.

Apache visada turėjo vieną labai didelį trūkumą: jeigu turite daug tinklapių ir kiekvienas domenas turi atskirą konfigūraciją, tai jeigu įvelsite klaidų konfigūracijoje, tai jums brangiai kainuos. Pirmiausiai – nepasileis Apache. Aišku, klaidos bus įrašytos į žurnalo failą (log'ą), tačiau sugaišite laiko, kol į jį pažiūrėsite ir bėgsite atgal į konfigūraciją tvarkyti. O su Lighttpd viskas daug paprasčiau. Įvėlėt klaidą – ramiai, serveris pasileis, visos svetainės veiks išskyrus tą, kurios konfigūracijoje įvelta klaida. Juk nuostolis tikrai mažesnis, nei, kad visos svetainės neveiktų, taip?

Lighttpd konfigūraciniai failai – gėris! Taip lengvai ir paprastai viskas apsirašo, tikrai daug paprasčiau negu Apache konfigūracijos. Panašumas tarp abiejų serverių yra tas, kad galima išjungti nereikalingus modulius ir taip sutaupyti tūkstantąją sekundę perkraudinėjant serverį... Na, šitoje vietoje gal atminties naudojimą sumažinsite.

Apache vs. Lighttpd dokumentacija – lygiosios. Tikrai tiek viena, tiek kita nepriekaištinga.

PHP ir Python paleidimas ant bet kurio serverio – lygiosios. Tiesa, abi sistemos veikia kiek skirtingai. Lighttpd viską valdo per fcgi, o tai greičio tikrai gerokai priduoda ant ilgiau trunkančių operacijų (išmėginta praktiškai).

Tiek Lighttpd, tiek Apache2 užima praktiškai vienodai. Žinoma, priklauso nuo to ką papildomai instaliuosi. Nes vien tik web serverio niekada neužtenka.

Tiesa, Python ir Apache2 bendravimas man labiau patiko, nes teko susidurti su Django dokumentacijos klaida, kurioje parašyta, kad tam tikrų failų kurti nereikia, norint paleisti Django ant Lighttpd. Deja, po visos dienos gaišaties, sukūriau kelis failus ir tik tada svetainė pradėjo veikti. Bet klaidas daro visi, nėra ko pykti…

Kitoje straipsnio dalyje – greičio statistika. Šiame pavyzdyje matome Apache ir Lighttpd užklausų apdorojimą per sekundę grafikus (requests per second). Statistika bus iš mano svetainių.

Na, kol kas tiek. Ir tiek gan nemažai prirašiau, tačiau taip visko ir neišpasakojau, tad tai paliksiu antrai daliai – statistikos ir įvairių problemų apžvelgimui :)

Nors Ubuntu ir kitos Linux sistemos palaiko daugelį spausdintuvų/daugiafunkcių įrenginių, tačiau pasitaiko modelių, kurie tiesiog „nedraugauja“ su Linux. Tai gan dažnas reiškinys Canon įrenginių savininkams (tačiau labai retas HP įrenginių savininkams). Mano atveju problemos kildavo su daugiafunkciu Canon MP630 įrenginiu (http://www.canon.lt/products/about.asp?id=2353). Skenavimo funkcija neveikdavo, bet tame nebuvo didelės problemos, nes galėjau viską skenuoti ir iškart [...]

Sąžiningai pasakysiu, kad tai vienintelis dalykas, kuris man nepatinka Ubuntu operacinėje sistemoje. Aišku, pasakysite, kad tai naudingas dalykas gali būti kai kuriems žmonėms. Tačiau ne pats funkcionalumas man kliūna, bet to funkcionalumo atšaukimo nebuvimas.

Su šia problema susidūriau ne kartą: 8.10, 9.04 versijose ir… Lygiai po metų – 10.04 versijoje. O viskas buvo labai paprastai…

Kadangi pastebėjau, jog gnome-terminal, firefox ir evolution pasileidžiu 90% iškart po sistemos užsikrovimo, tai nusprendžiau, kad tas automatinis užsikrovimas turėtų vykti visą laiką kai startuoja kompiuteris. Taigi, spaudžiu System > Preferences > Startup Applications > Options ir nuspaudžiu labai didelį mygtuką “Remember Currently Running Applications”. Nors jokio efekto tarsi negauname, bet šiaip, viskas sudirba kaip ir turėtų (tik čia).

Taigi, pakrauname kompiuterį iš naujo ir automatiškai pasileidžia šios programos. Tiesa, programų realiai pasileisti gali daugiau nei Jūs galite pamatyti apatinėje juostoje. Pavyzdžiui programos kurios prieš spaudžiant mygtuką galėjo būti Tray juostoje… Taigi, ir jos pasileisi Jums galbūt to nežinant.

Na, o kai atėjus laikui nusprendi šias programas pašalinti, susiduri su problema – kaip tai padaryti?

Tiesą pasakius – man nepavyko. Kadangi tokio funkcionalumo kaip ir nėra, o uždarius programas ir nuspaudus “Remember Currently Running Applications” gali nežinoti, ar įsiminė tai kas reikia (ta prasme neatidarius jokių programų, sąrašas turėtų išsitrinti). Bet ne visai. Po tokio bandymo galima pastebėti, kad tai kas yra system tray, startuos iš naujo, po perkrovimo. Būtent man taip atsitiko…

Tai erzina!

Taigi, dalykai kuriuos būtinai pasiūlysiu programuotojams Ubuntu (ar Gnome?) pataisyti:

• Kad spaudžiant mygtuką būtų pasakoma naudotojui, kad programos įsimintos.
• Kad parodytų kokios programos buvo įsimintos.
• Kad būtų mygtukas – ištrinti įsimintų programų sąrašą.

Na, o tiems, kas irgi susidūrė su šia problema, tai siūlau ištrinti programas per komandinę eilutę:

   rm ~/.config/gnome-session/saved-session/*

Tiesa, šios problemos sprendimo nėra ir Pagalbos mygtuke kuris yra toje pačioje formoje…

Nesakau, kad Ubuntu vien dėl to yra prasta operacinė sistema. Priešingai, tai pati geriausia operacinė sistema! Bet jai tobulėti dar yra kur…

Šiame Edubuntu komandos nario įraše teigiama, kad dabar labai paprasta paleisti LTSP serverį per 5-10 min.



Manau, vasara - tinkamas laikas mokykloms tuo pasidomėti, o rudenį pritaikyti ;)



Oficialus Edubuntu 10.04 aprašymas.

Jūsų dėmesiui pagalba.akl.lt - pagalbininkų DB tiems, kas susiduria su keblumais naudodami/tvarkydami laisvąsias programas.

• Kviečiame registruotis laisvųjų programų veteranus, galinčius gyvai pagelbėti žaliems naudotojams (arba prisijungus į naudotojo kompiuterį).
• Žali naudotojai bus drąsesni, jei matys, kad netoli jų yra žmonių, galinčių jiems padėti (ypač sudėtingose situacijose).

Tuo pačiu tai veiks ir psichologiškai: smagu matyti savo rajone gyvenančius dar N linuxistus :).

idėjos aptarimas forume

skaityti daugiau

Kaip OLPC įtakojo Peru vaikų mokymą
- atrodo įkvepiančiai :).

Ar man vienam taip atrodo, ar atviro kodo projektai dygsta kaip grybai po lietaus Lietuvos padangėje? :)

Aptikau dar vieną projektą:

http://www.akmc.lt/akmc-atsiradimo-priezastis

Svetainėje rašoma, kad jie yra pasiekę ankstyvą alpha stadiją, bet nori kuo greičiau pasirodyti viešumoje. Reikia tikėtis, kad iniciatyva greitai neišblės ir projektas išsivystys į rimtą reikalą.

Sėkmės!

Norėčiau jums pristatyti naują atsidariusį puslapį susijusi su Internetinėmis technologijomis. Kurio įdėja, kad kiekvienas žmogus galėtu skaityti naujausias naujienas, dalintis vienas su kitais įvairiais straipsniais, ar naujienomis. Puslapio nuoroda www.kernel.lt

Taigi, kaip jau esu užsirašęs, turiu „Linux Mint“ ir „Baltix“ (apie tai nerašiau).

Bet „Baltix“ ėmė ir pabodo, nes pati naujausia jų versija yra 4.2, kuri tapati „Ubuntu“ 9.04, nors jau esu ir 10.10 išbandęs.
Tai sumaniau „Baltix“ skirsnį pašalint. Paleidžiu iš naujo kompiuterį, bei GRUB sako

– Error.

Teko vėl „Baltix“ susikišt.

Tikiuosi, Mantas Kriaučiūnas (mantas@akl.lt) pagaliau išleis „Baltix“ 5 leidimą.

Įveikus bakalauro kartelę, laikas grįžti į gan apleistą Ubuntu pradedančiųjų vadovo vertimą. Kaip visados norai dideli, tačiau kartais išlenda ir svarbesnių darbų.

Gaila, kad visi pradžioje pasiryžę prisidėti išsibėgiojo. Tikiuos vėl pavyks pritraukti ir sudominti juos ar kitus šiuo projektu. Vertimo liko gan daug, tėra išversta tik ~30%, t.y. liko 1647 eilutės, tačiau rankų dar nenuleidžiu.

Noriu padėkot iki šiol prisidėjusiems, ypatingai Vytautui Bačiuliui, kuris nuo pradžios įdėjo labai daug laiko bei išvertė http://ubuntu-manual.org. Dar keletą panašių žmonių ir mane užgriuvę darbai nebūtų taip sustabdę šio vadovo vertimo. Kai yra nors minimalus bendruomenės palaikymas, kiekvieną projektą galima įveikti ir turėti gan gerą rezultatą, šiuo atveju jis buvo dingęs.

Visi kas norit pavertėjauti ir turėti „pirmą rimtą Ubuntu pagalbos šaltinį lietuvių kalba“ (sirex) galit sekti šiais kontaktais:

Wiki puslapis
IRC: Freenode serveryje – #ubuntu-manual-lt
el. paštu: komsas{eta}gmail{taškas}lt

Projekto „Ubuntu Linux“ rėmėja bendrovė „Canonical“ pranešė apie kuriamą šios OS atmainą, skirtą planšetiniams kompiuteriams, skelbia „PC World“. Iki šiol „Ubuntu“ galėjo naudoti asmeniniai stacionarieji, nešiojamieji ir „netbook“ tipo kompiuteriai bei serveriai, tačiau specialiai planšetiniams kompiuteriams optimizuotos versijos dar nebuvo išleista.

skaityti daugiau

Ne taip seniai pradėjau “žaisti” su atviru kodu, tačiau jau spėjau padaryti nemažai darbų. Nusprendžiau net ir tuos darbus, kur kažkada dariau komerciniams tikslams, paviešinti, taip plėsdamas Lietuvoje stipriai plintančią atviro kodo bendruomenę.

Taigi, pasistengsiu truputį papasakoti apie versijavimo sistemas, jų sukeltas problemas, o pabaigai, mano programinės įrangos išieties kodai.

Kol kas gyvenime teko išmokti tik tris versijavimo sistemas, tačiau patikėkit, jų per akis:

• CVS – nepatiko Windows klientas (taip, labai seniai dirbau su Windows) WinCVS, kuris kėlė daugiau bėdų nei davė naudos. Lėta versijavimo sistema, praktikoje net kelis kartus sukėlė rimtų problemų, nes kelis kart kažkaip sugebėjau užrašyti savo pakeitimus taip, kad dingo kitų programuotojų pakeitimai. Patikėkit, to paaiškinti nesugebėjo net ir tas, kas gerai CVS išmanė...
• GIT – lengva tik kol atlieki nesudėtingus versijavimo reikalus, kai atėjo laikas sudėtingesnėms užduotims – buvo nelengva. Laimei, galima girtis, kad šią sistemą net Kernel’iui naudoja programuotojai. O šiaip – greitumas ir stabilumas ima viršų. Tiesa, jeigu per sudėtinga naudotis šia sistema, galima pasinaudoti Easy GIT programa, kuri palengvina darbą (padaro GIT draugiškesnį).
• Mercurial – teko išmokti naujame darbe, tačiau visiškai nesiskundžiu. Nėra sudėtinga, lengva mokytis, problemas išspręsti nesunku, stabili sistema. Tiesa, nors parašyta su Python, tačiau API dokumentacija (jeigu bandai parašyti kelis papildomus įskiepius) labai silpna…

Na ir dar bonus: vidutinės žinios su SVN ir Bazaar versijavimo sistemomis. Tiesa, su Bazaar labiausiai teko susipažinti per akl.lt svetainės sprintą.

Kadangi jau pasinešiau ant šių sistemų, nusprendžiau versijuoti savo kodą ir pateikti jį žmonėms. Šiaip aš esu GIT versijavimo sistemos megėjas, todėl GitHub’e repozitoriją turiu gan seniai. Kelis kartus iš neturėjimo ką veikti, buvau pratrynes savo projektus, tačiau greit viską atgal sudėsiu ką esu su PHP ir Python programavęs. Prižadu, daugiau nieko netrinsiu :) Taigi, mano repozitoriją galite pasiekti šiuo adresu:

• github.com/reekenx

Kadangi GIT ir Mercurial versijavimo sistemos šiuo metu karaliauja, tai neturėti Mercurial repozitorijos – GĖDA! Štai čia rasite kodą kurį aš fork’inu (išvertus reikštų, kad prisidedu prie kieno nors jau sukurtų projektų ir padedu juos programuoti):

• bitbucket.org/reekenx

Na, daugiau kaip ir neplanuoju turėti repozitorijų, nes šių tikrai užtenka. O keliems privatiems projektams naudoju privačią repozitoriją savo serveryje. Tiesa, jeigu norėsit man pasiūlyti prisidėti prie kokio nors atviro kodo projekto, būtinai parašykit. Domintų projektai su Python, C ir PHP :)

Vos prieš mėnesį nusprendžiau prisėsti prie Django ir suprogramuoti ką nors naudingo. Bent jau sau. Kilo šauni idėja – 7 kartą nuo 0 perrašyti savo blog'ą ant kitos programavimo kalbos (ne PHP). Na, šauni gal tik iš dalies, nes jeigu iš tikro, tai blogą turbūt dažniau perrašinėju, negu jį rašau (bet stengiuosi pasitaisyti).

Kodėl Django? Nes užteko vos 1 savaitės įvairių bandymų ir testavimo, kad šis framework mane sužavėtų. O kas konkrečiai patiko/nepatiko tai papasakosiu plačiau.

Programavimo greitis – neįtikėtinas! Dėl nepriekaištingos dokumentacijos labai lengva programuoti (ech, gaila apie CakePHP negalima to pasakyti, nes šiuo metu ypatingai daug tenka su juo programuoti). Vos kelios eilutės kodo ir jau gali pamatyti ant Django savo testinį puslapį. Aišku ir su bet kuriais PHP framework’ais galimas tas pats rezultatas: teks pirmiausia susikonfigūruoti viską, sukurti kontrolerį, modelį, views'ą ir puslapis jau rodomas!

Nerealus dalykas yra tai, kad nereikia visiškai konfigūruoti Apache (nereikia iš vis jo turėti!). Tiesiog paleidai komandą:

  python manage.py runserver

Ir puslapis jau pasiekiamas! Tiesa, lokaliai, adresu localhost:8000… Norint padaryti jį viešą, prie Apache konfigūracijos teks prisėsti. Bet tikrai su mažesniu skausmu viską sukonfigūruosit, nei tą darytumėt su PHP. Tiesiog visokio šlamšto nereikia instaliuoti, kad paleisti Django tinklapį.

Na, o dabar jeigu kalbant apie duomenų bazes, tai… Django sukurtas duomenų bazėms! Kadangi duomenų bazės struktūra aprašoma modeliuose, tai galima per kelias minutes migruoti prie kitos duomenų bazės tipo: Postgesql, Sqlite3, Mysql ir t.t. Su kuriuo PHP framework tai įmanoma? Nei su CakePHP, nei su Code Igniter, nei Kohana… Užtenka pakeisti naudojamos duomenų bazės tipą settings.py faile ir paleisti komandą:

  python manage.py syncdb

Ir Jūs jau migravote!

Scaffolding’as – taip vadinimas duomenų bazės automatinis valdymas. Šiuo atveju, Django automatiškai iš modelių sukuria scaffolding’o puslapius administracijoje. Taip pat galima praplėsti pačią administraciją, jeigu to tikrai reikia. Nors man, realiai, dar to neprireikė. Manau tik kol kas :)

Bet… Labai stipriai nusivyliau, kad Lighttpd + Django = nesuderinamumas. Nors ir oficialioje dokumentacijoje aprašyta kaip ir ką naudoti, tačiau tokie trys aprašyti sprendimai – baisu! Tiesiog daug problemų suderinant. Jeigu viską daryti su Apache, tai per kelias minutes galima paleisti ilgai gyvuosiantį Django puslapį. Su Lighttpd dar kol kas sprendimų ieškau, soketai – nėra geras srendimo būdas (jį siūlo Django kūrėjai).

Na, o dabar grįžtant prie straipsnio pavadinimo, tai mano repozitoriją galite rasti GitHub.com puslapyje nuspaudę čia. Darbas yra su GPL licensija, tai reiškia, kad galite modifikuoti kiek tinkami, tik palikite mano pavardę autorių sąraše :)

Projektą taip pat galite klonuoti pasinaudoję GIT versijavimo sistema:

  git clone git://github.com/ReekenX/ReekenX-Django-blog.git blog

Jeigu įdomu kiek šiuo metu yra padaryta, tai čia trumpas sąrašas:

• Puslapiai su meta žymėmis ir slug.
• Puslapių kategorijos.
• Nuorodos su kategorijomis.
• Paprasta tiketų valdymo sistema TODO įrašams saugoti.
• RSS kanalas.
• Komentarai.
• Sitemap (puslapio žemėlapis).
• UnitTest’ai.

Turiu numatęs krūvą ateities planų prie šio projekto. Jeigu kas prisijungsit, būsiu dėkingas.

Šį savaitgalį, Gegužės  28 – 30 d., Šiuolaikiniame meno centre (ŠMC) Vilniuje šurmuliuos technologijų ir internetinių verslų konferencija StartupJam Baltics. Į renginį suvažiuos dalyviai iš Pabaltijo, Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos.

skaityti daugiau

Po mano priešpaskutinio įrašo užsitraukiau nemažą laisvos PĮ bendruomenės nemalonę. Tęsiu šią temą toliau

Šįkart pakalbėsiu apie tai, kas, mano galva, daroma negerai tų, kas propaguoja laisvą programinę įrangą (Free Software), ir kas atbaido vartotojus. Būtent apie Laisvą PĮ bei Free Software Foundation veiklą, o ne apie Atvirą Kodą (Open Source). Eilinį kartą pateiksiu mintis nelabai įsigilinęs į visą filosofiją, kaip eilinis vartotojas.

Pirmiausia, kas gali atbaidyt vartotojus, galbūt besidominčius visu tuo reikalu – interneto puslapis. fsf.org bei gnu.org atrodo kaip padaryti grynu html, nenaudojant jokių kitų technologijų(suprantu, kad taip, ko gero, tik atrodo, bet būtent išvaizda yra pirmas dalykas, ką pastebi žmonės). Žinoma, kas paprasta, tas dažniausiai būna geriausia, tačiau paprastiems vartotojams patinka animacijos, “blizgučių” bei kitų pagražinimų. Per paprastas dizainas atrodo pakankamai mėgėjiškai, o vartotojams, pripratusiems prie Microsoft, Apple (dabar net ir Google) “bling blingo” tai iškart sukelia įspūdį “lievai čia kažkaip”. Ir dar tos didelis šriftas…

Kitas dalykas – licencijų pateikimas. Iš tiesų – tai pakankamai painu. Yra krūva licencijų, kurios arba suderinamos su GPL arba ne. Ir kas dar labiau trikdo – viena kažkokios licencijos versija suderinama, kita – ne. Aišku, reikia skaityt, kad suprast, kas ten skiriasi. Bet tai tam reikia skirt laaabai daug laiko. O šiaip tai pati GPL licencija atbaido dalį programuotojų, nes ten, kiek suprantu iš daugelio komentarų, pakankamai griežtas dalykas – jei panaudoji GPL komponentą, visas tavo projektas privalo tokiu tapti (pataisykit, jei klystu). O jei kažkas nori daryt savo projektą pagal kokią nors MPL, arba visai – pagal uždarą licenciją? Taip pat FSF nerekomenduoja naudot licencijų, kurios kažkiek nesuderinamos su GPL. O taip pat rekomenduoja vengti bet kokio susidūrimo su tomis, kurios visai nėra suderinamos su GPL. Manyčiau, kad vartotojo teisė ir laisvė, rinktis, ką jis nori naudot – jei jam visiškai nesvarbus programos kodas, tai kodėl jis turėtų save ribot ir nesirinkti programų, kurios nėra “laisvos”?

Požiūris į kitokius PĮ modelius. Savaime aišku, didžioji dauguma FSF kritikos nukreipta prieš Microsoft bei kitas uždarą PĮ kuriančias įmones. Tačiau jie taip pat atsiriboja nuo Atviro Kodo(Open Source), nes ten ne viskas 100% suderinama su jų filosofija. O taip pat nelabai teigiamai atsiliepia apie to paties Linux distribucijas, kuriose ne visai aiški programinės įrangos diegimo politika, ir kur nesunkiai galima įsidiegt ne laisvą PĮ. Beje – kaip suprantu, tai Linux yra tik pamaina tikrajam GNU branduoliui, kuris kuriamas nuo devintojo praeito amžiaus dešimtmečio, kad pakeisti Unix, ir vis dar nepadarytas.

Tačiau vienas didžiausių kliuvinių laisvai PĮ prasiskverbti į plačiąją visuomenę (neskaitant didelių kai kurių įmonių pastangų) yra patys propaguotojai… Anglų kalbos žargone yra terminas “freetard“. Šis žodis, sudėtas iš “free” ir “retard”, apibūdiną žmogų, aršiai kritikuojantį viską, kas yra ne “free”, ir kuriam nerūpi, kad kitam tai nėra svarbu. Tokie žmonės mano, kad jie įdeda didžiausią indėlį į Laisvos PĮ populiarinimą, tačiau realiai “gadina visą vaizdą”. Kodėl? Dažnai pagal juos, jei nekritikuoji MS, tai esi padlaižys ir parsidavėlis. Naudoji Skype? Esi nesusipratėlis, kadangi neaišku, kur eina duomenys, todėl apie tave gali laisvai sužinoti, ką nori. Sakytum pačios laisviausios naršyklės nesiunčia žymiai daugiau duomenų visiems, kas tik nori… Nori padaryt kažką lengvai per GUI? Esi nemokša, kadangi rašyt krūvas komandų yra žymiai greičiau ir patogiau, nei spaudyt pele (pritariu, kartais tai greičiau, bet tikrai ne visada). Nori sistemos, kuria būtų galima naudotis tik įdiegus, arba nusipirkus kompiuterį? Kam? Juk taip yra smagu pačiam viską pasidaryt nuo nulio, susikonfigūruot visokius paleidimo scenarijus, įsidiegt kokią nori grafinę aplinką, n kartų perkompiliuot branduolį, prasiknist mažiausiai pusdienį, ir tik tada pradėt dirbt. Nori parašyt tekstą su kažkokiu teksto redaktorium? Lievai, kadangi yra nuostabus redaktorius VI, kuriuo naudotis reikia išmokt iš naujo bet kokį veiksmą, ir viskas daroma komandų pagalba. Nori ant Ubuntu pasileist Gnome-Do, kadangi programas patogu paleidinėt? Negalima! Gnome-Do padarytas su Mono, kuris yra .NET, pritaikytas *nix sistemoms, o .NET yra MS produktas, todėl Mono yra blogis! Paprastą vartotoją tikrai atbaido tokie dalykai. Jam reikia ne “kaip krūčiau”, bet kuo paprasčiau ir gražiau. Kodėl kokia nors panelė filologė turėtų mokytis dirbti su komandine eilute, jei jai reikia tiesiog interneto, tekstų redaktoriaus, gal dar kokio paprasto žaidimėlio?

Kadangi “freetardai” garsiausiai reiškiasi, tai jie yra suformavę bendrą įvaizdį apie patį Linux bei jo vartotojus. O tas įvaizdis maždaug toks: paprastai ant Linux niekas neveikia, todėl ten reikia iš pradžių viską pačiam susiprogramuot; visi Linux vartotojai – geek’ai, nežinantys kito gyvenimo, išskyrus komandinėje eilutėje, ir nepripažįstantys kitų pramogų, kaip tik “kruštis su pingvinais”. Juk žymiai daugiau žmonių atsiverstų į Linux, jei jiems į klausimą “o yra ten koks ofisas?” ne 10 minučių (ar daugiau) būtų aiškinama, koks šūdas yra MS su savo Office, ir koks uber daiktas yra VI, bet tiesiog nuskambėtų atsakymas: “Yra. Gal kiek kitoks, bet yra”. Arba į klausimą “Kaip ten viskas atrodo?” ne pradėt pasakot apie galimybę pasirinkt kokią nori aplinką, ją susikonfigūruot pagal savo poreikius, ir kokie MS yra niekšai, kad kiša visiems vienodą ir nepatogią grafinę aplinką, bet tiesiog atsakyt, kad “Normaliai ten viskas – tik mygtukai truputį kitose vietose”.

Visi tie “freetardai” man panašūs į elementarius religinius fanatikus. Su tokiais žmonėmis sunku diskutuot, kadangi jie laikosi įsikibę savo nuomonės, ir praktiškai negirdi kitokios, nes ji “bet kokiu atveju yra neteisinga”. Vietoj to, galėtų įsiklausyt į kito asmens žodžius – gal ne viskas ten taip ir klaidinga. Fanatikai šiais laikais niekam nekelia susižavėjimo. Juk dėl kelių fanatikų kenčia ir pagrindinės pasaulio religijos. Dauguma įsitikinę, kad VISI krikščionys – kvaili ir kietakakčiai, VISI musulmonai – teroristai. Ir nors taip nėra, bet įvaizdį sudaro tie, kas garsiausiai rėkia – fanatikai. Taip ir su Laisva PĮ – nors tai ir nėra blogas dalykas, tačiau “freetardai” atbaido žmones savo fanatizmu.

Pabaigai noriu pridurti, kad asmeniškai man patinka šis Linus Torvalds pasakymas – jis sukonkretina tai, ką aš ką tik aiškinau. Asmeniškai man Linux kūrėjas yra didesnis autoritetas, nei “freetardų” garbinamas RMS…