Atvirasis kodas tinklaraščiuose

Kadangi daugelis tinklaraštininkų naudoja WordPress arba WordPress MU sistemas, lietuvybė turėtų būti gana aktuali. Žinoma, svarbiausias tinklaraštyje yra turinys, bet juk skaitytojui žymiai mieliau užeiti į tvarkingą lietuvišką puslapį, nei į tą, kuriame šmėžuoja angliški užrašai.

Kadangi, tapęs vienu iš Blogr.lt administratorių, turėjau progą šiek tiek pasidomėti WordPress sistemos bei jai skirtų įskiepių (angl. plugins) ir temų (angl. themes) vertimu į lietuvių kalbą, nutariau pasidalinti žiniomis. Tikiuosi, kad kam nors pravers. Taip pat neabejoju, kad komentaruose išvysiu ir jūsų idėjų, kurių iki šiol dar nežinojau.

Taigi netempiame gumos ir pradedame.

Pasiruošimas WordPress sulietuvinimui

Visų pirma, reiktų, kad jau turėtumėte veikiančią WordPress sistemą.

• Tada reiktų prisijungti prie savo FTP
• Šakniniame kataloge susirasti failą wp-config.php
• Jį atsidaryti su bet kuria teksto rašymo programa (pvz., Notepad).
• Susirasti tokią eilutę:

  define ('WPLANG', '');

• Ją ištrinti ir įrašyti:

  define ('WPLANG', 'lt_LT');

• Failą išsaugoti ir įkelti atgal į FTP, vietoje senojo wp-config.php

Sulietuviname savo WordPress sistemą

Yra trys sulietuvinimo būdai:

• Atsisiųsti gerų dėdžių ar tetų sukurtą bei viešai platinamą sulietuvinimo failą ir įsikelti jį pas save į FTP.
• Su tam skirtomis programomis išsiversti sistemą pačiam bei įsikelti vertimo failą į FTP.
• Versti visus failus su teksto rašymo programomis bei keltis juos į savo FTP. Nebandykite to namuose!

Taigi pradedame nuo lengviausio varianto. Pasiieškome kitų sukurtų vertimo failų, štai keli mano žinomi vertėjai:

• Džiugas Paršonis. Vienas pirmųjų viešai paskelbė WordPress vertimą. Vienintelė problema, kad jis jau kurį laiką neatnaujintas (2.5.1), taigi naujosiose WordPress versijose naudojant seną vertimo failą, išvysite gana daug neišverstų frazių. Žinoma, galima patiems išsiversti, kiek trūksta, bet apie tai truputį vėliau.
• Danielius Ščepanskis. Iš versijų sprendžiu, kad pratęsė Džiugo vertimą. Spėju, kad šį vertimą naudoja daugelis, nes tai oficialus lietuviškas WordPress vertimas.
• Rimas Abromavičius. Per daug nesiskelbdamas Rimas paviešino blog.lrytas.lt WordPressMU vertimą. Prie šio vertimo pridėtas ir papildymas, kuris sutvarko mėnesių linksnius datose. WordpressMU vertimas puikiausiai tinka ir paprastam WordPress.
• Mantas Malcius. Ir, aišku, pats geriausias ir nuostabiausias mano kurtas vertimas, kuris naudojamas Blogr.lt. Viduje rasite sulietuvinimo failą, Chionso datų linksnių pataisymą bei dar kelis smulkius patobulinimus. Visus failus sukelkite į toliau minimą languages aplanką. Yra atskiros Wordpress ir WordpressMU sulietuvinimo versijos.

Paprastai tarp vertimo failų sutiksite du failus: vienas su galūne .mo, o kitas su galūne .po. Po failą galima redaguoti pagal savo norus, o vertimo programos jums automatiškai sugeneruos naują Mo failą. Turint tik Mo failą, vertimo redaguoti nepavyks. Keliant vertimo failus į FTP serverį, būtina įkelti Mo failą, nes jis ir atsakingas už sulietuvinimą. Po failo kelti nebūtina, jis reikalingas tik tam, kad būtų galima redaguoti vertimą.

Taigi, jei tingite patys versti savo sistemą ir jau susiradote tinkamą vertimo failą, savo FTP atsidarykite aplanką /wp-content/languages bei ten įkelkite. Jei aplanko „languages“ nėra, sukurkite patys.

Kaip patiems išsiversti WordPress į lietuvių kalbą arba redaguoti turimą vertimo failą

Pradėkime nuo to, kad WordPress vertimo failų pavadinimai yra lt_LT.po ir lt_LT.mo. Kaip jau minėjau, Po failą galite redaguoti, o jį išsaugojus, programa automatiškai sugeneruos ir Mo failą.

Taigi atsisiunčiame programą, kurios mums reikės – Poedit. Windows turėtojai atsisiunčia ir instaliuoja, Linux turėtojai nieko nesisiunčia, o susiinstaliuoja per paketų tvarkyklę, o ką daro MacOS turėtojai, aš nežinau, bet gal žino jie patys.

Dabar pradėkim nuo to, kad mums reikia susikurti vertimo failą (jei viską versime nuo nulio). Galite atsisiųsti mano sukurtą vertimo šabloną iš čia, čia arba čia. Arba galite jį susikurti patys: atsidarykite bet kokią teksto rengyklę (Notepad, gedit ar pan.) ir nukopijuokite tokį tekstą:

msgid ""
msgstr ""
"Project-Id-Version: Blogr.lt sulietuvinimas\n"
"Report-Msgid-Bugs-To: \n"
"POT-Creation-Date: 2010-01-21 22:03+0300\n"
"PO-Revision-Date: \n"
"Last-Translator: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"Language-Team: Mantas Malcius <kaipgis@gmail.com>\n"
"MIME-Version: 1.0\n"
"Content-Type: text/plain; charset=UTF-8\n"
"Content-Transfer-Encoding: 8bit\n"
"X-Poedit-KeywordsList: __;_c;_e;_x:1,2c;__ngettext:1,2;_n:1,2;_nc:1,2;__ngettext_noop:1,2;_n_noop:1,2;_nx:1,2,4c;_nx_noop:1,2,3c;esc_attr__;esc_attr_e;esc_attr_x:1,2c;esc_html__;esc_html_e;esc_html_x:1,2c\n"
"X-Poedit-Basepath: .\n"
"X-Poedit-Language: Lithuanian\n"
"X-Poedit-SourceCharset: utf-8\n"
"Plural-Forms: nplurals=3; plural=(n%10==1 && n%100!=11 ? 0 : n%10>=2 && (n%100<10 || n%100>=20) ? 1 : 2);\n"
"X-Poedit-Country: LITHUANIA\n"
"X-Poedit-SearchPath-0: /home/mantas/Desktop/wordpress-mu\n"

Ir išsaugome failą kaip lt_LT.po (būtinai po galūnė). Galite prieš saugodami redaguoti pagal save, bet gal geriau palikite kaip yra. Paredaguosime viską su programa.

Tikriausiai turite savo WordPress failų kopiją kur nors kompiuteryje (jei neturite, pasidarykite).

Taigi dabar jau tikrai turime kokį nors vertimo failą: atsisiųstą kitų vertimą arba ką tik aprašytą šabloną. Jeigu atsisiuntėte vertimo failą iš kitur, patariu atsidaryti jį su teksto rengykle (pvz., notepad) ir apkeisti visą jo pradžią su mano aukščiau pateiktu tekstu, iš esmės svarbiausios yra dvi eilutės: X-Poedit-KeywordsList ir Plural-Forms, jos privalo būti būtent tokios kaip mano nurodytos. Pataisę išsaugome failą. Jeigu kažkas nepavyksta, kaip jau minėjau, bus galima viską susitvarkyti su pačia Poedit programa, tik darbo daugiau. Taigi dabar atsidarome savo turimą lt_LT.po failą su Poedit programa, renkamės „Catalog“ ir „Settings“. Galite viską redaguoti pagal save, svarbu, kad būtų mano pateiktos Plural forms ir Keywords. Atsidarome „Paths“ kortelę ir nurodome aplanką, kuriame yra visi mūsų WordPress failai. Viską padarę, uždarome nustatymų langą. Dabar renkamės „Catalog“, „Update from sources“. Kompiuteris truputį pagalvos ir suras, ką būtų galima išversti bei kurios vertimo eilutės nebereikalingos, spaudžiame OK bei galime viską išsaugoti (ctrl+s). Na ir viskas, verčiame. Pasirenkame norimą eilutę, matome du stačiakampius, viršutiniame anglišką vertimą, o į apatinį rašome lietuvišką atitikmenį. Viską baigę, išsaugome bei įkeliame programos sugeneruotą lt_LT.mo failą į jau minėtą direktoriją FTP serveryje (wp-content/languages). Berods viskas.

Kaip sulietuvinti WordPress temas bei įskiepius

Čia ir prasideda visos nesąmonės. Jeigu bandėte versti kokią nors temą kartu su visu WordPress vertimu, tikriausiai pastebėjote, kad ji neišsivertė. Įskiepius ir temas teks versti atskirai (išskyrus kelias išimtis, pvz., Akismet įskiepis bei kelios standartinės temos).

Bet čia dar ne visos nesąmonės. Kai kurie įskiepiai ir temos yra sukurtos „po senam“, taigi jų nepavyks išversti su Poedit programa. Bet apie tai vos vos vėliau. Visų pirma pasiaiškinkim, kaip versti „gerąsias“ temas ir įskiepius. Tarp jų failų galite surasti tokį failą default.pot. Jį paprasčiausiai pervadinkite į lt_LT.po ir išverskite su Poedit. Jeigu turite išverstą senesnę versiją ir norite ją tik atnaujinti, galite pasinaudoti Poedit funkcija „Catalog“, „Update from POT file“ (jei turite default.po failą, pavadinkite jį default.pot, nes kitaip neveiks). Žinoma, versti temas bei įskiepius galite ir lygiai taip pat kaip ir pačią WordPress sistemą, tik prie Paths nustatymuose nurodykite aplanką, kuriame yra tema ar įskiepis. Taip pat noriu pastebėti, kad kai kurie įskiepiai ir temos naudoja ne lt_LT.po formatą, bet, pavyzdžiui, ajaxedit-lt_LT.po, taigi žiūrėkite, kad jūsų vertimo failas atrodytų kaip ir kitų kalbų vertimo failai, esantys temos ar įskiepio kataloge. Taip pat norėčiau pastebėti, kad atnaujinus įskiepius ar temas, kuriuos patys vertėte, teks iš naujo įkelti ir vertimo failą.

O dabar bjauriausia dalis. Būna tokių dalykų, kad su Poedit nieko išversti nepavyksta, tenka versti rankomis visus temos ar įskiepio failus. Jei naudojate Windows sistemą, patariu tam naudoti Notepad++. Taigi atsidarome visus failus su teksto rengykle (Notepad++, Gedit, Geany ar pan.). Matome kažkokius kompiuterastinius kodus, teks susirasti, ką reikia išversti, o ko negalima liesti. Sunku pasakyti, kaip viską atskirti, naudokitės intuicija, žiūrėkite, kokiomis spalvomis tekstą nuspalvina teksto rengyklės. Atsidarykite savo tinklaraštį ir žiūrėkite, kokios ten angliškos frazės bei ieškokite tokių pačių atidarytuose failuose ir išverskite. Atrodo, viskas sudėtinga, bet greit viską suprasite. Beje, daug kas pamiršta comments.php faile išversti komentaro įrašymo mygtuko tekstą (Submit), nes jis truputį kitoks nei visos kitos verčiamos frazės. Atkreipkite dėmesį:

<input name="submit" type="submit" id="submit" tabindex="5" value="Submit" />

Taigi tarkime, kad viską jau išvertėte, išsisaugojote, susikėlėte į savo tinklaraštį ir… ir matote visokius kringelius vietoje lietuviškų raidžių. Dabar turime dvi išeitis. Galima visuose failuose nustatyti UTF-8 koduotę (paieškokite teksto rengyklės meniu juostoje, tikrai rasite) ir išsaugoti. Bet vėlgi kyla problema… spėkite dėl ko? Teisingai – Internet Explorer. Kad ir kokia jo versija bebūtų, didelė tikimybė, kad jis iškraipys jūsų tinklaraštį (net ir IE 8). Juokas pro ašaras, žmonės vis nesugeba sukurt normaliai veikiančios naršyklės. Taigi lieka dar labiau vargti ir taikytis prie IE kūrėjų. Prieš tai minėtas koduotes paliekame ramybėje, teks visas lietuviškas raides apkeisti tam tikrais kodais:

Mažosios raidės
ą - ą
č - č
ę - ę
ė - ė
į - į
š - š
ų - ų
ū - ū
ž - ž 

Didžiosios raidės
Ą - Ą
Č - Č
Ę - Ę
Ė - Ė
Į - Į
Š - Š
Ų - Ų
Ū - Ū
Ž - Ž

Skyrybos ženklai
„ - „
“ - “
– - —

Pvz., žodis „Tinklaraštis“ turėtų atrodyti taip: Tinklaraštis

Jei viršuje netyčia matote ne kodus, o raides, tekstinį failą su šiais kodais galite atsisiųsti iš čia, čia arba čia.

Kitų simbolių kodus rasite ascii.cl puslapyje. Pasitikrinti, kaip atrodo jūsų parašytas kodas, galite w3schools.com puslapyje.

Aišku, tikriausiai prasikeiksite, jei po kiekvieną raidę kaitaliosite. Taigi Notepad++ turėtojai spaudžia ctrl+f, pasirenka Replace funkciją, nustato, kad būtų skiriamos didžiosios ir mažosios raidės bei taip su visomis raidėmis maigo Replace in all documents. Na, kažkas panašaus, dabar tiksliai nebeatsimenu, Windows nebenaudoju. Verčiant su Linux, rekomenduoju programą geany (rasite paketų tvarkyklėje). Žinoma, tikriausiai yra ir kokia nors speciali tokiam vertimui skirta programa, bet aš jos nežinau, gal kas informuos?

Laiko ir datos formatas ir kitos smulkmenos

Taip pat noriu pastebėti, kad daug kas, versdamas savo WordPress ar jos komponentus, palieka anglišką laiko ir datos formatą (pvz., Gruodis 24, 2009 arba 2:00 ryte). Pripažinkite, atrodo negražiai.

Siūlau vartoti tokius variantus:

• Metams, mėnesiui ir dienai Y-m-d arba Y F j (vietoje F j, Y)
• Metams ir mėnesiui Y-m arba Y F (vietoje F, Y)
• Laikui G:i (vietoje g:i a)

Taip pat atkreipkite dėmesį į linksnius. Pačioje WordPress sistemoje daugelyje vietų galima linksnius derinti, priklausomai nuo prie žodžių esančių skaičių (plural forms), bet verčiant temas to padaryti negalime (kažin, kodėl temų kūrėjai kurdami nenaudoja daugiskaitos formų). Todėl išvertę žodį „comments“, pamatome ką nors panašaus į „11 komentarai“. Reikia ieškoti tokių formatų, kurie labiausiai tiktų tokiu atveju, pvz., „Komentarai (X)“, aš pats naudoju „Komentarų: X“ formatą. Kad ir koks skaičius bus X vietoje, vertimas atrodys pakenčiamai. Jei turite geresnių variantų – siūlykite.

Berods viskas, ką norėjau pasakyti. Kas neaišku, klauskite, papildysiu.

Jeigu visi šitie sulietuvinimai atrodo baisiai, galite tiesiog užsiregistruoti Blogr.lt blogofermoje ir naudotis mūsų pačių sulietuvinta sistema, įskiepiais ir temomis.

Pasidalinkite su kitais arba atsispausdinkite:

Panašūs įrašai:

1. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema

21% vokiečių savo asmeniniuose kompiuteriuose yra įsidiegę „OpenOffice“, „StarOffice“ ar „IBM Lotus Symphony“. Tokie rezultatai gauti išanalizavus daugiau kaip milijoną kompiuterių. Tyrimą atliko kompanija „FlashCounter  Statistics Service“.

 

Šaltinis:
http://www.h-online.com/open/news/item/Study-21-of-German-PCs-run-OpenOffice-919501.html

Būsiu ir aš prie masės, ir pakalbėsiu apie paskutinių dienų aktualijas.

Visiem žinoma, kad LANVA vėl kelia galvą ir padavė į teismą vieną iš tų 106-ių bei pačią “linkomaniją“. Tai vėl gi įsuko krūvas diskusijų. Nedidelė dalis smerkia piratus ir kaltina juos visom pasaulio nuodėmėm, o likusieji (bent jau dalinai) juos teisina.

Aš save priskirčiau labiau prie teisinančių, nes ir pats naudojuosi torentais. Ir tai nereiškia, kad aš vien tik nelegalią informaciją siunčiuosi. Mane supykdė “Megztuko” kažkur pareikšta mintis, kad nė vienas torentų trakeris negali būti legalus. Kai kas iš man pažįstamų žmonių irgi tuo tiki ir aiškina, kad visa p2p technologija yra nelegali ir negali būti panaudota legaliai informacijai gauti. Didesnės nesąmonės nesu girdėjęs, ir mane tai netgi siutina. Tai jei jau aiškinama, kad visas p2p – nelegalu, tai gal ir FTP protokolas blogai? Juk per jį irgi galima gauti nelegalią informaciją. Tai savaime reikštų, kad joks FTP serveris negali būti legalus. Kaip ir HTTP. Galiausiai – visas internetas yra nelegalu. Juk jei naršyklės lange aš pamačiau kokį paveikslėlį, kuris yra apsaugotas autorių teisėm, nors pateikiamas viešai (kad ir kieno nors logotipas), tai aš jį jau nelegaliai parsisiunčiau, nes tas dalykas jau saugomas kažkur pas mane kompiuteryje (Browser cache). Ir už tai mane, ko gero, galima bausti.

Kai kas sako, kad tokie veiksmai nebus naudingi pačiam Microsoft, kuris su LANVA inicijavo šiuos teismo procesus. Kalbama, kad jei žmonės praras galimybę siųstis Windows nelegaliai, jie pereis prie alternatyvų (Linux, MacOS). Tai, žinoma, būtų visai šaunu. Tačiau labai sunku pažabot piratavimą šalyje, kurioje norint nusipirkt legalią programinę įrangą, reikia mėnesį, ar daugiau, nevalgyt. Nebus linkomanijos, atsiras kiti trekeriai. Uždraus torentus, iškils kiti protokolai, kurie veikia užkoduotai ir decentralizuotai – taip, kad dar sunkiau susekt, kokią informaciją žmogus siunčiasi. O jei policija ateis pas kiekvieną žmogų ir tikrins jo kompiuterį tiesiog todėl, kad jis jį turi, tai čia jau daugiau nei žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir ką sakytų LANVA – man atrodo, kad visos šalies žmonių interesas yra svarbiau nei vienos firmos, kuri tą šalį be vargo galėtų nusipirkt, pelnas. Grįžtant prie atviro kodo produktų. Gal žmonės ir pradėtų naudot Linux bei OpenOffice. Bet ar tai vėl nebūtų traktuojama kaip kokių nors M$ interesu pažeidimas? Dabar gi mėgstama skaičiuot, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką nelegaliai, tai būtų ir nusipirkęs. Tokiu atveju galima viską paverst taip, kad jei žmogus dabar naudoja Linux, tai tik dėl to, kad gavo jį nemokamai. O jei neturėtų galimybės gaut nemokamai, tikrai būtų pirkęs Windows. Reiškia, kad kiekvienas, kuris naudoja kažką kitą, nei M$ produkciją, varo tą firmą į bankrotą, o tai daro jį piratu ar dar kokiu nusikaltėliu. O be to – Linux naudoja hakeriai, kas daro šią OS pačiu blogiausiu dalyku…

Sekantis žingsnis, prie ko gali prisikabint LANVA – muzikos kūrinių siuntimasis. Jie juk visada teigia, kad gina leidėjų teises. Apie autorius retai kada užsimena. Tie, kas siunčiasi muziką – piratai. O jei pats autorius tą muziką pateikia lasvai visiems siųstis? Kol kas tai viskas tvarkoj. Žinoma, jei autorius neturi sutarties su kokiu leidėju, kuris už tokius dalykus labai skaudžiai baudžia. Bet juk gali būt ir taip, kad sekantis žingsnis būtų toks, jog autoriai, platinantys savo kūrybą pagal laisvas licenzijas (creatrive commons) taip pat būtų paskelbti nusikaltėliais. Juk jie žudo muzikos industriją – nepasirašo sutarčių su leidėjais, kurie dėl to praranda potencialias pajamas.

Taigi – jei piratavimą bandyt pažabot tik represijomis, tai galiausiai gali nelikt beveik jokios laisvės internete, o kiekvienas, bandantis kažką padaryt nemokamai – nusikaltėlis. Man toks variantas nepatinka…

Kažkur “megztukas” pareiškė, kad duomenis apie tuos 106 piratus rinko su “atviro kodo programa uTorrent”. Šitoj vietoj juokiausi garsiai. Pačių uTorrent kūrėjų puslapy aiškiai parašyta, kad programa ne tik kad nėra atviro kodo, bet ir tokia niekada nebus. O po to dar aiškino, kad su atviro koso programine įranga reikai mokėt dirbt, o jis, kaip teko suprast, to nesugeba. Ar galima žmogui, praktiškai nieko nesuprantančiam apie IT, leist dirbti šioje srityje?

Tarp kitko – būtinai reikia paduot į teismą Google bei kitas paieškos sistemas, nes rezultatuose galima rast autorių teisėmis apsaugotų duomenų.

Danijos vyriausybė nuo 2010 metų balandžio mėnesio, vidaus administracinius dokumentus saugos OpenDocument formatu. Nutarta atsisakyti senų DOC ir XLS formatų. Pasirinkimą parėmė visos parlamentinės partijos atstovaujančios Danijos parlamentą.

„Hello, open free standards – and goodbye Microsoft monopoly“. (Sveiki, atviri ir laisvi standartai – sudie Microsoft monopoliui.) – paskelbė Danijos švietimo ministrė Helge Sander.

Danija pasirinko OpenDocument

 

skaityti daugiau

linuxmint.com portalas praneša:

Linux Mint 9, based on the upcoming Ubuntu 10.04 Lucid Lynx, will be released in May this year under the codename “Isadora”.
Of Greco-Latin origin, “Isadora” means “Gift from Isis”.

Nauja Linux Mint 9 versija naudos Ubuntu 10.04 Lucid Lynx pagrindą ir vadinsis „Isadora“.

Daugiau informacijos: http://www.linuxmint.com/blog/?p=1253

Tie, kurie testuoja dar kuriamą Ubuntu Lucid Lynx, greitai turėtų pastebėti pasikeitusį paieškos laukelį Firefox naršyklėje. Sekančioje Ubuntu versijoje, pagal nutylėjimą naudotą Google paiešką, pakeis Yahoo!. Šį asikeitimą lėmė Canonical susitarimas su Yahoo! dėl pelno pasidalinimo iš šio projekto. Canonical gautas lėšas skirs Ubuntu vystymui ir infrastruktūrai.

skaityti daugiau

Organizacija „Linux Foundation“ pranešė apie naujai sudarytą mokymų programą Linux programuotojams ir sistemų administratoriams. Kursai vyks „on-line“ režimu, todėl juose dalyvauti galės visi norintys, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir neišeidami iš namų.

Jau galite užsiregistruoti į pirmąjį kursą „Kaip prisidėti prie Linux bendruomenės“ (angl. „How to contribute to Linux comunity“) kurį ves Jon Corbet, LWN įkūrėjas ir Linux branduolio vystytojas. Kursas prasideda – kovo 1-ąją.

Taip pat jau patvirtinti šie kursai, kuriuos ves savo srities ekspertai:

• Kaip dirbti su Linux bendruomene (angl. How to Work with Linux comunity)
• Įvadas į Git (angl. An introdution to GIT)
• Linux problemų sprendimas ir spartinimas (angl. Linux troubleshooting and tuning)
• Linux programų kūrimas (angl. Developing Applications For Linux)
• Linux Administratavimas 101 (angl. Linux administration 101)
• Linux failų sistemų apžvalga (angl. Linux file system overview)
• Virtualizuota Linux saugykla (angl. Virtualized Linux storage)
• Btrfs: įvadas ir atnaujinimas (angl. Btrfs: intro and update)
• Linux spartinimas (angl. Linux performance tuning)

Visas nemokamų kursų sąrašas yra registracijos puslapyje, dešinėje pusėje.

 

skaityti daugiau

Kaip dažnai jus siųsdavo „gūglinti“, kai linuksą dar tik bandėt perprast? Ir kaip dažnai dabar jūs siunčiat kitus „gūglint“, vietoj to, kad atsakyti į pradedančiojo klausimus?

Keletas patarimų, padėsiančių išvengti nepatogumų pradėjus naudoti vis dar kuriamą Blender versiją.

Blender 2.50 versijoje tarpo klavišas įgavo kiek kitokią funkciją – dabar jo pagalba atidaysite paieškos meniu, kuriame galime surasti reikiamą funkciją. Bet kaip išsišaukti taip reikiamą “Add Object” menu? Jei tingite keisti greitųjų klavitšų nustatymus, senajį meniu galite iškviesti Shift+A pagalba. Tiesą pasakius ir 2.4x versijose ši kombinacija veikė, tarpas tik buvo patogiau.

–

Kitas dalykas, be kurio sunku išsiversti – kursoriaus centravimas. Kaip žinome seniau tai tiesiog puikiai atlikdavo klavišas C. Bet dabar (2.50) tai įjungia kažkokį keistą režimą (Tiksliau – “Circle Select“, pažymėjimą apskritimu, keičiant apskritimo dydį pelės ratuku). O centravimo klavišas patapo Numpad . (taškas). Atrodo visai logiša perelti navigacijos klavišą prie kitų, panašią funkciją atliekančių.

–

Ne taip seniai buvo pridėta nedidelė, bet maloni galimybė naudoti kelis foninius paveikslėlius skirtingoms perspektyvoms. Tai labai palengvina pvz. autobomilio ar kito simetriško objekto modeliavimą iš brėžinių. N meniu įjungiame “Background Images”, pridedame naują piešinėlį ir nurodome kuriai perspektyvai (ašiai) jį rodyti. Tuo pačiu dabar galima pasirinkti ir generuotą procedūrinę tekstūrą, arba net video failą. Šiai galimybei neužmiršite parsisiųsti naujausią versiją iš graphicall.org (build versija 26218 ir vėlesnės).

Nesenai pasirodė nauja Mozilla Firefox 3.6 versija. Į Windows ir Mac OS X operacines sistemas įdiegti šią naršyklės versiją paprasta: pakanka atsisiųsti diegimo failą, paspausti kelis mygtukus ir nauja versija įdiegta. Tuo tarpu Ubuntu sistemoje taip nėra. Numatytose saugyklose Firefox 3.6 dar nėra, o norint įdiegti rankiniu būdu, reikia daugiau įgūdžių.

 

skaityti daugiau

Citata iš itworld.com:
„Viena iš priežasčių, kodėl nemėgstu Windows – jų nesugebėjimas užtikrinti saugumo dirbant tinkle, kuris jungia daug kompiuterio naudotojų. To pasekoje, Windows iš esmės buvo nesaugūs daugiau nei dešimtmetį. Negana to, buvau nustebintas, kad iki šiol yra neištaisyta 17 metų senumo saugumo skylė, nuo Windows NT laikų, vis dar egzistuoja šiandien Windows 7.“

skaityti daugiau

Šiandien. Išleido.

Daugiau info

Microsoft patvirtino, kad gruodžio mėnesį sukeltos kibernetinės atakos prieš Google ir dar 33 organizacijas buvo įvykdytos pasinaudojus Internet Explorer naršyklės pažeidžiamumu. Vokietijos, Prancūzijos ir Australijos valdžia patarė savo piliečiams atsisakyti Internet Explorer naudojimo.

skaityti daugiau

Susidūriau vakar su problemėle. Kopijuojant gigabaitinį failą į USB atmintuką kompiuteris ima smarkiai stabdyti, net pelės žymeklis laikas nuo laiko prišąla prie ekrano. Pasižiūrėjau su top-u, procesorius beveik neapkrautas, jis neturėtu stabdyti. RAM užpildytas pilnai, čia aišku kešuojamas kopijuojamas failas, bet į swap-ą nieko nekrauna, todėl stabdyti taip pat neturėtu.

Priežastis paaiškėja pažiūrėjus į šią eilutę:

Cpu(s): 2.1%us, 1.3%sy, 0.0%ni, 0.3%id, 96.3%wa, 0.0%hi, 0.0%si, 0.0%st

96.3%wa reiškia, kad procesorius nieko daryti negali nes užsiėmęs laukimu kol atsilaisvins kažkoks procesas. Kvaila situacija panaši į valdininko darbą…

Šiandien radau sprendimą. Pasirodo problema linux užduočių planavimo nustatymuose. Jis bando vieną, neskaidomą užduotį paskirstyti tarp dviejų branduolių. O jie vienas kitą blokuoja :( Ką darom? Pirmiausia pažiūrim į pertraukimų sąrašą:

kiras@linuksoidas $ cat /proc/interrupts
      CPU0   CPU1
...
19:   99     29095 IO-APIC-fasteoi ehci_hcd:usb1, ohci_hcd:usb2, ohci_hcd:usb3
...


Susirandam pertraukimų numerius skirtus usb jungtims. Pas mane tik vienas, 19. Tada pririšam juos prie vieno kurio nors branduolio, pavyzdžiui prie nulinio:

echo 1 > /proc/irq/19/smp_affinity

… žiūrim kas gavosi. Man šis veiksmas padėjo. Jei susidūrėt su tokia pačia problema ir priežastis ta pati, padės ir jums.

Besikapstydamas po /usr/portage/app-misc/ iš visiško neturėjimo ką veikti radau visai naudingą programėlę Anki. Kaip sako aprašymas:
$ cat /usr/portage/app-misc/anki/anki-0.9.9.8.5.ebuild | grep DESCRIPTION
DESCRIPTION="A spaced-repetition memory training program (flash cards)"

Sounds fun haha. Taigi nepatingėjau ją susikompiliuoti. Programa iš ties pasirodė visai naudinga, nors žinoma stebuklų nepadaro. Principas tas, kad pirmiausiai suvedami klausimai ir atsakymai į juos. Paskui programa parodo klausimą ir paspaudus space atsakymą. Turi pats pažymėti ar atsakymą atsimeni ar ne. Patogiausia tas, kad tie klausimai kurių atsakymus atsimeni „užkasami“ giliai ir rodomi tik po kelių dienų. Todėl iš naujo kartojama tik dar nežinoma informacija. O tai padeda sutaupyti laiko. Dar svarbu nerašyti ilgų atsakymų ir išskaidyti juos į kelis klausymus. Kitas dalykas, kad spandyti programą yra savotiškas žaidimas ir padeda „užmušti“ nuobodulį, be to galima pažiūrėti savo įsiminimo progreso statistiką.

Tikiuosi kam nors pravers.

Galiu prisipažinti esu labai pirataujantis internautas.Nėra ne dienos kad kažko nesisiųsčiau iš torrentų.Nesvarbu ar tai naujas filmas,ar patinkančios muzikos rinkinis.Tačiau siunčiant didelės apimties failams vien dienos neužtenka, o naktį palikti kompiuterio nesinori,nes per jo skleidžiama garsą negaliu išsimiegoti.Todėl nusprendžiau savo kuklu namų serverį priversti dar ir diena,nakti pumpuoti man torrentus.

Viskas ko reikia tai atliekamo kompiuterio mano atveju tai Pentium 2 senukas, Linux sistemos (Aš naudoju Debian)  su įdiegtais Apache,PHP,MySQL .Na ir torentų siuntimo sistemos TorrentFlux.

Parsisiunčiame TorrentFlux: wget http://downloads.sourceforge.net/project/torrentflux/torrentflux/TorrentFlux%202.4/torrentflux_2.4.tar.gz?use_mirror=mesh

Išarchyvuojame paketą: tar -xvf  torrentflux_2.4.tar.gz

Išarchyvavę turime tris papkes html papke perkeliame į /var/www direktoriją tada prisijungiame prie phpmyadmin ir sukuriame duombaze pavadinimu “torrentflux” sukūrus importuojame  duombazės atsargine kopiją kuri yra torrentflux papkėje mysql_torrentflux.sql pavadinimu.

Paredaguojame config.php failą esanti html kataloge:

$cfg["db_type"] = “mysql”;
$cfg["db_host"] = “localhost”;
$cfg["db_name"] = “torrentflux”;
$cfg["db_user"] = “root”;        // Jūsų MySQL vartotojas
$cfg["db_pass"] = “”;            // MySQL slaptažodis

Failą išsaugome ir interneto naršyklėje vedame serverio adresą ( mano atveju 192.168.1.65): http://192.168.1.65/html

Jei viskas tvarkoje matome prisijungimo langą.Prisijungiame su serverio root vartotoju.Tuomet einame į admin>settings ir susikonfigūruojame viska pagal save.

Nerašiau visko smulkiai,nes kam šito reikės manau ir taip viska supras.

Įvairiuose tinklaraščiuose galima rasti ataskaitas už praeitus metus. Štai truputis statistikos ir iš ubuntu.lt.

Per 2009 metus ubuntu.lt svetainę aplankė 261,606 unikalūs lankytojai. Iš viso šie lankytojai peržiūrėjo 1,080,784 puslapius.

Ką gi, smagu žinoti, kad vienaip ar kitaip į ubuntu.lt svetainę, per 2009 metus užklydo beveik 10% visų Lietuvos gyventojų.

Vidutiniškai, per dieną ubuntu.lt aplanko 1000 unikalių lankytojų. Tačiau tą savaitę, kai išleidžiama nauja Ubuntu laida, svetainę aplanko 2 kartus daugiau, apie 2000 unikalių lankytojų per dieną.

Per 2009 metu, ubuntu.lt svetainė neveikė 3 kartus iš kurių vasarą svetainė buvo nepasiekiama ilgiau nei vieną savaitę. Kadangi šiais metais persikraustėme į AKL serverius, tai reikia tikėtis 2010 metais tai nebepasikartos.

2009 metais pagaliau atlinktas svetainės migravimas į Drupal, phpBB ir MediaWiki sistemas.

skaityti daugiau

Kažkuris iš svetainės lankytojų iškėlė klausimą “Ar geri yra Linux?”. Galvojau atsakymą įdėti į D.U.K., tačiau pamačiau, kad reikia daug ko prirašyti, tad geriau viską surašyti į naują “straipsnį”.

Viską apžvelgsiu iš neutralios Linux OS, kaip alternatyvos, pusės, t.y., “nekišiu” jums savo asmeninės nuomonės, o tiesiog  aprašysiu viską atsižvelgdamas į Linux galimybes. Dėl to, turbūt, sulauksiu daug kritikos ir ginčų iš abiejų pusių (Windows OS ir Linux OS naudotojų). Atsiprašau dėl to, tiesiog visiems neįmanoma įtikti tuo pat metu.

P.S. Nesu dirbęs su MAC sistemomis (tik keletą kartų matęs), tad jų čia neaptarinėsiu.

Kad būtų paprasčiau, viską suskirsčiau į kategorijas. Taip jūs galėsite pasirinkti ką skaityti, o ką – ne.

Suderinamumas

Deja, tenka pripažinti, kad Linux ne visuose kompiuteriuose veikia gerai. Esu susidaręs nuomonę, kad jei pvz., garso plokštė blogai veikia su Windows sistemomis, tai kaltas plokštės gamintojas, o jeigu plokštė neveikia su Linux sistema – kalti Linux.

Na, bent mano atveju yra atvirkščiai. Namų kompiuteryje Windows neveikia, BIOS dryžuotas (matyt, padegusi motininė arba vaizdo plokštė), o su Linux Mint jokių bėdų – žiūrime filmus ir t.t. Be to, Ubuntu 9.10 (taip pat Linux Mint 8 ) vos įdiegus leidžia išnaudoti 5.1 sistemos garso plokštės galimybes. Taigi čia jums spręsti ką rinktis.

Dauguma pastebėjo, kad seni spausdintuvai ir t.t. neveikia su naujausiomis Windows versijomis, nes niekas nebekuria jiems tvarkyklių (kitaip tariant – draiverių), tačiau Linux sistemose šie įrenginiai puikiai veikia.

Išvada

Jeigu nežinote ar jūsų kompiuteris veiktų su Linux sistema, tiesiog pasileiskite naujausią Ubuntu ar Linux Mint sistemą iš CD disko ir išbandykite. Jeigu sistema gerai užsikraus, vadinasi, viskas turėtų veikti.

Išvaizda

Mėgstate “tiuninguoti” savo naudojamą operacinę sistemą? Dauguma puikiai žino, kad Windows sistemose tam reikia papildomų programų, po to kai kas ima veikti netaip, kaip turėtų ir t.t. Na, Linux sistemos čia žymiai pranašesnės. Išvaizdos keitimui nereikia jokių programų (galite naudoti, jei kitaip nemokate ), nes tiesiog reikia nukopijuoti parsisiųstas bylas į tam tikrus aplankus ir tada užsidėti “pagražinimus”.

Išvada

Tiek Windows, tiek Linux sistemos turi daug išvaizdos keitimo galimybių, tačiau Linux šioje srityje pirmauja vienu žingsniu: turi nemažą grafinių aplinkų pasirinkimą. Tai daro kiekvieną Linux sistemą praktiškai unikalia.

Multimedia

Šioje srityje išsilaiko pusiausvyra. Nė karto nekilo problemų su Linux, žiūrint filmus ir t.t. Tiesą sakant, HD Video (aukštos raiškos video), Linux mano kompiuteryje daug geriau rodo (kai kuriems – atvirkščiai).

Linux neturi tokių grafikos programų kaip Photoshop (kai kurie sugeba jį pasileisti WINE arba Virtualbox pagalba), tačiau turi daug nemokamų programų, kurių pakanka daugumai žmonių: Blender, Dia Diagram Editor, GIMP, GNU Paint, Karbon14, KolourPaint, Krita, pencil, rgbPaint, Skencil, Xara Extreme, XPaint, …

Vaizdo redagavimo programos: Avidemux, KINO, …

Muzikos redagavimo programos: Audacity, …

Media grotuvai: VLC, Totem, Banshee, Rhythmbox, Exaile, Audacious, Amarok, …

Išvada

Taigi, jeigu jums nereikia dirbti su specifinėmis grafikos ar kt. programomis, jums gali pakakti ir Linux sistemos.

Programos

Programų pasirinkimas gausus tiek Windows, tiek Linux sistemose. Žinoma, Windows sistemoms sukurta milijonai programų, tačiau dauguma jų atlieka tas pačias funkcijas, tad kokia iš to nauda? Betkokiu atveju mes naudojame pačias populiariausias, o kitų net nežinome. Paprastai, dauguma Windows programų yra mokamos, o ne kiekvienas galime sau leisti išleisti krūvą pinigų dėl keleto kartų pasinaudojimo programa. Žinoma, lietuviai sugeba viską “nulaužti”, tačiau patikėkite – tai atima daug laiko. Asmeniškai aš geriau įsidiegiu nemokamą programą, praleidžiu šiek tiek daugiau laiko prie jos, negu mokamų programų atveju, tačiau bent nereikia ieškoti “laužymo” įrankių ir netyčia įsigyti virusuotų bylų.

Išvada

O jūs nemanote, kad geras naudotojas + paprasta nemokama programa = neišmanantis naudotojas + daugiau funkcijų turinti, bet “laužyta” programa? Akivaizdu tik viena: Windows sistemose negalima paleisti Linux programų, o Linux sistemose galima paleisti nemažai Windows programų.

Šriftai

Na, tik nedaugeliui tai aktualu, tačiau atsakymas paprastas: Windows šriftai veikia Linux sistemose, tad dėl to tikrai nekyla jokių problemų.

Žaidimai

Žaidimai Linux sistemose vis dar neprilygsta Windows OS žaidimams (na, kai kurie žaidimai jau senokai Windows “lygio”). Iš tiesų, Linux tobulėja ir šioje srityje, tačiau jiems svarbiausia ne tai – svarbiausia darbai, kuriuos galima atlikti kompiuteriu, o ne žaidimai. Žinoma, Linux turi pakankamai žaidimų, tačiau dauguma jų loginiai ir skirti vaikų ugdymui. O dabar Windows OS vartotojai: “O jūs kada nors pirkote originalų žaidimo diską?”. Įtariu, kad 95 % pasakytų tiesiog “ne”.

Išvada

Taigi išvada elementari, jeigu jūs naudojate Windows OS tik dėl žaidimų – įsigykite Sony Play Station, Xbox ar kt. žaidimų kompiuterius. Manau, daug maloniau grįžus “išsidrėbti” ant sofos ar fotelio ir sulošti su kompanija kokį nors žaidimą, negu žaisti pajungus kompiuterį ir neturėti malonumo, nes įjungta antivirusinė ir t.t., kurie stabdo kompiuterio darbą.

Žodynai

Išskyriau atskirai šią kategoriją, nes tai itin aktualu mokiniams ir studentams. Windows sistemose žodynų apstu, tačiau kokia situacija Linux sistemose?

Įmanoma įdiegti Angloną, tačiau tai užtrunka šiek tiek laiko (priklausomai nuo patyrimo ir naudojamų instrukcijų). Asmeniškai naudoju OpenDict žodyną, kuriam taip pat yra pritaikyta Anglono žodžių duomenų bazė (P.S. tai nelegalu ).

Išvada

Jeigu nebijote sugaišti bent keletos valandų prie žodyno diegimo ir nustatymų, tai jums Linux gali būti puiki alternatyva, pakeičianti Windows OS.

Teiginys: visos Linux sistemos labai sudėtingos ir sunkiai perprantamos.

Baikite juokus! Tokie dalykai buvo prieš 20 metų, o ne dabar. Žinoma, yra nemažai distribucijų, kur būtina daug visko žinoti, tačiau, paprastai, jos skirtos patyrusiems. Yra visokių Linux sistemų, skirtų įvairiems žmonėms. Tikrai yra nemažai sistemų, kur diegimas ir naudojimasis sistema yra tiek pat lengvas ar net lengvesnis negu  Windows sistemos.

Kai kurie teigia, kad naudojantis Linux privaloma mokėti naudotis komandine eilute. Tai dar vienas “malkų skaldymas iš degtuko”. Yra nemažai distribucijų, kur praktiškai neįmanoma išsiversti be komandinės eilutės. Tarp kita ko, jei išmokstate dirbti su ja, tai nemažai operacijų galima atlikti greičiau, negu naudojantis programomis. Niekas jums neliepia diegtis tokių distribucijų. Jeigu jums reikia itin paprastos sistemos, kurioje viską būtų galima atlikti be komandų – naudokite Ubuntu Linux, Linux Mint, OpenSUSE ir t.t.

Išvada

Kiekvienas turi teisę naudotis tuo, kas jam labiau patinka. Rinkdamiesi sistemą naudojimui, nebijokite bandyti įvairius variantus. Taip pat prisiminkite, kad draugų nuomonė nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone!

Taigi, jei kyla kokių klausimų Linux tematika, Linux bendruomenė jums būtinai padės (padeda ir Windows naudotojams, bet kartais mėgsta iš jų šiek tiek pasišaipyti ).

„Istorija moko vertinti savo laisvę, nes gali ją prarasti. ‚Neįkyrėkite su savo politika,‘ atsako nenorintys mokytis.“ — Richard Stallman.

“Bandyti išmokti hakinti naudojant Microsoft Windows ar bet kurią kitą uždarojo kodo sistemą yra beveik tas pats, kas bandyti išmokti šokti sugipsuotam.” – Eric S. Raymond.

Kad ir kaip man patiktų Ubuntu, šįkart aš šia OS šiek tiek nusivyliau. O buvo taip…

Vienas mano kolega nusipirko naują kompiuterį ir įsidėjo pas save bevielio tinklo plokštę, nes su laidais pas jį namuose – problematiška. Ir ta plokštė jam ant Windows 7 veikė kažkaip keistai – viską pagauna, pradžioje greitis būna normalus, o paskui krenta taip, kad jau kažką atsisiųst būna nebeįmanoma. Kaip išaiškėjo, tai čia būtent su Win7 ir ta plokšte taip vyksta.

Pažiūrėjo žmogus internete, kur aiškino, kad kitos sistemos, įskaitant Linux, šitoj vietoj veikia tvarkingai. Taigi, nutarė pabandyt. Aš kaip visada patariau Ubuntu ir dar padėjau įdiegt. O čia ir prasidėjo “linsmybės”…

Ta plokštė veikė – pagavo visus aplinkui esančius WiFi tinklus, bet… Norint prisijungti prie savo namų tinklo, reikėjo įvest WPA/WPA2 slaptažodį. Tai savaime suprantama – tinklas užkoduotas. Pirmas nemalonus dalykas, kuris išlindo – routerio sugeneruotas slaptažodis tiesiog netilpo į įvedimo laukelį – vieną simbolį nukirpdavo. Teko persikrauti į Win, prisijungti prei routerio ir sumažinti slaptažodį vienu simboliu (būtent tiek ir netilpo). Dabar tilpo visas slaptažodis, bet kažkodėl mygtukas “connect” buvo neaktyvus. Pasirodo, reikėjo dar kelis simbolius nutrint, kad jis taptų aktyvus (galiausiai išėjo kažkur 62 simboliai). Vėl slaptažodį sumažinom. Jau viskas tilpo, leido spausti “connect”, bet niekaip nepavyko prisijungti. Bandė jungtis, bet po kurio laiko vėl paprašė to pačio slaptažodžio. Ir taip vėl ir vėl… Nieko gero nesulaukiau, palikau kolegą ikimo valiai – kreiptis į visagalį google.

Kitą diena sužinojau, kad taip ir nepavyko jam prisijungt. Kiek ieškojo, naudingos informacijos nerado. O jei kažkas ir buvo, tai vos ne pačiam tvarkykles reikia pasirašyt, kad viskas veiktų tvarkingai. O kažko kito įdiegt juk neįmanoma – tam reikia to pačio tinklo, kurio nėra.

Tokie dalykai ir atbaido žmones. Kodėl įdiegus OS dar reikia kankintis su tokiu elementariu dalyku kaip belaidis tinklas? Kodėl tai negali veikt paprastai, kad ir kaip toj pačioj windozėj? Žinoma, pats išsprendęs problemą tapsi labiau patyręs ir žinosi kas kur ir kaip. Bet ar paprastam žmogui turi reikėt rašyt komandas, skriptus, kad kažkas veiktų? Eiliniam vartotojui, norinčiam pereiti prie Linux, to neturi reikėt. Viskas turi būt click’n'drag’n'drop. O taip nėra…

• Prieš naujus metus dažnai pasirodantys straipsniai apie svarbiausius įvykius Linux istorijoje, šis man patiko.
• Straipsnis kaip sukonfigūruoti “realaus laiko” garso įrašų studiją ant Linux. Su šią tema teko susitik vienam iš Ubuntu release party, tada apie Linux real-time branduolį pirmą kartą išgirdau. Sužinojau, kad muzikoje susijusioje su kompiuterių yra svarbus kuo mažesnis garso vėlavimas.
• Naudojantiems Ubuntu ir Gimp`ą ir norintiems išbandyti naujausią Gimp`o 2.7 versiją su nauju vieno lango būdų (single-window mode) galite pasinaudoti šiuo straipsniu. Aš išbandžiau ir supratau, kad šis būdas pravartus tik ilgai dirbusiems su Photoshop`u.
• 10 klausimų verslui, kuriuos reikėtu užduoti renkantis atviro kodo programinę įrangą. Nekreipiant dėmesio į straipsnį galiu teigti, kad pasirinkus laisvąją programinę įrangą vienas iš svarbiausių ir dažnai neįvertinamų naudų – Laisvė. Pradžioje sunku suprasti jos naudą, bet sutaupius 10 000 litų neperkant licenzijų ar palyginus LPĮ pritaikymo kaštus savo verslo procesams su uždaro kodo alternatyvomis, šį laisvė greit įstringa galvoje.
• Dažnai pasitaikančios klaidingos nuomonės apie laisvąją ar atviro kodo programinę įrangą.

Lietuviškame Linux News sužinojau apie namų interjero dizainui kurti skirtą paprastą ir man patikusią programą Sweet Home 3D. Manau jinai verta dėmesio, kam domina ši sritis arba tiesiog norite greitai pastatyt ir įsirengt savo svajonių namą.

Kai kas sako, kad nežino geresnės naršyklės už Firefox. Yra tame tiesos. Daugybė įskiepių padaro savo. Nors aš pats dabar daugiau naudoju Google Chrome. Kai pagaliau atsirado versija Linux ir dar su įskiepių palaikymu, šita naršyklė man tapo patrauklesnė. Bet vistek tai dar yra beta – ne viskas veikai taip, kaip norisi. Taigi – Firefox vistiek yra vienas geriausių pasirinkimų. Na, beveik…

Visiem žinoma, kad ugninė lapė turi bėdą – labai “valgo” atmintį, šiek tiek pristabdo pasileisdamas ir užkraudamas puslapius. Tačiau aš neseniai radau Swiftfox.

Kas tas Swiftfox? Iš esmės tai yra tas pats FF, tik sukompiliuotas su kitomis opcijomis. Ko dėka ši lapė užsikrauna šiek tiek greičiau, truputį greičiau atvaizduoja puslapius ir sunaudoja mažiau RAM’o. Smulkmenos, bet malonu

Koks gi ten optimizavimas panaudotas? Kiek radau aprašymų, tai pagrindiniai skirtumai nuo Firefox yra:

Sukompiliuota panaudojant kuo didesnį optimizavimą, o ne failų dydžio sumažinimą. To pasekmė – naršyklė užima daugiau vietos diske.

Yra atskiros versijos AMD 64 bitų procesoriams, senesniems AMD, Intel Prescot šeimai ir dar atskirai senesniems Intel procesoriams.

Panaudotos konkrečių procesorių galimybės. Pavyzdžiui AMD skirtose versijose panaudotos 3DNow! instrukcijos.

Swiftfox sukompiliuotas su naujesne GCC kompiliatoriaus versija, kuris suteikia didesnes saugumo galimybes.

Neįtrauktas Pango, kuris skirtas geresniam Unikodinių šriftų palaikymui. Taigi, nors unikodiniai šriftai ir palaikomi, kai kurių “navarotų”, kuriuos suteikia Pango, nėra.

Ir dar keletas kitų smulkių optimizavimų…

Dar kuo Swiftfox skiriasi nuo Firefox, tai tuo, jog nors kodas ir yra atviras (tai juk tas pats FF kodas), bet sukompiliuotos versijos nėra laisvos. Jas legaliai galim parsisiųsti tik iš oficialaus puslapio. Todėl šio dalyko nėra saugyklose.

Jei norisi visiškai atviro panašaus dalyko, tai yra Swiftweasel. Bet to dalyko aš dar nebandžiau.

Taigi – jei kas naudoja Linux, tai vietoj Firefox patarčiau išmėgint Swiftfox (arba Swiftweasel). Naršymas toks pat, visi įskiepiai veikia, o veikia šiek tiek greičiau…

Blender.lt sveikina savo skaitytojus, Blender vartotojus ir visus 3D meninikus, sulaukus Naujųjų Metų! Linkime šiais metais nevengti iššūkių, pabaigti dar daugiau darbų, ir įgyvendinti savo planus.

Senieji metai blender.lt nebuvo labai produktyvūs, tačiau ir iš to galima šio to išmokti. Naujausiais metais stengsimės didinti medžiagos kiekį ir kokybę, bandysime transformuotis iš asmeninio projekto į bendruomenės svetainę, tikėsimės indėlio ir iš kitų bendruomenės narių. Tad linkiu blender.lt tapti tiesiog geresniu informacijos šaltiniu, naudingu visiems lietuviškai kalbantiems Blender vartotojams.

Eduroam – Educational Roaming. Tarptautinis projektas akademinėms institucijoms. Projekto tikslas – saugus, patogus ir lankstus bevielės prieigos tinklas (Wi-Fi). Naudojantis eduroam paslauga, visų projekte dalyvaujančių įstaigų vartotojai gali prisijungti ir naudotis eduroam paslauga visuose projekte dalyvaujančių organizacijų bevielės prieigos tinkluose. Pvz. MRU studentas nuvykęs į Danijos universitetą, kuris dalyvauja eduroam projekte, be jokių papildomų registracijų galės prisijungti prie bevielės prieigos tinklo naudodamasis savo prisijungimo duomenimis iš Mykolo Romerio Universiteto (šiuo atveju tai bus studento universiteto elektroninio pašto adresas ir slaptažodis).

Kaip jau žinote, pats naudoju Linux Mint, tai ir aprašymas bus pritaikytas būtent jai, bet su Baltix, Ubuntu ir kitomis panašiomis sistemomis viskas tikriausiai labai panašu.

Pradžiai paketų tvarkyklėje patikrinkite, ar yra įdiegtas paketas WPASUPPLICANT (Linux Mint 8 jį tikrai turi). Tada spaudžiame interneto ryšių piktogramą ir pasirenkame Eduroam.

Atsidarys štai toks langas:

• Wireless security: WPA & WPA2 Enterprise (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Authentication: Tunneled TLS (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Anonymous identity: paliekame tuščią
• CA certificate: paspaudžiame ant šio langelio ir nurodome /etc/ssl/certs/Go_Daddy_Class_2_CA.pem. Jei tokio dalyko netyčia nerasite, galite bandyti jį atsisiųsti iš čia, čia arba čia, išsiarchyvuoti ir su terminalo komanda gksudo nautilus įsikelti į minėtą aplanką (internetas veikia ir nenurodžius sertifikato, bet  kas tam tikrą laiko tarpą vis prašo slaptažodžio)
• Inner authentication: MSCHAPv2 (pagal nutylėjimą taip ir turėtų būti)
• Username: pilnas jūsų MRU el. pašto adresas
• Password: jūsų MRU el. pašto slaptažodis

Na ir viskas, spaudžiame Connect.

Dar interneto ryšių tvarkyklėje prie Eduroam galite nusistatyti „Available to all users“, bet tai nėra būtina.

Taip pat galite pasiskaityti ir Vilniaus universiteto puslapį apie jų prisijungimą prie Eduroam tinklo.

PAPILDYMAS

Jeigu su Go_Daddy_Class_2_CA sertifikatu neleidžia prisijungti, naudokite GTE_CyberTrust_Global_Root sertifikatą. Bent jau man su juo mažiau problemų kilo.

PAPILDYMAS 2

Aurimo komentaras, gal kam pravers:

Bent jau KTU siūlo įdiegti Litnet’o sertifikatą:
http://www.litnet.lt/LITNET_CA.crt

Pasidalinkite su kitais arba atsispausdinkite:

Panašūs įrašai:

1. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Symbian telefonais
2. Linux Mint 8 Helena
3. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
4. WordPress sulietuvinimas: sistema, temos, įskiepiai
5. Ubuntu Linux instaliavimas

 

Po ilgo laukimo Google programuotojai išleido pirmąją oficialią  "Google Chrome BETA" bandomąją versiją Linux sistemoms.

"Google Chrome" garsėja savo greitu  "JavaScript"  varikliuku ir visa kita, kas susiję su  "Java" . Taipogi ji yra gana greita, akimirksniu startuoja iš darbastalio.

skaityti daugiau

• Nori daugiau sužinoti apie populiariausias LPĮ licenzijas, vertėtu paskaityti išsamų straipsnį “Understanding licenses, bit by bit” bei jo antrąja dalį.
• Įdomesnės naujienos iš Ubuntu pasaulio. Mark Shuttleworth pranešė (Canonical įkūrėjas), kad pasitraukia iš įmonės direktoriaus pareigų. Plačiau aprašo workswithu.com.

Truputėli ne į LPĮ temą. Mėgstu turėti gražų ir “šviežia” darbastalį. Kaip žinia profesija priverčia į jį dažnai žiūrėti, tad radau keletą minimalistinių darbastalių. Ir vieną iš jų (Ubuntu tema) patiko, bet teko invertuot spalvas.

Visus su artėjančiom Kalėdom.

Sveiki! Neseniai baigiau straipsnį apie disko dalijimą, skirtą “žaliems”.

Viską stengiausi pateikti kuo paprasčiau ir suprantamiau, tad kai kas jums gali pasirodyti juokingai elementaru.

http://wiki.infosoft.lt/pages/Disko_dalijimas

Kadangi praeitą savaitę nepavyko sudominti, paskelbus savaitės temą, tai šį kartą, bandysime sudominti originaliais Ubuntu CD.

Žinoma, tuos CD galite nemokamai užsisakyti ir atsisiųsti iš oficialios Ubuntu svetainės, tačiau galite padaryti gerą darbą ir pelnytai gauti CD iš Lietuvos LoCo žmonių... :)

skaityti daugiau

Seniai galvojau parašyt apie tai, kuo geriausia kurt muziką Linux sistemoje, tik niekaip neprisiruošdavau. Vienas komentaras paskatino susiimt ir tai padaryt. Šįkart trumpai apžvelgsiu tai, ką kažkiek pats naudoju. Reikia turėt omeny, kad pats dar daug tų programų galimybių nežinau arba neišbandžiau.

Audacity

Ko gero viena populiariausių atviro kodo garso apdorojimo programų. Su ja galima karpyt failus, pritildyt, pagarsint, pritaikyt efektus, filtrus…

Taip pat įmanoma generuot (bei įrašyt) garsus. Tam yra keli standartiniai generatoriai (DTFM, silence, noice). Bet jei to negana – galima pritaikyt LADSPA generatorius. Beje – prie jau esančio semplo taip pat galima pritaikyt LADSPA efektus.

Audacity taip pat suteikia galimybę vienu metu naudot ir keletą takelių. Taigi – labai norint šią programą galima naudot ir muzikos kūrimui. Šito dalyko kažkaip dar labai nemėginau…

Taigi – Audacity galima labai plačiai panaudot, bet aš lieku ties garsų apdorojimu. Bet tai tikrai tik nedidelė dalis jos galimybių.

LMMS (Linux MultiMedia Studio)

Kas dirbo su FL Studio, tai ši programa – jiems. Panaši išvaizda, darbas su takeliais. Dėliojami semplai, instrumentai, pritaikomi efektai.

Takelių gali būti iki 64. Kiekvienam galima priskirt “instrumentą”. Tai gali būti audio failo aprodojimas, arba kai kas kitko. Yra ten ir SoundFonts apdorojimas ir VST palaikymas, taip pat standartinių sintezatorių (TB303, Vargonai) imitavimas bai įvairūs kiti generatoriai, kurių kitur gal ir nerasi taip paprastai. Pavyzdžiui GameBoy garsų generatorius FreeBoy. Jei sistemoje yra įdiegtas ZynnAddSuFX sintezatorius, LMMS sugeba paimt ir jį. Nereikia pamiršti ir LADSPA efektų, kuriuos galima pritaikyt takeliams.

Taip pat LMMS palaiko MIDI. Manau daug čia kalbėt nereikia – kas žino, tam aišku, kas nežino – tam nereikia. Tiesiog galiu pasakyt, kad klaviatūra pasijungia labai paprastai – tereikia takelio opcijose pasirinkt prijungtą instrumentą.

Kol kas galiu pasakyt tai, kad LMMS, mano galva, yra pakankamai galinga, ir tuo pačiu paprasta sistema. Aš pats šią programą naudoju daugiausiai. Bet, savaime aišku, ne ją vienintelę.

Jokosher

Šita programa ko gero skirta tiems, kas jaučia nostalgiją ACID Music Studio. Takeliai, kuriuose yra instrumentai arba semplai.

Galima priskirt kokius nors efektus, dar kažką daryt, bet man ši programa greit pradeda stabdyt, todėl praktiškai nenaudoju.

Žinoma, programos versija tik 0.11, tai čia dar net iki “beta” nelabai traukia. Gal kada nors ir “užaugs”, bet kol kas tai nelabai koks produktas…

Ardour

Čia jau galima sakyti – sunkioji artilerija. Ši programa gali daug – todėl aš net šiek tiek bijau su ja rimčiau prasidėt

Žinoma, pagrindas – daug takelių, semplų į juos įkėlimas, filtrų ir efektų taikymas. Norint viską išsiaiškint, reikia su programa dirbt. Aš to nedarau, bet yra žmonių, kurie dirba intensyviai. Pavyzdžiui Kim Cascone – jis net metė Mac ir pradėjo dirbt su Ardour. Galbūt kada nors ir aš galėsiu irgi kažką daugiau papasakot. Bet dabar laukiu naujos programos versijos, kuri pagaliau turėtų turėt MIDI palaikymą.

Beje, Ardour – viena iš nedaugelio programų, kurios versija jau nebe 0.x, o netgi artėja prie 3.

Mano nuomone, norint kokybiškai dirbt su muzikos kūrimo programomis reikalingi dar šitie dalykai: LADSPA įskiepiai ir JACK. Trumpai apie juos.

LADSPA

Linux Audio Developer’s Simple Plugin API – tai technologija, panaši į VST, tik skirta Linux. Visokie efektai, garso generatoriai dažnai būna parašyti naudojant LADSPA. Ir norint rimtai pradėt dirbt su muzika – rekomenduoju bent jau iš saugyklų įsidiegt visus, kiek galima rast LADSPA įskiepių rinkinius.

JACK

Be šito dalyko neveiks Ardour bei nemažai kitų čia nepaminėtų programų. Tai tarsi “framework’as” programoms, dirbančioms su garsu. Būtų nieko, bet jį reikia paleist atskirai, o tada nebeveikia kiti garso serveriai (ALSA, OSS, pulseaudio). Bet jei jau dirbi su muzika, tai kažin, ar yra noras tuo pačiu metu ir klausyt ko nors per grotuvą.

Šiam kartui tiek apie muzikos kūrimą. Kada nors galėsiu aptart ir miksavimo programas. O jei kas rimčiau susidūrėt su kitokia muzikos apdorojimo įranga Linux – mielai prašau pasidalint savo patirtim.

Ilgą laiką buvau Openbox naudotojas, o prieš tai naudojau Fluxbox, o dar prieš tai Gnome, o pradėjau nuo KDE. Bet jos visos turėjo vieną ir tą patį trūkumą: jos netvarkė langų už mane. Unix filosofija visuomet teigė, kad programa turi atlikti vieną darbą ir jį atlikti gerai. Jei langų tvarkyklė neveikia pagal savo pavadinimą ir palieka visus minimize/maximize džiaugsmus man kaip naudotojui tai ji neatitinka Unix filosofijos. Kadangi net langų tvarkyklė neatitinka Unix filosofijos tai tada nėra fun naudotis kompiuteriu. Taip galiausiai tas langinių tampymas pagal windows įpročius mane užkniso ir taip atėjo laikas naujovėms. Atėjo Awesome laikas. O tai atrodo maždaug taip:

Esminė idėja labai paprasta atidaromas naujas langas, o likę sumažinami pagal iš anksto užprogramuotą schemą kurią galima pasirinkti arba susikurti. Visi kvaili tampymai ir -/☐/x eina *. Pele užtempus ant lango arba Mod4+j kombinacija aktyvuojami vis kiti langai. Mod4+f kombinacija perjungia tą langą į fullscreen rėžimą. Mod+skaičiai siūlo turėti dar iki 9 darbastalių. Tie kas nori geriau pažinti awesome valdymą siūlau paskaityti:

man awesome

Norint galima susikonfigūruoti *box stiliaus „startą“ arba windows stiliaus startą arba netgi paleisti programas klavišų kombinacijomis. Pvz.: Mod4+Enter atidaro terminalą. Būtent didžiausios linksmybės prasideda pradėjus konfigūruoti. Viskas valdoma per Lua (lua.org) skriptus. Kalba nėra sunki. Tarkime jei norime, kad klavišų Mod4+m kombinacija atidarytų Firefox mums reikės tokios papildomos eilutės awesome/rc.lua skripte:

awful.key({ modkey, }, "m", function () awful.util.spawn("firefox") end),

Jei kam įdomu bus galėsiu plačiau paaiškinti Awesome Lua skriptinimą, bet tai gana savaime suprantama, ypač jei žiūrite į jau esamus pavyzdžius. Labiausiai žavi galimybės: vos keliomis viena į kitą panašiomis eilutėmis pasidariau tokį pat menu kokį mėgau ant Openbox ir be to susikūriau klavišų kombinacijas visoms mėgstamiausioms programoms paleisti. Vėliau manau padarysiu dar daugiau. Labiausiai gundo viršuje esančios juostos „užskriptinimas“ taip, kad joje matyčiau tik ką noriu.

Tikriausiai daugelis yra susidūrę su pardavėjais, kurie parduoda kompiuterius su įdiegta Linux operacine sistema. Deja, dažnai, vietoj pilnai paruošto darbui kompiuterio, įkišama praeito amžiaus Linux versija arba į rankas duodamas CD su egzotine Linux distribucija, kuri net neveikia su parduodamu kompiuteriu.

Pagaliau atsirado pardavėjai, kurie 100% palaiko atvirojo kodo principus ir siūlo kompiuterius su įdiegta ir pilnai paruošta darbui Linux distribucija. Konkrečiai į visus kompiuterius diegiama Ubuntu arba Baltix distribucija pagal pageidavimus. Žinoma, gali pasitaikyti išimtis, jog išsirinksite kompiuterį, kurį gamintojas platina su įdiegta operacine sistema (OEM): tokiu atveju galėsite susitarti, ar palikti gamintojo variantą, ar įdiegti Linux. Tačiau kokiu atveju turėsite visišką laisvę rinktis.

skaityti daugiau

Ne kartą esu girdėjęs/skaitęs tokį argumentą, kodėl nemažai įmonių nepereina prie atviro kodo programinės įrangos: “ant Linux neina MS Outlook’as bei MS Exchange ir nėra jokių jiems analogų”. Hm…

Pirmiausia – kam įmonėse naudojama kombinacija MS Exchange+MS Outlook? Ko gero pirmasis vaidina el. pašto serverio, o antrasis – kliento vaidmenį. Tačiau ir Exchange, ir Outlook nėra tik programinė įranga paštui. Šios programos siūlo ir užduočių planavimo, kalendoriaus funkcijas. Spėju, yra vartotojų, kurie šioje vietoje yra labiau pažengę – naudojasi ir paštu, ir kalendorium ir dar gal kuo nors. Kai kuriose įmonėse, jei darbas gerai organizuojamas, tai ir Exchange’o galimybės panaudojamos tikslingai. Bet, ko gero, dauguma vistiek apsiriboja el. paštu.

Manau, kad pastaruoju atveju tikslingiau būtų turėt normalų el. pašto serverį, kuriam jau nesvarbus klientas. Kai kas argumentuoja, kad “exchange’as duoda savo web interfeisą, kuris yra patogus, nes toks pat kaip pats outlookas”. Em… Nepasakyčiau, kad jis labai jau ten patogus ir gražus. Ir be to – normaliai jis atrodo tik ant IE. Kitose naršyklėse jis vaizduojamas kažkaip kreivai. Manau, galima rast ir kokią kitą patrauklią web sąsają (pvz Atmail, IMP ir kiti). Jei ką, tai sqmail man baisus

Tačiau jei vis tik kažkam labai reikia ir kitų Exchange funkcijų, taip pat yra alternatyvų. Savaitgalį pasitaikė straipsnis apie Windows’inio serverio alternatyvą – ClearOS, kur viskas konfigūruojama per web sąsają ir mažai įmonei tokio pilnai užtektų. Nebandžiau – neturiu atliekamo kompo, kad serverį pakurt Tai štai – tame straipsnyje radau užuominas apie Zimbra ir Open-Exchange – atviro kodo alternatyvas Exchange’ui. Pažiūrėjau – yra ten visos reikalingos funkcijos: paštas, kalendorius, užduočių planavimas. Web sąsajos abiejų atrodo neblogai – tikrai geriau, nei OWA(Outlook Web Access). Su tokiu puslapiu net atskiro kliento nereikia – viską galima atlikt. Jei vis tik reikia atskiros programos, Zimbra siūlo savo klientą, o Open-Exchange – plugin’ą tam pačiam Outlook’ui bei kitiems populiariems pašto klientams.

Taigi – jei įmonėje reikia tik paprasto serverio su ftp, el. paštu, interneto puslapiu, dar kokiu nors bendru vartotojų administravimu, tai ar verta mokėt už Windows? Galima paleist kad ir ClearOS – manau, to turėtų užtekt. O jei reikia kažko tokio kaip MS Exchange, tai galima panaudot Zimbra arba Open-Exchange. Tik tokiu atveju gali tekt paieškot rimtesnio linuxo. Tačiau dėl to aš nesu tikras – pats nieko nemėginau.

Išvada. Žmonių, sakančių, kad neįmanoma pereit prie linux, nes nėra Exchange’o, argumentai negalioja – viskas ten yra. Beje – visai sėkmingai iš Ubuntu prisijungiau prie mano darbe naudojamo Exchange’o naudodamas Evolution

William Stein , SAGE (http://sagemath.org) pagrindinio kūrėjo "Odisėja" į FOSS pasaulį -- vertas dėmesio skaitinukas (Mathematical Software and Me: A Very Personal Recollection).:)

Kaip žmogus natūraliai perėjo (pradėjo kurti) prie laisvų programų, nes uždaro kodo tiesiog stabdė jo profesinius siekius (Beveik kaip Stallman'as, tik mažiau ideologijos, daugiau praktiškumo :).

Pradėjus dirbti Utenos vaikų globos namuose neformalaus ugdymo pedagogu ir susipažinus su kompiuterių klasės materialine baze, kilo idėja pasiūlyti pereiti prie Ubuntu, kurią palankiai sutiko įstaigos vadovai ir buvo leista imtis darbo.

Netrukus kompiuterių klasės kompiuteriuose vietoj Windows OS buvo įdiegti Ubuntu.

skaityti daugiau

Visame pasaulyje Ubuntu bendruomenė rengia įvairius renginius ir iniciatyvas, kurių tikslas tam tikru metu suburti kiek įmanoma daugiau žmonių ties vienu siekiu. Pats metas padaryti kažką panašaus ir Lietuvoje!

Taigi kviečiame visus šią savaitę prisijungti prie Ubuntu dokumentacijos vystymo lietuvių kalba. Šios savaitės tema:

skaityti daugiau

Prieš pora dienų pasirodė nauja Linux branduolio versija. Trumpai aprašysiu pagrindines naujoves. Plačiau galite pasiskaityti kernelnewbies.org puslapyje.

• Pagreitintas didelių duomenų kiekių įrašymas.
• BTRFS patobulinta.
• Atminties deduplikacija. Vienodais duomenimis apkrauti RAM atlaisvinami.
• Seniau sukurti GEM ir KMS padėjo pamatus tolimesniam 3D grafikos tobulinimui. Patobulinti Intel ir Radeon draiveriai
• make localmodconfig aptiks užkrautus modulius ir juos sukels į .config failą, o tai turėtų palengvinti branduolio kompilavimą.
• Patobulinta virtualizacija.

Gavau google Wave pakvietimą. To pasėkoje prisiregistravęs gavau dar 8 pakvietimus. Siūliau pražystamiems, bet niekam neįdomu: et skaipinimo maniakai. Taigi tada sugalvojau mini žaidimą. Taisyklės paprastos:
Komentaras parašomas iš Linux distribucijos.
Komentaras jei parašytas iš viršuje dar dar nematytos distribucijos gauna pakvietimą. Kitaip sakant vienai distribucijai vienas pakvietimas.
Kai pakvietimai mano baigsis bus žaidimas baigtas.
Nepamirškit nurodyti teisingo el. pašto adreso.

Šiomis dienom susidūriau su net keliais Ubuntu naujokais ir žinot ką? Jie visi amžinai randa įvairiausių ir sunkiausių būdų kaip instaliuoti programas į Linux kurie galiausiai jiems per daug sudėtingi pasirodo.  Viskas iš tikrųjų yra labai paprasta ir atliekama taip kaip čia parodyta 1:00-1:20
Ar labai panašiai jei turite kitą ne “Debian-based” distribuciją.

Kitas variantas yra susirasti paketų tvarkyklę Synaptic ar ką nors panašaus. Niekada, dar kartą kartoju niekada jums nereikia eiti ilgu ir nuobodžiu windos keliu. Nereikia instaliuojant programą atsidaryti interneto naršyklės ir ko nors per ją siųstis savo nuožiūra, nebent kokie nors forumai kur nors nurodo viską kaip nors kitaip ir detaliai.

Tikiuosi šitas mielas klipukas prisidės prie paprasto klausimo išsprendimo taip kaip priklauso: paprastai ir greitai. Sėkmės instaliuojant. ;)

Tai labai paprasta:

• $ pdftops apsaugotas.pdf tmp.ps
• $ pstopdf tmp.ps naujas.pdf

Artėjant studentiškajai sesijai pradedam rūpintis dar nepradėtais rašyti kursiniais ir kitais galvos skausmais, taigi RSS srauto skaitymas trumpam atidedamas šalin. Keletą nuorodų tavo dėmesiui:

• Po šio Hugo įrašo sužinojau, kad galima skambint iš Empathy į Windowuose naudojamą Gmail`ą ir turėti garsą bei vaizdą. Aišku iškarto išbandžiau ir viskas veikė, kaip ir paminėta. Taigi atviras XMPP protokolas vis daugiau naudojamas populiariuose puslapiuose.
• Pamąstymai apie Gimp pašalinimą iš Ubuntu 10.04 versijos bei apie alternatyvas, kurios atliktu nuotraukų redagavimo, koregavimo funkcijas.
• Neseniai išleistos Linux Mint 8 versijos išsamesnė apžvalga.

Patuščiažodžiavimas

Štai ir sulaukėm naujos mūsų pamėgtos Linux Mint versijos. O jei jau sulaukėm, tai reikia ir įsidiegt. Galit atsisiųsti iš užsienio arba iš Linkomanijos, greičiau bus.

Atsisiuntus reikia įsirašyti į kompaktą. Čia mane maloniai nustebino Linux Mint 7 ir diskų įrašymo programa Brasero, kuri sėkmingai įrašė naująją Mėtą į CD kompaktą. Nustebino todėl, kad su Windows jau pora metų nepavyksta į CD nieko įrašyt, vis sugadindavo kompaktus, jau buvau pradėjęs galvot, kad įrašymo įrenginiui paskutinioji… Kas pirmą kartą planuojat instaliuot, tai pasiskaitykit dar šitą įrašą apie įdiegimą.

Linux Mint 8 instaliavimas

Instaliavimas vyko be didesnių nesklandumų, vienintelė smulkmena – Lithuania – Lithuania klaviatūros išdėstymas nerašė lietuviškų raidžių, bet instaliavus viskas susitvarkė.

Šį kartą ėmiau ir susitvarkiau particijas kaip normalus žmogus. Suformatavau savo turto talpyklą NTFS ir iš jos prisijungiau prie Linux /home skirsnį.

Keletas naujų patarimų

• Atlaisviname daugiau laisvos vietos Firefox naršyklėje. Papildžiau įrašą ketvirtuoju papildymu.
• Kartais bekopijuojant kokius nors failus ar šiaip prisižaidus, paaiškėja, kad dalis aplanko failų priskiriama nebe jums, o root vartotojui. Po vieną failą keisti teises tingisi, taigi prireikia komandos sudo chown -R jūsų_vardas /kelias/iki/direktorijos
• Dar reiktų įsidiegti paketą Ubuntu-Restricted-Extras. Ten šiaip visokio turto yra, kurio prireikia.
• Time and Date nustatymuose pasirenkame Configuration: Keep synchrinized with internet servers. Paprašys įdiegti vieną paketą, įdiegiame. Spaudžiame Select servers. Ir pridedame ntp.data.lt , nuo šiol kompiuterio laikrodis bus automatiškai sinchronizuojamas, kad visada rodytų tikslų laiką.
• Nuo šiol Grubą redaguoti galima įvedus sudo gedit /etc/default/grub , baigus redagavimą, dar reikia paleisti sudo update-grub
• Alltray – programėlė, kuri leidžia į system tray juostą nusiųsti bet kokią programą.
• GParted – programa particijoms tvarkyti. Berods buvo ankstesnėje Linux Mint versijoje, dabar tenka ją įsidiegti patiems. Daugiausiai ją naudoju laisvai vietai diskuose patikrinti.
• Ant Menu spaudžiame dešinįjį pelės mygtuką, renkamės Preferences ir Button text eilutėje viską ištriname. Taip sutaupome truputį laisvos vietos užduočių juostoje.

Kas gero ir naujo naujojoje Mėtoje?

• Prie pelės nustatymų atsirado (berods anksčiau nebuvo) „Disable touchpad while typing“. Labai protingas poelgis, nes dėl to problemų kildavo kasdien.
• Visiškai pakeisti Garso nustatymai. Pagaliau mikrofonas veikia pagal nutylėjimą, nebereikia pačiam nustatymuose įjungti.
• Galima redaguoti Pradžios meniu elementus, esančius tarp „Places“ ir „System“. Tai galima padaryti ant Menu paspaudus dešinįjį pelės mygtuką, pasirinkus Preferences ir Places/System. Prie Places galima pridėti norimus katalogus. Kaip tik buvau to pasigedęs ankstesnėje versijoje.
• Dėl neaiškių priežasčių susitvarkė LRT archyvo įrašų garso/vaizdo sinchronizacija.
• Prijungus išorinį diską ar USB raktą, atsiranda ne tik senasis „Unmount“, bet ir „Safely Remove Disk“, kaip Windowsuose.
• Tiek pastebėjau per pusdienį naudojimo.Visas kitas naujienas galite pasiskaityti Linux Mint puslapyje.

Išvados

Vartotojo akiai nieko per daug naujo ir pastebimo, bet kelios smulkmenos tikrai pradžiugino. Rekomenduotina atsinaujinti.

PAPILDYMAS

• Pastebėjau, kad nebeprašo slaptažodžio, budinant iš Hybernate.
• Pagaliau be problemų galima žiūrėti tiesioginę LRT transliaciją tiesiai per naršyklę (jeigu jums nerodo, įdiegiam totem-xine, libxine1-plugins ir libxine1-gnome paketus ir panaikinam totem-gstreamer).

Pasidalinkite su kitais arba atsispausdinkite:

Panašūs įrašai:

1. Linux Mint – draugiškas mėtinis pingvinas
2. Prisijungimas prie MRU Eduroam su Linux operacine sistema
3. Ubuntu Linux instaliavimas