Atvirasis kodas tinklaraščiuose

Neseniai teko kalbėti su kolega, kuris užkietėjęs windows’istas, bet darbo tikslais nutarė įsidiegti Linux(nors abejoju, ar tikrai taip jau būtina jam). Ir supratau, kad net ir 2023-iaisiais metais pilna klaidingų įsitikinimų Linux atžvilgiu. Dėl to žmonėms kyla daugiau sunkumų, nei jų iš tiesų yra.

Taigi – Linux tai NE Windows ar MacOS, todėl norėčiau dar kartą priminti pagrindinius dalykus, kuriuos įsisavinus perėjimas prie Linux nebus toks skausmingas.

Programų diegimas

Atėję iš Windows žmonės būna pratę susirasti kažkur instaliacinį failą, jį parsisiųsti, pasidėti ant darbastalio, įdiegti… Minėtas kolega man netgi pasakė, kad tai yra labai tvarkinga sistema. Sirtingai nuo Linux, kur kai kažką parsisiunti, neaišku, kaip instaliuot, kaip paskui paleist…

Tik vat kad absoliučiai daugumoj atvejų Linux distribucijose kažkokių instaliacinių failų siųstis nereikia. Beveik viskas, išskyrus kai kurias specifines programas, ar konkrečias versijas, būna repozitorijose. Ir jei dirbama su asmeniniam kompiuteriui skirta distribucija (ne serveriams skirta), tai beveik viską galima diegti iš grafinės aplinkos(visokių „app store’ų“). Ir nereikia jokios komandinės eilutės, kuri yra tiek Linux stiprybė(su ja galima padaryti viską), tiek patyčių objektas(„jums ten viską reikia daryt per komandas“). O jau kompiliuoti reikia itin išimtinais atvejais, ir tai tik jei labai jau iš bėdos prisireikė…

Tiesą sakant, ir Windows dabar turi programėlių krautuvę. Tik ar ji itin stipriai naudojama – nežinau… Bet Linux tai turėjo „before it was cool“.

Tad šiuo atveju svarbu atsiminti – kai reikia kažkokios programos, pirmiausia reiktų ieškoti jos pačios distribucijos saugyklose, ir tik po to kreiptis į google.

Failų sistema

Pirmiausia, tai Linux neturi įprastų C, D ir kitų diskų. Čia struktūra visai kitokia, ir paprastam žmogui ne taip paprastai skaitoma. Viskas yra šakniniame kataloge „/“, o ten jau pagal sistemos poreikius kažkur logai, kažkur galimi prijungti įrenginiai…

Windows OS tai pagal katalogų pavadinimus gali įtarti, kas kur yra. Linux – reikia žinoti. Bet moderniose Linux distribucijose svarbiausia yra, kas yra vartotojo namų („home“) kataloge. Visur kitur ne taip ir lengva nusigaut.

Teisės

Aš nesiplėsiu į temą, ar Linux saugesnis už Windows. Tiesiog toks paprastas dalykas – jei nori daryt veiksmą, kuris turi įtakos visai sistemai, Linux paprašys vartotojo, galinčio atlikti tokius veiksmus, slaptažodžio. Windows parodys pranešimą su klausimu „taip ar ne?“ Tas slaptažodžio prašymas gali užknisti, bet tai vistiek yra papildomas barjeras, kad vartotojai nesąmonių nepridarytų. Aišku, talentingiems vartotojams tai ne kliūtis.

Vartotojo aplinka

Linux turi gyvą velnią darbastalio aplinkų. Ir pasikeisti iš vienos į kitą, jei kas nepatinka, nėra labai sudėtinga. Dalis jų panašios į Windows, dalis į MacOS, dalis eina savo keliu. Pasirinkus kurią nors iš pastarųjų, reikia priprasti ir prie kitokio darbo stiliaus. Aš ilgai naudoju GNOME, ir man jau nenatūralu kažkoks „start meniu“ ekrano apačioje, kur ieškai kažko programų sąraše. Kiti išvis – dirba beveik vien klaviatūra, nors tikrai ne terminale sėdi. Esmė – tau pačiam tenka atrasti savo darbo stilių, nelabai kas tau gali jo primesti.

Konsolė/Terminalas

Kaip jau minėjau – terminalas yra Linux ir stiprybė, ir patyčių objektas. Kai kas dar iki šiol galvoja, kad ten viską reikia daryt rašant komandas. Tačiau iš tiesų tai paprastam vartotojui ne tiek daug ir gali tekti su juo susidurti – kai dalykai veikia, jie veikia ir iš grafinės aplinkos. Bet tuo pačiu reikia suprasti kad terminalas Linux yra galingas dalykas, ir atsiradus problemoms, gali tekti jį įsijungti. Ypač radus sprendimus internete. Beje – visokios instrukcijos dažnai rašomos komandomis todėl, kad jos universalesnės: kažką padaryti per darbastalio aplinką Ubuntu, Zorin OS, Mint bus visiškai skirtingi veiksmai. Tuo tarpu komandos visose šiose distribucijose bus praktiškai vienodos.

Išvada

Linux tai NE Windows ir NE MacOS. Ir tai reikia suprasti prieš pradėdant juo naudotis. To nepadarius bus „niekas čia neveikia!“. „Neveikia“, nes tikiesi kitokio veikimo, nei kitur. Idealus variantas, jei yra šalia žmogus, kuris jau turi naudojimosi patirties, ir gali nukriepti tinkama linkme. Nes pradėjus ieškoti ir nuklydus ne ten, gal rasti patarimų kad neveikiant NVIDIA vaizdo plokštei reikia perkompiliuot branduolį. Nes gi kažkada žmonės taip darė…

Kartas nuo karto vis pamatau, kaip žmonės, norintys pereiti prie Linux, ar bent jau jį išbandyti, renkasi Kali Linux. Tuo tarpu labai retai kada tenka pamatyti, kas kas nors šitą distribuciją rekomenduotų naujokams.

Pirmiausia – kas gi tas Kali Linux? Tai Debian pagrindu kuriama distribucija, skirta IT saugumo specialistams (ir hakeriams). Angliškas terminas yra „pentesting“(kas reiškia „penetration testing“) – tiesiog visaip kaip bandoma surasti testuojamos (puolamos) sitemos silpnąsias vietas. Tai štai šioje distribucijoje tiesiog iškart įdiegti šiam darbui reikalingi įrankiai.

Linux pasaulyje nėra neįprasta turėti distribuciją, kurioje jau įdiegti įrankiai atlikti kažkokiai užduočiai. Pvz Ubuntu Studio skirta turinio kūrėjams, Drauger OS – žaidimams. Taip ir su Kali Linux – tai tiesiog OS, su patogiai surinktais įrankiais.

Problema yra tame, kad žmonės, niekada gyvenime nedirbę su Linux, nelabai įsivaizduojantys, kuo jis skiriasi nuo Windows, ateina į linuxistų forumą, ir užduoda maždaug tokį klausimą: „kaip instaliuoti Kali Linux?“ Jei užduodi tokį klausimą, šitas įrankis tikrai ne tau. Arba neseniai mačiau dar geresnį klausimą – „kaip pašalinti visą šitą bloatware’ą?“ Turėjo omenyje būtent tuos įrankius, dėl kurių žmonės ir renkasi Kali.

Spėju, nemažai tokių žmonių pamatė kokiame nors seriale (greičiausiai Mr. Robot), kad tenykštis hakeris naudoja Kali Linux, ir jau galvoja, kad užtenka suinstaliuoti, ir jis automatiškai galės pentagoną nulaužt…

Čia taip pat, kaip nemokant vairuoti automobilio tikiesi, kad lenksi Povilą Vanagą vos tik nusipirkęs lenktyninį automobilį. Iš tiesų lenktyniaut turėtum tik jau tikrai neblogai vairuodamas, ir taip pat savo lenktyninio automobilio neturėtum naudoti važinėt kasdien į darbą ar parduotuvę – jis ne tam skirtas.

Taip ir Kali Linux – gali užkraut kompiuterį iš USB, ar virtualios mašinos, ten iškart bus įrankiai, ir galėsi apsimest kietu hakeriu. Bet instaliuot, ir naudot kasdien… Ne pati geriausia mintis.

Pirmiausia todėl, kad Kali paremta Debian unstable. Ką reiškia unstable? Kad bus kažkokių nesąmonių, su kuriom turėsi aiškintis. O kadangi esi naujokas – po poros bandymų mesi viską, ir pasakysi „Linux – šūdas!“. Ne Kali, bet Linux apskritai. Ir tik dėl to, kad pasirinktai netinkamą distribuciją.

Kitas svarbus dalykas – Kali turi ribotą repozitorijų skaičių, kas reiškia, kad ir programinės įrangos pasirinkimas bus mažesnis.

Toliau… Bent jau anksčiau (skaičiau, kad neseniai tai pasikeitė) Kali pagrindinis vartotojas buvo root. Tai nėra saugu (pvz. gali ištrinti visą diską, ir niekas neperklaus keletą kartų, ar tikrai to nori). Ypač naujokams. Dauguma distribucijų netgi atsisako root vartotojo, kuriamo instaliuojant OS, o sukuria silpnesnį vartotoją, kuris gali gauti root teises tik atlikęs papildomus veiksmus.

Kali taip pat negarantuoja anonimiškumo. Kai kitos „hakeriškos“ distribucijos suteikia galimybe naršyti per Tor, Kali reikia tam papildomų žingsnių.

Ir dar vienas aspektas – iš populiariausių į saugumo specialistus orientuotų disribucijų (Kali Linux, Parrot OS, BlackArch) būtent Kali turi didžiausius sisteminius reikalavimus.

Taigi, jei vis tik nori tapti 1337 H4X0R (ar kaip ten rašo jaunimas), tai griebti kažkokią „hakerišką“ distribuciją, kurią matei seriale, ir instaliuoti, nežinant, kaip tai daryti – visi ne opcija. Yra daug kitų dalykų, kuriuos pirma erikia išmokti ir suprasti.

Ir dar – visus tuos Kali Linux įrankius gali įsidiegti bet kurioje Linux distribucijoje.

Pastebėjau tokį dalyką: žodis �bendruomenė“ vartojamas kalbant apie pakankamai nedidelę žmonių grupę. Asmeninių kompiuterių Linux vartotojai tokie ir yra, palyginus su kitom pagrindinėm OS.

Windows vartotojų bendruomene vadinti neiÅ¡eina, nes jie yra praktiÅ¡kai visuomenÄ— – naudoja beveik visi, kažkiek tarpusavy pasipyksta, bet kažkokio bendrumo tarp jų nÄ—ra. Na, kartais dÄ—l bendro prieÅ¡o randa bendrÄ… kalbÄ….

MacOS, o tiksliau – Apple, vartotojus galima vadinti atskira religija. Jie garbina savo kompanijos sprendimus ir gaminius taip, kad retas katalikas galÄ—tų pasižymÄ—t tokiu uolumu. Tai yra technika, tai neturi bÅ«ti kulto objektas, bet kažkodÄ—l yra.

O Å¡tai Linux vartotojai – bendruomenÄ—. Å iaip, priklausymas kažkokiai bendruomenei turi savo privalumų. Pavyzdžiui, kreiptis pagalbos į senbÅ«vius, ir jos sulaukti. Ir iÅ¡ Linux vartotojų bendruomenÄ—s viso to galima sulaukti. Bet…

Ne kartą yra nuskambėję pastebėjimai, kad šita bendruomenė yra �toksiška“, atstumianti. Kodėl?

Pirmiausia yra elitistai. Jie kažkodÄ—l galvoja, kad viena ar kita distribucija (ta, kuriÄ… naudoja bÅ«tent jie patys) yra geresnÄ— už kitas, ir tų kitų vartotojai yra kažkokie netikÄ—liai. Debian vartotojai iÅ¡ aukÅ¡to žiÅ«ri į Ubuntu (ir jos Å¡eimos) vartotojus. Arch vartotojai žiÅ«ri iÅ¡ aukÅ¡to į Debian, Fedora, ir kitų vartotojams draugiÅ¡kų distribucijų naudotojus. Gentoo – į visus, kurie nekompiliuoja patys savo branduolio. O jau Linux from scratch… Na, jų nÄ—ra labai daug, tai nelabai ir girdisi Tokie, atsiradus naujokui, klausianÄ�iam paprastų klausimų kaip â€�kaip Ubuntu padaryti tÄ… ar aną“, bÅ«tinai pradÄ—s aiÅ¡kinti, kad Ubuntu – lochams, ir reikia naudoti <įterpti jų naudojamos distribucijos pavadinimÄ…>. Ir naujus vartotojus tai savaime aiÅ¡ku veikia ne itin maloniai.

Tada yra puristai. ÄŒia tie, kuriems viskas turi bÅ«ti atviro kodo, FSF (free software foundation) patvirtinta, â€�etiÅ¡ka“ ir t.t. Jei prie tokių užsiminsi, kad turi problemų pvz su word dokumentais, gali gauti tiradÄ… apie tai, kad Ä�ia yra uždaras formatas, jo naudot nereiktų ir t.t. Neduok dieve, jei paklausi, kÄ… daryt, kai Steam neveikia… Tokia publika tiesiog elementariai užknisa.

Kita kategorija – visažiniai. Jie gal bÅ«tų ir normalÅ«s, bet nesupranta tokio dalyko, kad ne visada viskas yra aiÅ¡ku. Kreipiantis į juo patarimo gali gaut atsakymÄ… â€�pasikoreguot mano.conf failÄ… ir veiks“. O KUR tas â€�mano.conf“ yra – nÄ— žodžiu neužsimins. Naujokams (ir net kažkiek patyrusiems) tokie dalykai nelabai padeda.

Na, ir lieka tiesiog snobai. Realiai anksÄ�iau minÄ—tas grupes dažnai galima priskirti Å¡itiems. Bet bÅ«na ir tiesiog didžiuojasi niekais: â€�tu susikonfigÅ«ravai savo darbastalį taip? Fe… AÅ¡ kieÄ�iau pasidariau!“, â€�tau reikia GUI kad padaryt Å¡itÄ… dalykÄ…? AÅ¡ naudoju terminalÄ…!“ Ir panaÅ¡iai. JauÄ�iasi kažkokie virÅ¡esni vien dÄ—l to, kad naudoja Linux seniau, nei kai kurie kiti. Irgi, pripažinkim, nÄ—ra ta publika, kuri ilgai iÅ¡laikytų naujokus Linux tarpe.

Kaip ir visada – Å¡itie tipai persipina tarpusavyje, yra nukrypimų, bet bendrÄ… vaizdÄ… galima įsivaizduoti. Nors atrodytų, kad nereikia kreipti dÄ—mesio į heiterius, bet kai bendruomenÄ— nÄ—ra didelÄ—, tokie individai matosi ryÅ¡kiau. Ir jie atbaido nuo priklausymo tai bendruomenei.

Taip kad ne vien klaidos, nepatogus naudojimas yra Linux populiarumo trÅ«kumo priežastis. BendruomenÄ— – taip pat.

Trumpas atsakymas – ne. Bent jau dabar. Kodėl taip manau? Skaitykit toliau.

Pirmiausia tai viena ar kita forma Linux jau dominuoja visur, išskyrus asmeninius kompiuterius. Serveriai, superkompiuteriai, telefonai, išmanieji prietaisai dažniausiai veikia kokio nors Linux dėka. Tuo tarpu asmeniniuose (įskaitant tuos, kuriuos suteikia darbovietės) kompiuteriuose karaliauja Windows. Na, jei dirbi IT, tai dar didelė tikimybė, kad turi kažkokį Apple produktą.

Ir Linux fanai vis svajoja, kada bus taip, kad jų mylima OS užims didesnę dalį šioje rinkoje. Ir jie turi argumentų, kodėl Linux turėtų būti labiau paplitęs. Dažniausiai tie argumentai (kaina, laisvė, ir t.t.) būna atmetami pateikiant konktraargumentus: niekas ten neveikia, viskas sudėtinga ir t.t. Šitoj vietoj linuxistai įsižeidžia, ir pradeda aiškint apie tai, kad oponentai nieko nesupranta.

Tačiau kai galiausiai gimsta kažkokia daugiau mažiau diskusija, pradada lįst dalykai, kodėl Linux nėra tinkamas eiliniam vartotojui. Ir kaip entuziastai ir paprasti vartotojai nesusikalba.

Ir vienas man kliūnančių dalykų – pačios operacinės sistemos instaliavimas…

Kažkas numeta, kad „instaliuot Linux sunkiau nei Windows“. Gal tai ir buvo tiesa prieš 10 metų, bet dabar – ne. Pats instaliacijos procesas daugeliu atvejų (nekalbu apie Arch ar Gentoo) yra žymiai patogesnis ir gražesnis. Ta prasme – diegiant Windows 11 pradiniai vaizdai (kur reikia pasirinkt diską, kodą įvest) tokie pat, kokie buvo prie Windows 7. O koks Pop!_OS realiai turi opcijas „trinti viską velniop ir instaliuot taip, kaip geriausia“ bei „instaliuot šalia to, ką turi dabar“. Po particijas knaisiotis reikia, tik jei pats to nori. Paskui tik pasirinkt, ar instaliuojant iškart atnaujinimus parsisiųst, nurodyt kur esi, ir kas esi (vartotojo vardas, slaptažodis). Ir viskas!

Bet…

Kad ir kaip ten viskas paprasta būtų – paprasti vartotojai OS nediegia. Net dauguma specialistų jų nediegia. Jie gauna kompiuterį su jau įdiegta, ir sukonfigūruota OS, visais reikalingais draiveriais ir kitu šlamštu, kurio dažnu atveju nereikia.

Taip ir turi būti. Paprastas vartotojas turi galėti naudotis kompiuteriu. Visokie konfigūravimai, papildomų dalykų diegimai turi būti paliekami specialistams. O jei jau nori pats kažką lįst daryt, būk nusiteikęs visokiems siurprizams.

Kiek atsimenu, tais laikais, kai nusipirkęs kompiuterį, Windows instaliuotis turėjai pats, žymiai daugiau buvo aiškinančių, kokie blogi tie Windowsai. Dabar, kai klientas gauna pilną komplektą, viskas stabiliau. Na, aišku ir tai, kad dirbama prie sistemos daug metų, tikrai nekenkia.

Iš kitos pusės – ne vieną atvejį žinau, kai ir paprasti vartotojai ilgai ir sėkmingai naudoja kažkokią Linux sistemą. Bet tokie atvejai turi bendrą vardiklį – kažkas (greičiausiai IT specialistas iš artimo rato) viską įdiegė, sutvarkė, pasakė „filmai – čia, nuotraukos – čia, muzika – čia, internetas – čia, žaidimėliai – čia. Daugiau niekur lįst nereikia, o jei ką – skambink“. Ir tai galima pavadint sėkmės istorija.

Taigi, kodėl aš sakau, kad nereikia, jog daugiau žmonių naudotų Linux? Nes tai vis dar yra labiau išprususių vartotojų reikalas. Bent jau pati pradžia. Pats naudojimas – kitas reikalas. Tinkamai parinkta darbastalio aplinka gali žmogui būt žymiai patogesnė. Bet iki to yra keletas žingsnių… Tai štai – ne kiekvienas turi būti specialistu.

Čia gali pasirodyti, kad aš taip sakau iš savanaudiškų paskatų – mažiau išmanančių apie kompiuterius, daugiau darbo ITšnikams. Ne visai taip. Taip – mažiau darbo būtų, jei būtų didesnis procentas kompiuterius išmanančių žmonių. Bet daugėja žmonių, kurie tik galvoja, kad supranta. Tokie kelia daugiau problemų. O IT žmonės yra tinginiai – geriau padaryt kartą ir pamiršt, nei nuolat aiškintis, ką šįkart tas „truputį suprantantis“ vėl prispaudė, kad jam niekas neveikia.

O Linux dėl savo laisvės turi nemažai dalykų, kur vartotojas gali prispaudyt nesąmonių. Kad sistemą visiškai užlauš – tikimybė ne tokia didelė(bet yra), bet sukelt paniką dėl to, kad pasirodė terminalas, o ne darbastalio aplinka, gali.

Taigi, dar kartą – aš esu už tai, kad daugiau žmonių pažintų Linux, bet to reikia ne visiems. Kol gamintojai į savo parduodamus kompiuterius masiškai nediegia Linux, tol jis nebus patraukli opcija vartotojams. Kol tai nutiks – praeis dar daug laiko, o dabar tai tegu lieka išmanančių (ir, galbūt, jų artimųjų) užsiėmimu.

Faktas, kad Microsoft Office neturi Linux versijos yra pla�iai žinomas ir visuotinai priimtinas. Bet nors ir skirtas Windows, jį reikai pirkt atskirai, ir jis kainuoja brangiau, nei pati OS.

Taip pat žinomas faktas, kad dažnoje Linux distribucijoje koks nors biuro programų paketas jau būna instaliuotas.

Tai Ä�ia toks balansas gaunasi – nors Windows turi MS Offise, bet jį reikia diegti papildomai. Linux turi alternatyvas, bet kuri nors greiÄ�iausiai jau bÅ«na įdiegta su OS.

O pasirinkimų tai yra įvairių: mokamų, nemokamų, atviro, uždaro kodo, internetinių… Paprastumo dÄ—lei pabandysiu iÅ¡vardinti labiau vertus dÄ—mesio paketus. BÅ«tent paketus – tai rinkinius programų. Kokia atskira programa ruoÅ¡ti dokumentus, ir visai nesusijusi pateikÄ�ių programa nÄ—ra paketas.

Bet pirma – kas yra biuro programų paketas? TradiciÅ¡kai tokiuose yra bent trys elementai: skaiÄ�iuoklÄ—, tekstų ir pateikÄ�ių rengyklÄ—s. LiaudiÅ¡kai tariant: Wordas, Excelis ir PowerPointas. Visi kiti dalykai – papildomi, ir neprivalomi. Dar ir žiÅ«rÄ—siu į tuos paketus, kurie turi bent Å¡itas dalis.

Vienas svarbus aspektas – dabar net nebÅ«tina turÄ—ti instaliuotÄ… biuro programų paketÄ…. Galima puikiai iÅ¡siversti ir su â€�debesų“ sprendimais. Pagrindiniai konkurentai yra Google Docs ir Office 365.

Abiem atvejais reikia turėti paskyrą. Ir nemokamai gausi ne itin daug. Kas man pasirodė keista iš pirmo žvilgsnio, tai kad Microsoft produktas siūlo mažiau galimybių, nei Google. Pvz Google leidžia parsisiųsti rengiamą dokumentą daugiau formatų (epub, rtf, txt), ir šiaip atrodo daugiau galimybių, kai yra meniu elementai, o ne tik mygtukai. Atrodo, gi Microsoft turėtų tiesiog perkelti savo ofiso programų galimybes į internetą, ir valio! Matyt, ne taip paprasta.

Dar galima paminėti Zoho Office Suite. Irgi turi tai, ką ir tie anks�iau paminėtieji. Tik vartotojo sąsaja kiek neįprasta.

Internetinių biuro programų rinkinių privalumas – prisijungi iÅ¡ bet kur, viskÄ… turi â€�debesyse“, jei reikia – daliniesi su kitais. Visuose minÄ—tuose sprendimuose už pinigus galima turÄ—ti įmonÄ—s paskyrÄ…, kur prisideda dar ir daugiau dalykų: kalendorius, paÅ¡tas ir visa kita. Zoho, beje, iÅ¡vis siÅ«lo CRM sprendimÄ…, ir dar daug ko naudingo.

Bet kartais interneto nÄ—ra, o dokumentus ruoÅ¡ti reikia. Ir dalintis su kitais nereikia. Ir operacinÄ— sistema – Linux…

Tokiais atvejais tikrai verta turėti įdiegtą biuro programų paketą. Ir, pasirodo, tokių sprendimų ne tiek jau ir mažai.

Ko gero, populiariausias pasirinkimas – LibreOffice. Beje, OpenOffice, nuo kurio Å¡itas kažkada atskilo, irgi dar egzistuoja, bet nelabai jis kam beįdomus.

IÅ¡ viso LibreOffice turi 6 pagrindinius komponentus – atskiras programas: Writer – dokumentų kÅ«rimo įrankis, Calc – skaiÄ�iuoklÄ—, Impress – pateikÄ�ių rengyklÄ—, Draw – vektorinÄ—s grafikos kÅ«rimo programa, Math – matematinÄ—ms formulÄ—ms raÅ¡yti skirtas įrankis, Base – duomenų bazių valdymo sistema. Dažniausiai operacinių sistemų kÅ«rÄ—jai jau bÅ«na įdiegÄ™ Writer, Calc, Impress ir Draw. LibreOffice primygtinai siÅ«lo naudoti jų formatus (odt, ods…), nes negarantuoja idealaus suderinamumo su Microsoft formatais. Bet tai kad Microsoft formatai tarp skirtingų paties Ofice versijų nelabai suderinami… Ä®domesnis komponentas – Math. Jis skirtas ne skaiÄ�iavimams, bet formulių užraÅ¡ymui. KodÄ—l jis kaip atskira programa, o ne įskiepis – man iki Å¡iol neaiÅ¡ku.

Calligra Suite – kažkada buvo KDE skirtas KOffice. Nors tai ir atskirai diegiamos programos, bet kartu jos sudaro bendrÄ… paketÄ…. PanaÅ¡iai, kaip ir LibreOffice, Ä�ia yra: Words – dokumentų kÅ«rimo įrankis, Sheets – skaiÄ�iuoklÄ—, Stage – pateikÄ�ių rengyklÄ—, KEXI – duomenų bazių kÅ«rimo ir redagavimo įrankis, Karbon – vektorinÄ—s grafikos kÅ«rimo programa. Dar Calligra turi Plan – projektų valdymo įrankį, kurio neturi LibreOffice. Dar yra Gemini – paketas, savyje turintis Words ir Stage, bet kur vartotojo sÄ…saja optimizuota lietimui jautriems ekranams.

ONLYOFFICE. Tiksliau – ONLYOFFICE Desktop Editors. Brolių latvių kuriama programinÄ— įranga. Å iaip pagrininis sprendimas yra skirtas â€�debesims“ ir kolaboravimui, bet dabar kalbu apie atsijungusius. Jie patys giriasi, kad yra itin gerai suderinami su Microsoft formatais. Gali bÅ«ti – nesusidÅ«riau tiek, kad galÄ—Ä�iau tuo įsitikinti. ONLYOFFICE siÅ«lo dokumentų, pateikÄ�ių ir formų rengykles, bei skaiÄ�iuoklÄ™. Ir visa tai vienoje programoje. Kitaip sakant – jei atsidarai dokumentÄ…, atsidaro visas paketas su tavo dokumentu atskiroj kortelÄ—j (tab’e). Beje – anksÄ�iau paminÄ—ti paketai kortelių nesiÅ«lo, ir viskÄ… atidarinÄ—ja naujuose languose.

SoftMaker FreeOffice vokiškas paketas, kaip ir prieš tai minėtas, siūlantis tris pagrindinius elementus: TextMaker(dokumentai), PlanMaker(skai�iuoklė), Presentations(pateiktys). Panašiai kaip ir ONLYOFFICE, teigia, kad puikiai veikai su Microsoft formatais. Nors produktas ir nemokamas, jis yra uždaro kodo, ir reikalauja licencijos, kurią galima gauti užsiregistravus jų puslapyje.

WPS Office. Ko gero, viena estetiškiausių grafinių sąsajų (GUI) iš apžvelgtų. Šalia pagrindinių elementų (dokumentai, skai�iuoklė, pateiktys) dar yra ir atskiras PDF redaktorius(neskaitant eksporto į pdf). Bet norint turėti redagavimo galimybę, reikia �premium“ paketo. Visiškai nedraugauja su odt formatais.

Paskutiniai 2 paketai yra â€�freemium“ modelio – gali naudotis, bet pilnam funkcionalumui reikia pirkti licencijÄ…. Bet jie veikia Linux

AÅ¡ pats naudoju LibreOffice, nes tai yra paketas, kurį dažniausiai turi mano naudojamos distribucijos. Ir Å¡iaip – tai viena seniausių MS Office alternatyvų(jei OpenOffice skaiÄ�iuosim kaip jo iÅ¡takas). Dar kartais ONLYOFFICE panaudoju pabandau. Tie, kurie praÅ¡o registruotis, ar pirkti kažkÄ… papildomai man irgi nelabai patinka. Su Calligra mažiau susidÅ«rÄ™s, nes nesu didelis KDE mÄ—gÄ—jas.

Aišku, 90% atvejų pakanka ir to �debesų“ paketo. Bet kai reikia atsidaryt failą kompiuteryje, o ne iš el. pašto, tai aš siūlau rinktis tarp LibreOffice, Calligra ir ONLYOFFICE.

Kadangi bandau rašyti kiek įmanoma daugiau lietuviškai, tai ką nors pavadinime gali sutrikdyti terminas „darbastalio aplinka“. Visuotinai priimtas terminas yra „Desktop Environment“ (DE), bet aš vartosiu trumpinį DA, kad panervinčiau visokius hipsterius, pas kuriuos kas antras žodis – angliškas, reikia to, ar nereikia.

Pirmiausia – kas yra DA? Iš principo tai bibliotekų ir programų rinkinys, kuris atsakingas už pagrindinių elementų, matomų ekrane(langus, meniu, mygtukus ir t.t.) išvaizdą. Dar kitaip sakant – vartotojo patirtis (user experience, UX) priklauso nuo šito.

Kol Windows ir MacOS turi po vieną aplinką, kurių geriausiu atveju gali pakeisti spalvas, foną, Linux pasaulyje yra kitaip… Čia gali rinktis tarp krūvos DA, ir dar tas pačias konfigūruoti (dažniausiai) kaip tik nori. Dažniausiai distribucija pateikiama su kažkokia konkrečia aplinka, ir tai yra vienas iš faktorių, pagal žmonės renkasi, ką naudoti. Bet pasikeist – nedidelė problema.

Dažniausiai DA kūrėjai koncentruojasi ties kažkokiais tikslais: patogumas vartotojui, konfigūravimo galimybės, resursų optimizavimas, estetika. Dažniausiai visi tikslai nebūna vienoje vietoje, kažkam tenka skirti daugiau dėmesio, kažkam – mažiau.

Norėjau trumpai pristatyti populiariausias DA, bet jau ne kartą už mane tai yra padaryta. Štai, pavyzdžiui:

https://fossbytes.com/best-linux-desktop-environments/

Yra dar ir kitų aplinkų, bet jos ne tokios populiarios, ar bent jau ne taip dažnai aptariamos.

Tai kurią rinktis? Kaip visada – priklauso nuo poreikių ir požiūrio. Aš laikausi požiūrio, kad jei jau nori pakeisti OS, tai reikia ir vartotojo patirtį keist, todėl neimčiau kažko, kas skirta „migruoti iš Windows/MacOS į Linux“. Jei jau keist, tai viską. Todėl man labiausiai tinka GNOME. Dar Budgie visai neblogai. Na, ir KDE su savo galimybėm (man kažkodėl neprilimpa niekaip).

Jei vis tik nedrąsu, galima imti kas labiau pažįstama: MATE, Cinnamon jei ateinama iš Windows. Pantheon, Deepin – iš MacOS.

O jei jaučiama nostalgija statiems kampams, arba kompiuterio resursai nedideli – reiktų rinktis tarp XFCE ir LXQt.

Nors instaliuotis DA galima, bet patogiausia, žinoma, kai ji būna kartu su OS ir nereikia papildomai knistis. Tai čia toks trumpas sąrašiukas aplinkų, ir kokios populiariausios distribucijos su jom.

GNOME: Fedora, Ubuntu (truputį modifikuota), Pop!_OS (modifikuota), Zorin OS (stipriai modifikuota), Manjaro Gnome.

KDE: KDE Neon, Manjaro KDE, Kubuntu, Garuda KDE Dr460nized (stipriai modifikuota).

Cinnamon: Linux Mint Cinnamon edition.

MATE: Linux Mint MATE edition, Ubuntu MATE.

FXCE: Xubuntu, Zorin OS Lite, Linux Mint Xfce edition, Manjaro XFCE.

Deepin: Deepin OS.

Pantheon: elementary OS.

LXQt: Lubuntu, Garuda LXQT-Kwin.

Budgie: Solus, Ubuntu Budgie.

Šitos distribucijos pateikiamos su minėtom aplinkom, sukonfigūruotos, kad naudoti galima iškart. Yra dar kitų, kur instaliuojant OS galima pasirinkti, kokios DA norisi. Arba netgi instaliuot keletą vienu metu, ir jau tada prisijungiant rinktis. Bet čia labiau tiems, kurie mėgsta kapstytis. Paprastam vartotojui geriau duoti gatavą produktą.

Žinau, kad nelabai kuo padėjau, bet, tikiuosi, daviau bent minimalų suvokimą, kas yra darbastalio aplinka, ir su kuo ji valgoma.

Here is a simple function for PHP to check if a date, given in standard ISO format (Y-m-d) is a public holiday in Lithuania. I needed one for a project, so here it is for everyone: /** * Checks if a passed date is a public holiday * (or weekend) in Lithuania * * @param … Toliau skaityti PHP function to check if a date is a holiday in Lithuania →

Jei taip labai trumpai – greiÄ�iausiai tai jokios. KodÄ—l? Nes tikÄ—tina, kad naudojiesi operacine sistema, kuriÄ… gavai kartu su kompiuteriu, ir daugiau mažiau viskas ten tenkina. Prie kliurkų pripratai, kartais paburnoji ant Microsoft ar Apple (nors ant Å¡itų tai negalima – eretikais iÅ¡vadins, nuo religijos atskirs), bet naudoji ir daug vargo nematai.

Na, bet jei jau nutarei, kad gyvent nebeįdomu, ir reikia iÅ¡bandyt Linux, tai Ä�ia ir prasideda pirmas galvos skausmas – kokiÄ… distribucijÄ… rinktis? Jų ten keli Å¡imtai! Ir tai tik tos, kurios dar aktyviai palaikomos…

Yra keletas pagrindinių kriterijų, pagal kÄ… galima rinktis distribucijÄ…. Pirmas, ir pagrindinis – kÄ… ruoÅ¡iesi daryti? Nori tiesiog pasižiÅ«rÄ—t, kaip ten viskas atrodo, naudoti kasdien, ar nori iÅ¡mokti apie Linux nuodugniau? Nori žaisti žaidimus, paleisti web serverį, arba namų multimedijos sistemÄ… Raspberry Pi kompiuteriuke? Viskam galima rasti distribucijÄ…, kuri geriausiai atlieka pasirinktÄ… uždavinį.

Kitas, pakankamai svarbus – programinÄ—s įrangos prieinamumas. Skirtingos Linux distribucijų Å¡eimos naudoja skirtingus package manager’ius (grubiai, tai bÅ«das, kur programos saugomos, ir kaip instaliuojamos). Paskutiniu metu dalykus Å¡iek tiek suvienodint bando Snap ir Flatpak, kurie programas instaliuoja vartotojo lygmenyje, bet vis tiek didžioji programinÄ—s įrangos dalis ateina iÅ¡ repozitorijų, todÄ—l verta rinktis, kas tau labiausiai tinka.

Susiaurinkim poreikių ratÄ… ir sakykim, esi pažengÄ™s kompiuterio vartotojas, gerai gaudaisi Windows’uose ar MacOS, bet nori aÅ¡tresnių pojÅ«Ä�ių, ir naudoti kokį nors Linux’Ä… kasdienÄ—ms užduotims: interneto narÅ¡ymui, dokumentų rengimui, žaidimams. Gal kartais ir Å¡iek tiek labiau specifinÄ—ms užduotims: vaizdo ir garso apdorojimui, programavimui.

Tai pirmiausia reikia eliminuot, ko tau NEreikia.

Gentoo ir visų susijusių. Tikrai nenorėtum visko kompiliuotis pats. Gal kada nors vėliau, kai nutarsi, kad gyvenimas per lengvas, ir nori iš kompiuterio išspaust viską, ką galima.

OpenSUSE – palyginus nedaug vartotojų, todÄ—l prireikus pagalbos gali kilt problemų. Ir Å¡iaip – labiau didelių organizacijų infrastruktÅ«rai tinkamas dalykas.

Kali Linux. Nors šitą distribuciją ir naudoja hakeriai, bet ji skirta �laužymui“, ir geriau užkraut �live“ režimu (neinstaliuojant į kompiuterį). Gal kada nors gal parašysiu, kodėl nereikėtų laikyt Kali instaliuotos kompiuteryje. Bet kol kas gali pasigooglint �why Kali is bad as a daily driver“.

Debian. Nors tai ir stabilus dalykas, bet turėti atnaujintą programinę įrangą kažkaip maloniau.

CentOS ir tai, kas dabar ją bando pakeist (pvz Rocky Linux) yra labiau skirta serveriams. Gerai, jei nori tapt Linux serverių administratorium. Yra kitų RedHat šeimos distribucijų, kurias galima naudoti namuose.

Arch. Jei tik pradedi naudoti Linux, tai dar ne. Nebent nori su pasididžiavimu rašyt �I use Arch BTW“. Bet jos pagrindu yra neblogų, apie jas greitai.

Steam OS. Bent jau tai, kas buvo daroma iki 3.0 versijos (kuri šio teksto rašymo metu dar neišleista).

Tai kas dabar lieka?

Ubuntu ir Å¡eima. Po Å¡ituo papuola ir Mint, ir Pop!_OS, ir elementary OS, ir dar gyvas velnias distribucijų. Pagrindinis pliusas – jei jau kažkas daro programÄ… Linux’ui, tai labai tikÄ—tina, kad bus galima instaliuot Ubuntu versijÄ… (iÅ¡ repozitorijų, ar parsisiunÄ�iant DEB failÄ…). Taip pat su Ubuntu yra taip, kad daugelis paima jÄ… kaip pagrindÄ…, ir padaro geriau(pvz iÅ¡jungia snap palaikymÄ…). Kiekviena distribucija su savo potÄ—piais. Pagrindiniai skirtumai tai darbalaukio aplinka (desktop environment – DE) ir instaliuotos programos. Yra ir subtilesnių.

Pavyzdžiui…

Pop!_OS naujausioje versijoje naudojamas pakankamai naujas Linux branduolys (5.15, ko nedaro pati Ubuntu), taip pat geriau optimizuoti Nvidia vaizdo plokš�ių draiveriai. Taip pat išjungtas snap palaikymas, ir vietoje to naudojama flatpak (kas yra šiek tiek geriau).

Linux Mint naudoja paprastesnes aplinkas, todėl ryja mažiau resursų.

KDE Neon – visada gausi naujausiÄ… (kartais ir su klaidom) KDE versijÄ….

elementary OS – turi savo unikaliÄ… aplinkÄ…(pantheon), kuri savo estetika primena MacOS. TaÄ�iau taip pat turi ir politikÄ…, kokios programos gali bÅ«ti jų â€�programÄ—lių parduotuvÄ—j“ – jos turi bÅ«ti paisyti OS dizaino. TodÄ—l toje â€�app store“ tu programų yra… mažiau nei 100. Žinoma, niekas nekliudo parsisiųst deb failus, ar instaliuot per komandinÄ™ eilutÄ™, bet tada kÅ«rÄ—jai neatsako už iÅ¡vaizdos suderinamumÄ….

Deepin – graži distribucija, kuriÄ… kuria kinieÄ�iai. Kas pastaruoju metu vyksta su ta Å¡alim, ir aplinkui, tai kad ten koks nors spyware’as gyvena tikimybÄ— visai nemaža.

Zorin OS – dažnai rekomenduojama tiems, kas migruoja nuo Windows (ar MacOS) prie Linux ir nenori didelio vizualinio. Nemokama versija turi mažiau galimybių, bet mokama kainuoja nedaug, ir leidžia pasidaryti savo darbastalį labai panašų į Windows (tiek 10, tiek 11) ar MacOS.

Na, ir dar daugelis kitų, kurių net neapsimoka minėt.

Fedora. Čia yra RedHat projektas, skirtas namų kompiuteriams. Čia pateikiamos naujausios programų versijoms. Panašiai, kaip su Ubuntu/Debian, jei ieškai progamos, tikėtina, kad bus galima parsisiųsti RPM failą. Bet tai pasitaiko kiek re�iau, nei su DEB failais.

Nors keletu pastraipų anksÄ�iau raÅ¡iau, kad Arch Linux nÄ—ra tai, nuo ko norÄ—tum pradÄ—t pažintį su Linux, tai nÄ—ra taip jau vienareikÅ¡miÅ¡ka. Pagrindiniai Arch minusai – OS naudojamame paketų manageryje programų nÄ—ra tiek daug, kaip Ubuntu/Debian ar net Fedora. Pliusai – kadangi nebÅ«na priinstaliuota visokių nereikalingų dalykų, sistema sukasi pakankamai greitai. TaÄ�iau tam reikia neblogai suprast, kaip Linux veikia. TaÄ�iau yra keletas distribucijų, kuriamų Å¡ios pagrindu su vartotojui draugiÅ¡kais instaliavimo vedliais. Ir jos yra visai neblogos. Beje – Arch Wiki yra žymiai geresnÄ— už visų kitų kartu sudÄ—jus.

Manjaro – viena populiariausių Arch Å¡eimos distribucijų. SudÄ—jau KDE versijÄ… į senÄ… laptopÄ… – sukasi neblogiau, nei Pop!_OS naujame. Valve, kol dar neiÅ¡leido naujos Steam OS versijos (kuri bus Arch pagrindu), rekomenduoja naudoti Å¡itÄ… distribucijÄ…. Bet tuo paÄ�iu Manjaro gauna kritikos, kad ji laiko savo repozitorijas, kurios skiriasi nuo pliko Arch, tai nemažai bugų iÅ¡lenda.

EndeavourOS – labai artima grynam Arch, tik turi diegimo vedlį. Pastaruoju metu populiarÄ—ja.

Garuda Linux – vizualiai labai imponuojanti distribucija. YpaÄ� Dragonized versija. Net nepasakytum, kad ten KDE Netgi turi žaidimams optimizuotÄ… leidimÄ….

Tai Å¡tai… PadÄ—jau? GreiÄ�iausiai tai ne. Bandau susumuoti…

Nori to, kÄ… naudoja daugelis, kur mažiau problemų, o jei atsiranda, tai didžiausia tikimybÄ— rasti sprendimÄ… internete? Imi kažkÄ… iÅ¡ Ubuntu Å¡eimynos. Ranka dar pripratus prie Windows – Zorin OS arba Mint, prie MacOS – elementary, norisi kitokios patirties – Pop!_OS(Å¡itÄ… naudoju aÅ¡ pats). Na, iÅ¡ bÄ—dos patį Ubuntu gali imt…

Nori naujausios programinės įrangos, ir žinot, kad už distribucijos vystymą atsakinga didelė sėkminga kompanija? Fedora.

Nori geriau išnaudot kompiuterio resursus, su polinkiu aiškintis, kaip dalykai veikia? Imi Arch šeimą: Manjaro(beveik viskas gatava, ko reikia), Endeavour (kiek daugiau gali tekti pasiknisti) arba Garuda (gražu pažiūrėt).

TikÄ—tina, kad pirma pasitaikiusi distribucija neatitiks lÅ«kesÄ�ių iki galo. Tada galÄ—si ieÅ¡kot toliau. Bet pradÄ—t nuo kažko reikia…